Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Paaukosi kraujo – išgelbėsi gyvybę

www.europosistorijos.lt
2012-07-05 11:00:38
0
Paaukosi kraujo – išgelbėsi gyvybę

Kai trūksta donorų, gydymo įstaigos pacientams ne visada gali suteikti būtinos pagalbos ar gydymo. Donorų kraujas – nepakeičiamas ir galingas ginklas medikų rankose. Jis iš ligos patalo padeda pakilti daugybei ligonių, tūkstančiams žmonių išgelbėja gyvybes.

Kraujo donorystė Lietuvoje ir Europoje

Lietuvoje kraujo donorystė nėra labai populiari. Pasak UAB „Kraujo donorystės centro“ donorų skyriaus vadovės Rimos Ulinskienės, kraujo donorai sudaro tik 2,75 proc. šalies gyventojų, iš jų neatlygintini kraujo donorai – tik vienas procentas.

Šalyje daugiau žmonių duoda kraujo už atlygį. Higienos instituto Kraujo donorų registro duomenimis, per birželio pirmas dvi savaites iš trijų kraujo donorystės įstaigų šalyje buvo atlikta 615 neatlygintinų kraujo donacijų, o atlygintinų – 1405. Nacionalinės donorų asociacijos prezidento Dariaus Tumšio teigimu, kraują neatlygintinai aukoja tik apie 30 proc. donorų. Propaguojant neatlygintiną kraujo donorystę ypač svarbus yra švietimas, donorų ugdymas ir priemonės, skatinančios donorus neatlygintinai ir reguliariai duoti kraujo.

Lietuvoje yra keturios kraujo donorystės įstaigos: VšĮ Nacionalinis kraujo centras, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, UAB „Kraujo donorystės centras“ ir naujai įsteigtas Kauno klinikų Kraujo centras. „Didžiausios kraujo donorystės veiklos apimtys tenka didiesiems miestams, kuriuose susitelkusi didžiausia potencialių kraujo donorų populiacija. Į regionus kraujo donorystės įstaigos vykdo periodines išvykas, kurių metu kraujo donorystei sutelkiami vietos bendruomenės narai“, – teigė D. Tumšys.

Remiantis 2009 metų Eurobarometro duomenimis, kraujo bent kartą yra davę 37 proc. europiečių. Donorų sąraše pirmauja Austrijos (66 proc.), Prancūzijos (52 proc.), Graikijos ir Kipro (po 51 proc.) gyventojai, dosnumo sąrašo pabaigoje – portugalai (22 proc.), italai (23 proc.), lenkai (25 proc.), maltiečiai (29 proc.) ir švedai (30 proc.). Tarp kraujo donorų – 44 proc. vyrų ir 31 proc. moterų. Dovanoti kraują labiau linkę išsilavinę, vyresnio amžiaus žmonės.

Kraujo donorystė nekenkia žmogaus organizmui

Kai kada žmones nuo kraujo donorystės atbaido nuogąstavimai, jog tai kenkia sveikatai. Žmonės abejoja donorystės saugumu, vadovaujasi niekuo nepagrįsta informacija, gandais.

Dariaus Tumšio teigimu, jokiais medicininiais tyrimais neįrodyta, kad kraujo donorystė kenkia sveiko žmogaus sveikatai. Pastebima, kad po kraujo davimo donorai jaučiasi energingesni. Taip pat įrodyta, kad kraujo donorystė trukdo geležies kaupimuisi organizme. Kraujo davimas gali sumažinti pavojų sirgti širdies ligomis ir skatina ląstelių atsinaujinimą bei stimuliuoja žmogaus imuninę sistemą. Patyręs netikėtą nukraujavimą, reguliariai kraujo duodančio žmogaus organizmas greičiau reaguoja į kraujo netekimą ir siekia jį kompensuoti. „Tačiau svarbiausia, kad donorams nemokamai atliekami brangiai kainuojantys kraujo tyrimai ir teikiamos gydytojo konsultacijos. Po kiekvienos donacijos atliekami kraujo tyrimai, kurių tikslas – išsiaiškinti, ar donoro kraujas neužkrėstas per kraują plintančiomis virusinėmis ligomis (ŽIV, sifiliu, hepatitais B ir C)“, – sakė Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas.

Lietuvos kraujo donorystės įstaigose kasmet vidutiniškai nustatoma, kad daugiau nei 500 donorų būna užsikrėtę hepatitu C, 300 – hepatitu B ir daugiau kaip 100 – ŽIV.

Europiečiai skatinami ryžtis tapti donorais savanoriais

Neatlygintina donorystė yra vienas iš Europos Sąjungos reikalavimų. Jos direktyvose rekomenduojama nutraukti mokėjimą už kraują. Birželio 14-ąją, minėdama Pasaulinę kraujo donorų dieną, Europos Komisija pabrėžė, kaip svarbu turėti patikimo kraujo atsargų. Ji skatina visus Europos piliečius ryžtis tapti donorais savanoriais.

Iš daugiau nei 500 mln. ES piliečių šiuo metu kraujo paaukoja tik 15 mln. donorų. To nepakanka, nes yra daug nelaimingus atsitikimus patiriančių europiečių, kurių gyvybė priklauso nuo to, ar bus gauta kraujo, ir daug lėtinėmis ligomis sergančių asmenų, kuriems tenka reguliariai perpilti kraują.

Komisijos narys J. Dalli sakė: „Kraujas yra gyvybiškai svarbus. Po rimtos operacijos ar didelės traumos jo prireikti gali bet kuriam iš mūsų. Kraujo nuolat reikia europiečiams, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, hemofilija ar talasemija. Kraujas šiuo atveju gali turėti lemiamos reikšmės. Tad norėčiau pareikšti pagarbą visiems donorams ir paraginti europiečius būti solidarius ir duoti kraujo. Tapdami donorais, atliekate žygdarbį.“

ES teisės aktai padeda užtikrinti, kad duodamas kraujas būtų kokybiškas, o donorai ir gavėjai jaustųsi saugūs. Šiuose teisės aktuose nustatyti tinkamumo kriterijai – taip donorams lengviau nuspręsti, kada jie gali duoti kraujo. Juose taip pat reikalaujama, kad visas Europos Sąjungoje paimtas kraujas būtų ištiriamas, ir yra nustatyti kokybės reikalavimai, kaip specialistai privalo dirbti su paimtu krauju.

Kraujo donoras privalo žinoti:

– Kraujo donorais gali būti sveiki žmonės nuo 18 iki 65 metų amžiaus.

– 17 metų asmuo gali tapti kraujo donoru tik turėdamas notaro patvirtintą tėvų sutikimą arba į kraujo centrą atvykęs su vienu iš tėvų ar globėju.

– Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kg.

– Moterims per metus leidžiama duoti kraujo 4 kartus, vyrams – 5. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.

– Prieš duodamas kraujo donoras turi būti pailsėjęs, pavalgęs, kad nepajustų silpnumo.

– Dieną prieš duodant kraujo patariama nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių.

– Kiekvieną kartą duodamas kraujo, žmogus užpildo donoro apklausos anketą. Kraujo donoru leidžiama tapti tik gydytojui įvertinus žmogaus sveikatos būklę.

– Davus kraujo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti ar drėkinti 2 valandas. Kraujo davęs donoras turi 10–15 min. pailsėti.

– Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nelikime abejingi kraujo donorystei
  2. Vakarų Lietuvos ligoninės aprūpinamos kokybiškais kraujo komponentais
  3. Vandens poveikis žmogaus sveikatai
  4. Dėl nuovargio kaltas… pavasaris
  5. Mažakraujystė – pavasario palydovė
  6. Šiandien – Pasaulinė hipertenzijos diena
  7. Keliautojų ligos ir jų profilaktika
  8. Erkės: kaip nuo jų apsisaugoti ir ką daryti joms įsisiurbus?
  9. Astmą galima pažaboti
  10. Kokią užkrečiamąją ligą galime parsivežti iš svečios šalies?
  11. Dažniausia erkių platinama liga – Laimo boreliozė
  12. Anksčiau išaiškinta liga – didesnė tikimybė pasveikti
  13. Kodėl šunims paplūdimyje – ne vieta?
  14. Faktai ir mitai apie narkotikus
  15. Braškės su kirminų kiaušiniais

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius
  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  • Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

Kiti Straipsniai

Nerimas

Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius

2025 07 06
Atostogos | zenpr.lt nuotr.

Kuriose užsienio šalyse atostogos nuostolingiausios?

2025 07 06
Iškyla

Nepastebimi pavojai iškylos metu

2025 07 06
Miegas

Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?

2025 07 05
Uogos | pixabay.com, PublicDomainPicture nuotr.

4 paprastos taisyklės vasaros mitybai

2025 07 05
Maisto gaminių klastitės

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Sveikata

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Kada reikalinga proktologo apžiūra

Kada reikalinga proktologo apžiūra?

2025 07 03
Širdis

Liūdni skaičiai: pagal sergamumą infarktu ar insultu pirmaujame Europoje

2025 06 30
Sveikata

Klastinga liga dažnai slepiasi po nuovargio kauke

2025 06 29

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Uždeganti lietuviška vakaronė prie malūno

Uždeganti lietuviška vakaronė prie malūno

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai