A. Patackas. Kvislingai (apie atvirą laišką dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo) (46)

Laikinosios Lietuvos Vyriausybės ministras pirmininkas J.Ambrazevičius-Brazaitis

Laikinosios Lietuvos Vyriausybės ministras pirmininkas J.Ambrazevičius-Brazaitis

Galima skaičiuoti, kiek dienų ar savaičių gyvavo Lietuvos valstybingumas 1941 metų vasarą, bet niekas nepaneigs, kad jis gyvavo. Galima kartoti, kad Lietuva kapituliavo 1940 metais, bet niekas nepaneigs, kad ji sėkmingai sukilo 1941-ųjų birželį. Visa tai birželio 23-iąją iškelia į vieną gretą su Vasario 16-ąja ir Kovo 11-ąja.

Prof. Edvardas Gudavičius

Neseniai buvo paviešintas „Atviras laiškas dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo“, kuriuo smerkiama Lietuvos valdžia, kažkiek prisidėjusi prie perlaidojimo ir moralizuojama šia tema: „Ši ceremonija, ir ją lydėjęs šio žmogaus gyvenimo ir veiklos iškilmingas minėjimas buvo didelė moralinė klaida“. Su laiško turiniu susipažinsite žemiau patalpintoje publikacijoje, tačiau ne ji yra vertingiausia, nes ten nieko naujo nepasakyta.

Vertingiausias yra sąrašas tų, kurie pasirašė.

Įsidėmėkime šias pavardes – šie žmonės gyvena tarp mūsų, beveik visi jie tituluoti, jie moko mūsų vaikus, jie yra kvislingai*. Kvislingai ta prasme, kad dėl bestuburiškumo, fariziejiškumo, konjunktūros ar nesusigaudymo pasirašė visiems laikams „aš esu prieš savo tautą“.

Jie paniekino tuos 6000 vyrų, iš kurių virš 2000 žuvo, jų auką, kurios vienintelis tikslas buvo nuplauti gėdą dėl nesipriešinimo prievartautojui. Jie paniekino Antaną Morkūną, studentą, vieną pirmųjų žuvusį, jie paniekino Juozą Savulionį, kuris išgelbėjo Aleksoto tiltą nuo susprogdinimo, jie paniekino drąsųjį leitenantą Joną Dženkaitį, kuris vienas su keletu bendražygių neleido sovietų divizijoms pereiti tiltą ir kuris mirė nuo žaizdų, jie paniekino mano mokyklos laikų draugo Algimanto Žižiūno tėvą, žuvusį ir palikusį jį našlaičiu, kurio kapą tik slapta galėjo lankyti. Jie paniekino tuos neatpažintus žuvusius, kuriuos teko laidoti bendrame kape. Jie visi juk galėjo ramiai laukti, kol ateis vokiečiai, nesikišdami į dviejų drakonų ardynes. Bet jie, menkai ginkluoti, stojo į mūšį vardan tautos garbės, vardan efemeriškos nepriklausomybės, kuri greit buvo užsmaugta.

Prie jų kapų – o jų buvo 87 – Juozas Brazaitis ištarė pranašiškus žodžius: „Kiekvienas idealistas, pasirinkęs Tėvynės gynėjo lemtį, tikėjo pergale ir troško gyventi. Jie ne tiek bijojo priešų ir mirties, kiek bijojo, kad tautiečiai nesupras jų aukos ir pamirš juos“.

Jie, tie iš sąrašo, padarė dar daugiau – jie juos išdavė.

Tikiu, kad ne visi, kurie pasirašė, padarė tai laisva valia. Gal būt jiems pritrūko atsparumo atsispirti virtuoziškam virtualiam šantažui; niekaip negaliu patikėti savo akimis, matydamas ten kai kurias pavardes.

Bet yra kaip yra – jos ten įrašytos šalia oportunistų, žemgrobių, amžinų kompromisierių, intelektualinių plepių ir panašios faunos. O kas parašyta – kirviu neiškirsi. Taip sako tautos išmintis ir atmintis, kuri, beje, išdavystei yra negailestinga.

_____________________________

*kvislingas pagal Norvegijos fašistų veikėjo V.Kvislingo (Quisling), padėjusio vokiečiams okupuoti Norvegiją, pavardę; išdavikas, priešų bendrininkas.

Atviras laiškas dėl Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo

Mes, žemiau pasirašiusieji Lietuvos piliečiai ir jų palikuonys, ryžtingai pasisakome prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Kauno miesto pareigūnų ir kitų oficialių asmenų sprendimą pagerbti 1941 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais – nacių okupacijos metu – veikusios Laikinosios Lietuvos Vyriausybės vadovą Juozą Ambrazevičių, išeivijoje pasivadinusį Brazaičiu.

Daugelis lietuvių siekė išsivaduoti iš stalinistinės okupacijos 1941 m. birželį. Antisovietinio sukilimo dalyvių motyvus, žodžius ir veiksmus derėtų vertinti individualiai. Tačiau sukilimas buvo lydimas antisemitinės retorikos, naciams palankių atsišaukimų, ir prievartos prieš nekaltus civilius.

Laikinoji Vyriausybė, be abejonės, buvo įkvėpta ir vedama Lietuvos Aktyvistų Fronto, kurio antisemintinė ir autoritarinė programa yra išsamiai pagrįsta istoriniais šaltiniais. Vyriausybės retorika, veiksmai ir bendradarbiavimas su Vokietijos valdžia, neišvengiamai kompromituoja jos teisėtumą ir moralinį statusą. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, būdamas tos Vyriausybės Ministru Pirmininku, negali išvengti atsakomybės dėl jos veiksmų.

Išlikusi dokumentinė medžiaga liudija, kad J.Ambrazevičiaus-Brazaičio vadovaujama Laikinoji Vyriausybė neatsiribojo nuo pronacistinę politiką aktyviai palaikiusių Kazio Škirpos ir jo įsteigto Lietuvių Aktyvistų Fronto. Maža to, visą savo gyvavimo laikotarpį Laikinoji Vyriausybė deklaravo siekį prisidėti prie Europos sutvarkymo „naujais pagrindais“ ir vykdė naciams palankią politiką. Verta prisiminti faktą, kad Laikinoji Vyriausybė priešų ieškojo ir tarp lietuvių inteligentijos, pavyzdžiui, tarp Vytauto Didžiojo Universiteto profesūros atstovų.

Vyriausybė, kuri dalį savo piliečių atidavė diskriminacijai ir persekiojimui, o vėliau negynė jų nuo masinių žudynių, kurias vykdė okupantai ir jų kolaborantai, negali vienareikšmiškai teigti kovojusi už laisvę. Su žmogiškumu prasilenkiantys žodžiai ir veiksmai visiems laikams aptemdė ir suteršė visa tai, ką Laikinoji Vyriausybė tariamai pasiekė nesėkmingai bandydama įtvirtinti Lietuvos suverenitetą. Ko vertas suverenitetas, kurio įgyjimo kaina – nekaltų žmonių kraujas?

Neseniai įvyko valstybės remiama Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio perlaidojimo ceremonija. Ši ceremonija, ir ją lydėjęs šio žmogaus gyvenimo ir veiklos iškilmingas minėjimas buvo didelė moralinė klaida. Aukštintas ir lyderiu laikomas buvo žmogus, kuris neišlaikė pagrindinio lyderystės egzamino, nes nebuvo teisingas ir neužstojo nekaltų bendrapiliečių.

Mirusiojo šeima ir draugai turi teisę į privačią ceremoniją. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė, oficialieji asmenys ir kiti iškilmėse dalyvavę šalies pareigūnai, viešai pagerbdami Juozą Ambrazevičių-Brazaitį bei skirdami lėšų jo perlaidojimui bei paminėjimui, daugeliui žmonių sukėlė sumaištį dėl pamatinių vertybių, kuriomis remiantis sukurta Lietuvos Respublika.

Pareigūnai, kurie atsisakė dalyvauti paminėjime, turėtų būti teigiamai įvertinti.

Visgi turime padaryti dar daugiau. Todėl tvirtai ir vienareikšmiškai sakome, kad

– smerkiame nekaltų Lietuvos piliečių ir visų kitų žmonių persekiojimą ir naikinimą, vykdytą Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio vadovaujamos Laikinosios Vyriausybės valdymo metu;

– kritinis Laikinosios Vyriausybės žodžių ir veiksmų įvertinimas nėra kurios nors vienos žmonių grupės ar organizacijos reikalas. Tai principinis visų Lietuvos piliečių reikalas;

– Lietuvoje turi būti ginamos visų žmonių teisės ir orumas;

– net ir reikšmingi pasiekimai neturi būti išaukštinti, jei dėl jų buvo aukojamos žmogaus teisės ir orumas.

Pasirašė:

prof. dr. Egidijus Aleksandravičius
doc. dr. Milda Ališauskienė
prof. dr. Auksė Balčytienė
dr. Eglė Bendikaitė
prof. dr. Andrius Bielskis
prof. dr. Alfredas Bumblauskas
prof. dr. Leonidas Donskis
mokyt. Dainora Eigminienė
dr. Linas Eriksonas
dr. Margarita Jankauskaitė
doc. dr. Jurga Jonutytė
Ervinas Koršunovas
dr. Marija Krupoves
Faina Kuklianskaja
prof. dr. Antanas Kulakauskas
prof. dr. Šarūnas Liekis
prof. dr. Raimundas Lopata
prof. dr. Gintautas Mažeikis
Henrikas Mickevičius
kun. Rimas Mikalauskas
prof. dr. Alvydas Nikžentaitis
Svetlana Novopolskaja
Rūta Puišytė
doc. dr. Andžėjus Pukšto
doc. dr. Eligijus Raila
Birutė Sabatauskaitė
dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič
Dalia Sruogaitė
dr. Darius Staliūnas
doc. dr. Gintaras Stauskis
prof. dr. Saulius Sužiedėlis
kun. Tomas Šernas
Violeta Rakauskaitė-Štromas
dr. Mindaugas Tamošaitis
mokyt. Vytautas Toleikis
dr. Darius Udrys
dr. Nida Vasiliauskaitė
prof. dr. Irena Veisaitė
dr. Linas Venclauskas
prof. dr. Tomas Venclova
Linas Vildžiūnas

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

46 komentarai

  1. Klausimai:

    Kuom neįtiko kvislingams Ambrazevičius-Brazaitis?
    Kad siekė atkurti nepriklausomą Lietuvos Respubliką;
    Kad siekė surasti ir nubausti sovietų koloborantus (tarp inteligentų irgi);
    Kad bendravo su naujais okupantais vokiečiais, kai tai buvo neišvengiama;
    Už terorą jis neatsakingas, nereikia dabar ant Brazaičio viską nurašyti.
    Terorą inspiravo ir galėjo vykdyti nacių sukurstyti buduliai.
    Teroras visuomet buvo naudingas ir sovietams, todėl ir jie čia nagus prikišo…

    • Apolinaras:

      Kas gali paneigti tokį perfrazavimą:
      Kuom neįtiko kvislingams V. Paleckis ir A. Sniečkus?
      Kad siekė sukurti sovietinę Lietuvos Respubliką;
      Kad siekė surasti ir nubausti nacių koloborantus (tarp inteligentų irgi);
      Kad bendravo su naujais okupantais sovietais, kai tai buvo neišvengiama;
      Už terorą jie neatsakingas, nereikia dabar ant V. Paleckis ir A. Sniečkus viską nurašyti.
      Terorą inspiravo ir galėjo vykdyti sovietų sukurstyti buduliai.
      Teroras visuomet buvo naudingas ir sovietams ir naciams , todėl ir jie čia nagus prikišo…

      Atsiprašau. Jeigu ką įžeidžiau

      • Kurmis:

        Matot, jūs iš esmės neteisus, nes Brazaičio vyriausybės tikslas nebuvo tapti reicho dalimi ir panaikinti Lietuvos nepriklausomybę, o ją ATKURTI, todėl niekas nekėlė vėliavų su svastikom, o raudonieji – tik raudonas, t.y. sovietines ir kėlė, taip pat jei Sniečkaus ir Paleckio tikslas būvų buvęs NEPRIKLAUSOMA bet su kita santvarka respublika (o ne pilnas ir absoliutus Lietuvos panaikinimas įjungiant ją į ssrs), galbūt kažką galėtume lyginti.

  2. tikras lietuvis:

    Tęsdamas autoriaus mintį pasirašiusių veiksmą prilyginčiau tiesiog buvimu prieš Lietuvą esančių pusėje (juk, kaip rašė prof. E.Gudavičius, kovojusių tikslas buvo Lietuvos nepriklausomybė, o ne blogi darbai, kurių atsitinka įvairiais laikais ir, kaip taisyklė, ne dėl už nepriklausomybę kovojusių kaltės) .
    Kaip jie į tą sąrašą pakliuvo, tai jau jų pačių reikalas (neabejotina, kad su laiku atsitiktinai į tą sąrašą pakliuvę susipras ir gailėsis, tik bus vėlu).

  3. kardas:

    Labai patiko isnasoje paaiskinimas, kas yra Kwislingas. Brazaitis ir laikinoji vyriausybe puikiai atitinka sia savoka. Tai del ko cia purkstaujama?

    • Pikc:

      Tokius palyginimus gali pateikti dviejų rūšių asmenys – arba tie, kurie iš tiesų nieko nežino nei apie Laikinąją vyriausybę, nei apie Ambrazevičių, nei apie Kvislingą, arba tie, kuriuos tiesiog siutina tas faktas, kad pagerbiami žmonės, kovoję su raudonaisiais 🙂

      • Komentaras:

        Esmė ne kova su raudonaisiais, o kova už lietuvių tautą. Ambrazevičius ir kiti apie jį susitelkę būtų kuo puikiausiai bendradarbiavę ir su sovietais, jei tik to būtų reikalavusi situacija (beje, kaip ir buvo karo metais – Vlikas, kuriame didelę įtaką turėjo krikdemai, o iš tiesų modernieji katalikai, kokiu buvo ir Ambrazevičius, turėjo kontaktų su sovietiniais partizanais o per juo su sovietinės Lietuvos vadovybe, ypač Švenčionių krašte (pasiskaitykit R. Zizo darbus),be kita ko tam, kad atsispirtų Armijos Krajowos spaudimui). Dar kartą pasikartosiu: Ambrazevičius ir kiti apie jį besibūrę buvo patriotai, gyvenę vardan lietuvių tautos, o ne dėl kovos su komunizmu, kas tebuvo tik tuometinės geopolitinės situacijos iššaukta.

        • Pikc:

          Nevertėtų atskirti kovos su raudonaisiais nuo kovos už lietuvių tautą – praktiškai tai buvo vienas ir tas pats, nes mes būtent ir kalbame apie konkrečią “tuometinę geopolitinę situaciją”. Apskritai, savo ankstesniu komentaru norėjau pasakyti, kad gana tikėtina, jog dalis prieš Ambrazevičiaus perlaidojimą purkštaujančių individų jaučia simpatijas/nostalgiją raudoniesiems, dėl to ir siunta.

          • Kažin:

            Manyčiau, kad čia “rodonumai” niekuo dėti. Pasirašiusieji profesoriai ir kiti žymesni žmonės yra viešai žinomi prolenkistai, t.y. jaučiantys simpatijas Liublino unijos laikams.
            Suvesti čia viską į “raudonumus” yra savęs apgaudinėjimas, juolab, kad pati dabartinė demokratija yra tiek rafinuotai išsigimusi, peraugusi į “raudonumą”, kad turintieji savo rankose valdžią ar padėtį visuomenėje neturi dėl ko jo ilgėtis – jie dabar jį turi be Maskvos malonės …
            Čia greičiau ilgimasi Gegužės 3-sios konstitucijos, kurioje Lietuvos valstybės nei vardo, nei kvapo nebuvo likę, o čia, žiūrėk, jos imta ir skelbiama Lietuvos nepriklausomybė, kai Lenkija tuo metu jau nefigūruoja. Be to, pasirašiusieji ne tokie naivūs, kad ilgėtųsi Maskvos “raudonumo”, kai jo net pačioje Maskvoje nebėra.
            Taigi, “Pikc” nebūk trumparegis ir neaklink Tautos, budrumą turime rodyti lygiai Maskvai, lygiai Lenkijai, gal šiuo metu jai net didesnį. Be to, galima manyti, kad Maskva dar, o gal ir ilgam, yra atsikandusi dantį nuo Lietuvos…

  4. erikas:

    Tegul bus man atleista, bet įdėsiu tuos pačius savo komentarus iš alfa.lt. Matau, „kardas“ grybauja. Taigi iš eilės, reaguojant į laišką.

    Pirma, apie pirmąjį Laikinosios vyriausybės posėdį: „Jo [diplomato Vokietijoje Kazio Širpos, vokiečių laikyto namų arešto sąlygomis] pareigų iš čia susirinkusių niekas nenorėjo prisiimti. Padėti tada gelbėjo J. Ambrazevičius, švietimo ministeris, pasižadėdamas eiti pirmininko pareigas, iki jis (Škirpa) atvyks“ (Z. Ivinskis). Čia reikėtų dar paminėti, kad geto atstovai prašė pagalbos, bet Laikinoji vyriausybė nesugebėjo padėti.

    Antra, okupacinės valdžios įsakymas vyriausybei likviduotis. Ambrazevičius visų vyriausybės narių vardu adresuoja memorandumą Reicho vyriausybei. Dokumente akcentuojama, jog vyriausybė, Raštikio žodžiais tariant, „vokiečių pašalinama prieš pačios Lietuvos vyriausybės ir visos lietuvių tautos valią“. Šį Ambrazevičiaus suredaguotą dokumentą Škirpa vertino „kaip patyrusio valstybininko vertingą Lietuvos ateities bylai istorinį dokumentą“.

    Trečia, apie nepavykusią jaunuolių mobilizaciją. Žinia, Ambrazevičiui nesutikus eiti švietimo tarėjo pareigų, šios pareigos buvo patikėtos nacionalsocialistui Pranui Germantui-Meškauskui. Rodos, šis žmogus buvo atsiųstas iš Vokietijos. Planas, kaip sužlugdyti mobilizaciją, buvo aptarinėjamas naktimis ant Parodos kalno (tuos pokalbius užrašė Ivinskis). Meškauskui tarėjų posėdyje pasisakius prieš mobilizaciją, 1943 03 16 suimtas ir išvežtas į Štuthofą, kur ir mirė.

    Ketvirta, grįžkime laiku atgal į krikščionių demokratų susibūrimą Ateitininkų ramovėje Kaune 1939, kai buvo svarstoma Lietuvos politika Vilniaus krašte. „Min. K. Bizauskas, tuo metu vyriausybės įgaliotinis Vilniaus sričiai, išryškino Lietuvos vyriausybės laikyseną, kuri norėjo atbėgusius iš Lenkijos žydus sulaikyti kiek ilgiau Lietuvoje, nes atbėgėliai žadėjo investuoti kapitalų. J. Brazaitis tuomet aštriai ir įžvalgiai (…) pasisakė prieš. Jo nuomone būsią geriau, jei kuo daugiau pabėgėlių lenkų ir žydų paliksią Vilniaus kraštą ir Lietuvą, nes mūsų pačių laisvės dienos taip pat labai miglotos. (…) siūlė išleisti visus norinčius išvykti pabėgėlius ir internuotuosius, padaryti juos Lietuvos draugais (…), prašė paveikti vyriausybę, kad tuojau išleistų visus pabėgėlius žydus, nes esą mes nežinome, kada Vokietija gali panorėti Užnemunės ar Lietuvos, kada Lietuvą ji panorės paversti tautinių mažumų kapais“ (A. Mažiulis). Į tai buvo atsižvelgta. Tarp saugiai palikusių mūsų kraštą ir garsus Lenkijos rabinas su 60 mokinių.

    Penkta, 1974 Niujorko kongresmenė Elizabeth Holtzman, kooperuodama su Sovietų Sąjungos vyriausybe, Atstovų rūmams pateikė karo nusikaltėlių sąrašą, tarp jų buvo Juozas Brazaitis, pulk. Jonas Šlepetys ir dar keli. Tyrusi pakomisė pagrindo apkaltinti nerado ir minėtų dviejų asmenų atžvilgiu bylos buvo sustabdytos.

    Ką, garbieji, per tris mėnesius būtumėte atlikę jūs? Ar tikrai būtumėte išvedę žydus iš geto? Pagarba jums, bet norėtųsi, kad gerbtumėte ir kitus iškilius šviesuolius.

  5. nai:

    Prie ko čia studentas ir drąsusis leitenantas? Kalba eina apie vyriausybės vadovą. Vyriausybės, kuri konkrečiai prisidėjo prie šimtų nekaltų Lietuvos piliečių nužudymo. Taškas. Kas tau nepatinka, Patackai? Ambrazevičius kolaboravo su naciais lygiai taip pat, kaip Sniečkus kolaboravo su sovietais. Narsūs vyrai guldė galvas, o valstybininkai patyliukais suko savo reikaliukus, o kai viskas galutinai susidrumstė, nėrė į užsienius. Išsiaiškink su savo morale pirma, paskui karštus tekstus rašinėk.

    • Komentaras:

      “Nai” rašo: ” Narsūs vyrai guldė galvas, o valstybininkai patyliukais suko savo reikaliukus, o kai viskas galutinai susidrumstė, nėrė į užsienius”. Nereikia paistyti nesąmonių. Neįmanoma atskirti Laikinosios vyriausybės vadovų nuo eilinių sukilimo dalyvių, nes būtent Ambrazevičius ir kiti vadovai ir suorganizavo sukilimą, o be to visi sukilime dalyavusieji vadovavosi iš esmės tais pačiais idealais. Ir antra, absurdiška antismetinį nusiteikimą ir laikyseną priskirti tik Ambrazevičiui. Iš esmės tai buvo didesniu ar mažesniu mastui buvo būdinga visai tautai. O jei taip, reiktų paklausti kodėl?

      • komentarui:

        “būdinga visai tautai” – tai jau rasizmu kvepia. Kodėl, leiskite paklausti, ne visoms Europos tautoms? Juk kalbamės tarpusavyje. Štai vienas belgas man aiškina: jus kaltina 90 procentų sunaikinus, musgi tik 70 procentų. O lenkų procentas mažesnis, bet sunaikinta kur ks daugiau. Juk neliko nei vienos tautos neapkaltintos. Šveicarų bankai buvo net blokuojami, kol išreketavo milijarus “kompensacijų”. Norvegai kaltinti už “koloboravimą”, prancūzai irgi. Parodykit bent vieną nekaltą tautą. Kur link vairuoja ši ‘new order” politika? Gal galite paaiškinti? Juk šitame pasirašiusiųjų sąraše vyrauja neokairė (neobolševikai)- Bielskis, Vasiliauskaitė, Koršunovas … ir sorošistai. Tai ką? Kokią išvadą galime padaryti? Kad Sorošo daugiau nei 200 Europoje įsteigtų NVO ir toliau dirba bolševizmo labui?

        • emigrantas:

          aišku, kad ne visos NVO yra kenkėjiškos. Vieną iš tikrųjų žmogaus teisių gynėjų – Amnesty Internacional, registruoja nereguliuojamos “laisvos rinkos” daromus nusikaltimus tautoms. Genocidas tautų ir toliau tęsiasi. Iš istorijos nepasimokyta. Tačiau ir po šių teigiamų oganizacijų sparneliu kartais glaudžiasi ne visai korektiškos iniciatyvos. Gal prieš porą mėn. TV3 rodė filmą apie tai kaip rusų biznierius, ginklų prekeivis, parceliuodamas Ukrainos nuo sovietų atlikusius ginklus, pateko į “karštus taškus` per “gydytojai be sienų” organizaciją.

          Prisipažinsiu, kad aš visiškai nepolitkorektiškai ir ne tolerantiškai smerkiu tuos, kurie iš tautų bando padaryti tautų kokteilį. Jiems labai pasisekė emigrantų jankių “tautoje”, tad matyt tikisi, kad būtent tokiame tautų kokteilyje ir yra jų laimė. Na ir šluoja rytiečius į vakarus, pietiečius į šiaurę ir atviksčiai. Žydas Afrikoje tikriausiai ne europietę virėją samdo? Tikiu, kad samdo afrikietę, kuri dar žino ką ir kaip auginti toje Afrikos žemėje ir ką galima pagaminti iš tų didžiulių kaip cukriniai runkeliai afrikietiškų bulvių. O jei jau vien tik tokie kaip Donskis gyventų kur nors Korėjoje ar Tailande nusipirkę pusvelčiui jų žemes? Ar jie mokėtų auginti ryžius? Ar jie norėtų auginti ryžius? Ką jie samdytų jų auginimui? Gal čiukčius?

          Aš jau gyvenau “tautų katile”. Aš puikiai matau kas vyksta ir kas tai vykdo. Esu emigracijos auka ir, pažadu, tokių bus daug. Jokia paslaptis. Internete galima rasti apie Kissingerio planus monopolizuoti visus išteklius – maistą, vandenį, kurą, orą… taip, jis jau monopolizuotas ir valstybės jau moka mokesčius už orą. Ir tokie planai tikrai nėra gerų ir protingų dėdžių darbas. Sumaišyti gerai savo vietovėse prisitaikiusias tautas tolygu krokodilus išmest į Antarktidą, o baltuosius lokius su ruoniais į Nilo aukštupį.

          Man keisčiausia, kad dauguma žmonių net nesusimąstydami priima multikultūralizmo idėjas ir kuo klusniausiai jas vykdo. O dauguma NVO tam ir įkurtos, kad pakeistų sveiką mąstymą į mankurtišką. Dabar tokį mankurtišką mąstymą perėmė ugdyti Riomerio universitetas, Įsitraukęs į “internacionalinį universitetų kartelį”, jis tikisi išstumt iš rinkos visus kitus unioversitetus. Nefantazuoju. Tai parašyta jo metinėj atskaitoj. O kitas – Lopatos vadovaujamas internacionalistų think-tankas. Taigi, mūsų vaikai mokės už savo smegenų pudrinimo biznį ir , įsiverginę per bankus, jau kitoms kartoms skleis tą patį mankurtinį mąstymą. Stebint kaip raudonieji neotrockistai sumaniai išnaudoja nekaltų žydų katastrofą savo tikslams, pradedi tikėti šauniąja žydaite Naomi Klein, kad “katastrofų kapitalizmas” yra iš anksto planuojamas tų, kurie iš to gerokai pasipelno.

          Mane gerokai nustebino kai internete aptikau identišką nuotrauką kaip ta, neva liudijanti apie įvykius “Kauno garažuose”. Ta pati nuotrauka, tik skirta ukrainiečiams. Skirta įrodyti, kokie ukrainiečiai žiaurūs ir kaip jie su pasimėgavimu, sustoję aplinkui su vaikais ant rankų, stebi žudomus žydus. Kaip mažai fantazijos turi kai kurie šmeižikai liudija ir pedofilijos ar Pociūno bylos klastotojai.

  6. eriks:

    Tegul bus man atleista, bet įdėsiu tuos pačius savo komentarus, kuriuos įdėjau kitur.

    Pora pastabų.
    Pirma, apie pirmąjį Laikinosios vyriausybės posėdį: „Jo [diplomato Vokietijoje Kazio Širpos, vokiečių laikyto namų arešto sąlygomis] pareigų iš čia susirinkusių niekas nenorėjo prisiimti. Padėti tada gelbėjo J. Ambrazevičius, švietimo ministeris, pasižadėdamas eiti pirmininko pareigas, iki jis atvyks“ (Z. Ivinskis). Čia reikėtų dar paminėti, kad geto atstovai prašė pagalbos, bet Laikinoji vyriausybė nesugebėjo padėti.

    Antra, okupacinės valdžios įsakymas vyriausybei likviduotis. Ambrazevičius visų vyriausybės narių vardu adresuoja memorandumą Reicho vyriausybei. Dokumente akcentuojama, jog vyriausybė, Raštikio žodžiais tariant, „vokiečių pašalinama prieš pačios Lietuvos vyriausybės ir visos lietuvių tautos valią“. Šį Ambrazevičiaus suredaguotą dokumentą Škirpa vertino „kaip patyrusio valstybininko vertingą Lietuvos ateities bylai istorinį dokumentą“.

    Trečia, apie nepavykusią jaunuolių mobilizaciją. Žinia, Ambrazevičiui nesutikus eiti švietimo tarėjo pareigų, šios pareigos buvo patikėtos nacionalsocialistui Pranui Germantui-Meškauskui. Rodos, šis žmogus buvo atsiųstas iš Vokietijos. Planas, kaip sužlugdyti mobilizaciją, buvo aptarinėjamas naktimis ant Parodos kalno (tuos pokalbius užrašė Ivinskis). Meškauskui tarėjų posėdyje pasisakius prieš mobilizaciją, 1943 03 16 suimtas ir išvežtas į Štuthofą, kur ir mirė.

    Ketvirta, grįžkime laiku atgal į krikščionių demokratų susibūrimą Ateitininkų ramovėje Kaune 1939, kai buvo svarstoma Lietuvos politika Vilniaus krašte. „Min. K. Bizauskas, tuo metu vyriausybės įgaliotinis Vilniaus sričiai, išryškino Lietuvos vyriausybės laikyseną, kuri norėjo atbėgusius iš Lenkijos žydus sulaikyti kiek ilgiau Lietuvoje, nes atbėgėliai žadėjo investuoti kapitalų. J. Brazaitis tuomet aštriai ir įžvalgiai (…) pasisakė prieš. Jo nuomone būsią geriau, jei kuo daugiau pabėgėlių lenkų ir žydų paliksią Vilniaus kraštą ir Lietuvą, nes mūsų pačių laisvės dienos taip pat labai miglotos. (…) siūlė išleisti visus norinčius išvykti pabėgėlius ir internuotuosius, padaryti juos Lietuvos draugais (…), prašė paveikti vyriausybę, kad tuojau išleistų visus pabėgėlius žydus, nes esą mes nežinome, kada Vokietija gali panorėti Užnemunės ar Lietuvos, kada Lietuvą ji panorės paversti tautinių mažumų kapais“ (A. Mažiulis). Į tai buvo atsižvelgta. Tarp saugiai palikusių mūsų kraštą ir garsus Lenkijos rabinas su 60 mokinių.

    Penkta, 1974 Niujorko kongresmenė Elizabeth Holtzman, kooperuodama su Sovietų Sąjungos vyriausybe, Atstovų rūmams pateikė karo nusikaltėlių sąrašą, tarp jų buvo Juozas Brazaitis, pulk. Jonas Šlepetys ir dar keli. Tyrusi pakomisė pagrindo apkaltinti nerado ir minėtų dviejų asmenų atžvilgiu bylos buvo sustabdytos.

    Ką, garbieji, per tris mėnesius būtumėte atlikę jūs? Ar tikrai būtumėte išvedę žydus iš geto? Pagarba jums, bet norėtųsi, kad gerbtumėte ir kitus iškilius šviesuolius.

  7. eriks:

    Parašiau papildomą komentarą šiandien ryte, kai dar nebuvau skaitęs viso laiško. Tai susiję su pirmuoju mano komentaru. Taigi rašiau:

    Aš už tai, kad būtų paskelbtas visas laiškas, o ne kupiūruotas. Gal laiško argumentacija mus įtikintų arba paskatintų susimąstyti. Gal laiške yra atskleista Laikinosios vyriausybės laikysena ir visos Europos holokausto kontekste (Varšuvos, Paryžiaus ir kt.)? O gal laiške yra Laikinosios vyriausybės kolaboruojamo turinio dokumentų citatų?
    O gal ir tikrai nelaimė, kad mobilizacijos būdu suformuota Laikinoji vyriausybė bandė toje sumaištyje atstatyti institucijų darbą? Juk nei vienas nenorėjo užimti Pirmininko posto, tai gal reikėjo ir išsiskirstyti? O čia šast „pilkoji lapė“ arba „pilkoji eminencija“ (trečiafrontininkai taip parvardžiavo Ambrazevičių), nacių parankinis, taip buvo galima suprasti iš laiško, „pasisiūlė“. Gal anot laiško autorių, būtų buvę geriau, kad nebūtų pavykę sudaryti Laikinosios vyriausybės? Kam toks problemų keliantis valstybės tęstinumo atstatymas? Bet, garbieji, juk vis tiek būtų vykę tai, kas vyko.

    Taip, karo metais buvo nusikaltėlių tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Faktas. O kaip dabar? Tiek aršioji lietuvių tautos dalis, tiek aršioji žydų tautos dalis elgiasi vienodai –dalis lietuvių kaltina žydų tautą nusikalstamu kolaboravimu su Sovietais, dalis žydų kaltina lietuvių tautą kolaboravus su naciais. Ir vieni, ir kiti, mano galva, neteisūs. (Čia nerimstantiems derėtų paskaityti Antano Škėmos „Izaoką“.)

    Pabaigai Česlovui Grincevičiui pasakyti žodžiai, kurių neįdėjau į pirmą komentarą, išsakyti žmogaus, nepriklausiusio visuomenės katalikiškajam sparnui: „(…) jūs, katalikai, čia pat mūsų pašonėje nepastebimai užsiauginote žmogų, kokio šiais laikais (karo metais) labiausiai ir reikia: kultūringas politikas ir nepakeičiamas valstybininkas. (…) per penkias savaites padarė daugiau, nei būdavo ministeris padaro per penkerius metus (…) Jis per tą laiką spėjo atstatyti bolševikų sujauktą švietimo darbą“ (Vaclovas Biržiška).

    ***
    Po pietų perskaičius laišką pasidarė visai nejauku: kreipimasis pasirodė besąs deklaratyvus tekstelis…
    Aš suprantu, kad akademikui rimtai domėtis trijų mėnesių laiko tarpsniu yra visiškai nesolidu. Nei ką prirašysi, nei ką… Et, studentas tegul kapstosi… Bet gal aš klystu, gal akademikai tikrai ilgai ir nuoširdžiai rinko dokumentus Vokietijos, Rusijos, JAV archyvuose ir skaitė bei lygino panašaus pobūdžio Vakarų Europoje rašytas studijas, tiriančias vietos valdžios veikimą karo metais, jos kolaboravimą holokausto akivaizdoje ir pan.). Gal tikrai profesūra nustatė, kad Laikinosios vyriausybės veikimas pavergtų Europos tautų tarpe buvo pats makabriškiausias. Bet daug blogiau būtų, jei čia „iš didelio rašto išeita iš krašto“.

  8. arvydas damijonaitis:

    ARVYDAS DAMIJONAITIS, Vilnius,

    Komisijai okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti,

    Gedimino pr.11,LT- 01103,Vilnius

    PAREIŠKIMAS
    2012-05-30,Vilnius

    Dėl komisijos pirmininko Emanuelio Zingerio netinkamumo
    šioms pareigoms užimti

    Klastodami Birželio 23 sukilimo istorines aplinkybes, ( NKVD-KGB,50
    proc. žydų tautybės vadovai) įvykį 1941 birželio 26 d. Kauno
    garažėlyje šventvagiškai pristato kaip antižydišką sukilusių
    lietuvių akciją. Neišdegė (žiūr. internete ,IRENA TUMAVIČIŪTĖ
    “Lietuvių šmeižtas..). Įrodyta, kad NKVD-KGB, “raudonųjų nacių”
    pateiktos minėto “Kauno garažėlio” nuotraukos klastingai sumontuotos,
    dokumentai sufabrikuoti. Okupantams būtinai reikėjo apšmeižti
    birželio 23 sukilimą, kurio metu antrą kartą buvo paskelbta
    Lietuvos nepriklausomybė (pirmą kartą – vasario 16,1918). Per
    tragišką sukilimą žuvo apie 2000 lietuvių – baltaraiščių sukilėlių –
    idealistų. Deja, LR Seimo narys Emanuelis Zingeris ištikimai palaiko
    NKVD-KGB, “raudonųjų nacių” okupacinę propagandą, lietuvių šmeižtą,
    pasisako prieš birželio 23 sukilimo metinių minėjimą, neigia lietuvių
    heroizmą ,pasiaukojimą sukilimo metu , tuo klastoja, VAGIA Lietuvos
    istoriją, ŽEMINA genocidą patyrusią lietuvių tautą. Neužmirškim
    istorinių sukilimo aplinkybių. Birželio 23 sukilimo išvakarėse,1941
    birželio 14 dieną, “raudonieji naciai” užkalė pagal oficialius
    duomenis 17,6 tūkstančio lietuvių ( dauguma jų – lietuvių
    inteligentai) specialiuose mirties traukinio vagonuose. Sušalusius į
    ledą lavonus iškrovė prie Laptevų jūros, galvų skaldytojai suknežino
    galvas, kad “litovcai” neatgytų. 1941 metais, birželio 14 d. Mykolas
    Zingeris , minėto E.Zingerio tėvas , kartu su kitais okupantais –
    enkavedistais, aktyviai dalyvavo Alytaus gyventojų naikinimo akcijose,
    gyventojus-inteligentus (mokytojai, kultūrininkai, teisėjai ir t.t.)
    pakraunant į geležimi kaustytus mirties traukinio vagonus ( žiūr.
    “TAUTŲ TĖVO KARALYSTĖJE” ,Memuarai, sudarė Albinas Masaitis, Kauno
    “Šviesa”,1991.).Memuaruose pateiktas okupantų represuotos, mokytojos
    alytiškės Albinos Šapokienės liudijimas “Svetur ir namie”, kuriame
    aprašytas siaubingas 1941 birželio 14 okupantų enkavedistų ir jų
    parankinio Mykolo Zingerio siautėjimas Alytaus miestelyje. Archyvinių
    dokumentų kopijos apie sovietinių okupantų aktyvistą Mykolą
    Zingerį , yra atspausdinta 2011-09-23 “Lietuvos aidas” laikraštyje.
    Pateikti dokumentai liudija, kad Mykolas Zingeris siautėjo ne tik
    Alytuje, bet ir “dalyvavo operacijose prieš buržuazinius nacionalistus
    Marijampolės (Kapsuko )apskrityje”, t.y. nebuvo eilinis
    “enkavedistas”.Tragiškas Lietuvai, paradoksalus faktas – enkavedisto
    Mykolo Zingerio sūnus Emanuelis Zingeris yra komisijos, tiriančios
    sovietų – nacių nusikaltimus , pirmininkas. Kalbama apie Seimo narį,
    kurio tėvas buvo stribas ir lietuvšaudys. Būtent dėl to Tarptautinė
    komisija nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams vertinti
    netraukė atsakomybėn šių nusikaltėlių. Pavyzdžiui, vien 1951 m.
    rudens “trėmimui” (masiniam lietuvių žudymui) buvo pasitelkta 8000
    stribų. Būtina griežtai ir blaiviai apsispręsti dėl seimo nario
    E.Zingerio netinkamumo minėtoms pareigoms užimti.

  9. janušonis evaldas:

    Kas jau kas,o Tomas Šernas tame saraše tikrai nustebino.

  10. vtt:

    Juokingiausia tai, kad kvislingas (t.y. pronacines vyriausybes vadovas) buvo pats Brazaitis, o ne tie, kurie ji smerkia.

  11. Algimantas:

    Patriotai, kovoję už Lietuvą, niekinami… Kažkodėl Izraelis apie savo tautos atstovų – žydų išdavimą, kurie vykdė terorą Lietuvoje, net nenori kalbėti. Slėpia kruvinus Dušanskio, Raslano pėdsakus… Pirmiausia patys turi apsivalyti. Gaila, kad prie to prisideda ir patys mūsų tautiečiai. Man gėda.

  12. Jonas:

    Gerai tai, kad kai kurie išdavikai jau nesislapsto.

  13. Atmintis:

    Šiandien birželio 14 d. masinių lietuvių trėmimų ir sovietų teroro atminimo diena.
    Taigi, dabar suprantame, kodėl lietuviai sukilo 41 metais ir kodėl ėmėsi atkurti savo valstybę.
    Koaborantai ir jų pakalikai turėjo būti nubausti.
    šiandien jų palikuonys, prisidengę tolerastiškumo kauke, puola tautos patriotą Ambrazevičių, kuris per kelis mėn. sugebėjo sukurti valdžią, kuri pristabdė nacių veiksmus ir padėjo lietuviams užmegzti dialogą su naujais okupantais.
    Taigi, dabar tie “raudonieji inteligentai” lieja krokodilo ašaras, nors geriau nuneštų gėles prie N.Vilnios tremtinių vagono ir nulenktų galvas…

  14. po šimts pypkių:

    na gal ne kosmopolitams nurodinėti kur lietuviai savus žmones turi laidoti. Čia dabar kas per nesąmonės? Tegul jie patys geriau pasirūpina savo palaikais, nes tik kosmose kosmopolitams ir vieta, kaip sakė garbusis P.Bražėnas. O lietuvius galima kaltinti tik tuo, kad nemėgo nei nacių, nei bolševikų. Panašiai, matomai, jautėsi ir Lietuvos žemėje integravęsi žydi, kurie nenorėjo keltis į raudonųjų kuriamą Izraelį ir galimai dėl to buvo paaukoti, kad raudonasis reikalas toliau klestėtų. Va kaip to meto lietuviai dainuodavo:

    Toks čia draugas, toks čia ponas
    Toks ir būdas kaip spalva…
    Viens raudonas kaip šėtonas,
    kitas rudas kaip šuva.

    Neria kilpą tau ant sprando
    Sako – LIETUVA LAISVA!
    Ir sukūre tikrą peklą
    TAi Berlynas su Maskva.

    Dučė, išdidus italas,
    Mato, kad ateina galas –
    Trišalė ašis sulūžo
    Visos viltys jau sudužo.

    Čerčilis į parlamentą
    Sviedė tokį dokumentą:
    Rusai sunaikins fašizmą.
    Mes pribaigsim komunizmą.

    Doičland Doičland Uber ales – šaukė Hitleris išbalęs…

  15. je je:

    Visi žino, kas buvo pagrindiniai komunizmo kūrėjai ir ideologai. Kaip gali kalbėti apie komunistinę revoliuciją ir nepaminėti Trockio, apie Gulagą ir nepaminėti Jagodos, apie Ukrainos Golodomorą ir nepaminėti Kaganovičiaus? Ko vertos vien Solženycino knygos – ten tiek istorinių faktų, išvardintos visos Gulagą kūrusių žmonių pavardės, sudėtos jų nuotraukos: Frenkelis, Bermanas, Rapoportas, Solcas, Koganas, Jagoda ir t.t. Tada kodėl apie lietuvius ar kitas tautas kalbama kaip apie „žydšaudžius“, pamirštant, ką darė patys žydai? Kai aš per savo paskaitas apie tai kalbu ir remiuosi tokiais šaltiniais, kaip Nobelio premijos laureatas Solženycinas, man oponuojantys žydai faktų nuneigti, aišku, negali. Todėl su manimi ir kovoja kitais metodais – stengiasi iš viso man uždrausti kalbėti.

  16. emigrantas:

    Ką propoguoja čia pasirašę sorošistai ir neokairieji? Neokomunizmą? Globalizmą? Man neokomunizmas – tai visos neigiamos dabartinės globalizacijos pusės. Anksčiau, pamenate, sovietinėje Lietuvoje baisiausias liaudies priešas buvo buržuazinis nacionalistas. Kiek tokių buvo išvežta iš Lietuvos, mes žinome. Paskaitykite Lietuvos spaudą šiandien. Baubas ir vėl tas pats, ir vėl gąsdinama lietuviškaisiais nacionalistais. Kaip baisiausias dalykas buvo aprašoma „nacionalistiškai nusiteikusių“ jaunuolių demonstracija. Įsivaizduokite, ėjo ir skandavo „Lietuva – lietuviams!“ Ir kas čia baisaus? Nejau Izraelis ne žydams? Kas šiandien didžiausias baubas Europoje? Nacionalistas. Pamenu, pernai skaičiau, kaip kažkoks dabartinis Lietuvos politikas pasakė, kad patriotizmas tai „kvailumo išraiška“ ir „niekšų priedanga“. Dabar patriotišką jaunimą Lietuvoje jau vadina „naciais“. Panašiai jau net Amerikoje. Jeigu tik kas nors kam nors nepatinka tai iškart ir užklijuoja „nacio“, „rasisto“ arba „antisemito“ etiketę. Sovietų Sąjungoje komunistai kitaminčius būdavo vadindavo „liaudies priešais“, o dabartiniai “liberalai” vadina mus „naciais“. Lietuvoje žodį „buržuazinis“ numetė, o nacionalistas liko – ir jis tebėra „liaudies priešas“. Komunistinė politika norėjo sugriauti tautiškumą, tačiau nesugebėjo sugriauti jo taip, kaip kad bandoma padaryti šiandien.
    Dabartinis globalizmas griauna Prancūziją, Angliją, Olandiją ir kitas Vakarų Europos šalis. Masiškai propaguojamos atskiras tautas naikinančios idėjos – kraustymasis, migracija, susiniveliavimas. Aš gyvenau „tautų katile“ Niujorke, žinau, ką tai reiškia. Todėl apie tai kalbu ir kalbėsiu. Man neegzistuoja jokios „šventos karvės“, jokie „tabu“. Mes jau gyvenome Sovietų sąjungoje, kai reikėjo laikyti liežuvį už dantų, ir jeigu viskas kartojasi, tai iš to reikia daryti kažkokias išvadas.

  17. nesuprates:

    kas parase-A.Patackas ar E.Gudavicius?kieno cia mintys?

    • tikras lietuvis:

      Kada būsi lietuvis, tada ir lietuvišką raštą perprasi.
      O kol kas – grįžk prie torų studijų. 🙂

      • rabinas:

        galima nuspeti,kad pirma maza pastraipele nurase Patackas is kokios knygeles,toliau E.Gudaviciaus mintys.tik neaisku kur jos buvo paskelbtos.jei tik sitam straipsni,tai kodel antrastej autorius Patackas?zinai rasto kalba yra universali-visos tautos raso vienodai,bet toroje daug viskas aiskiau:).beje nors ir esu rabinas,gerbiu lietuviu istorika Gudaviciu.jo istoriniai darbai puikus

        • tikras lietuvis:

          Žinia, gerai būtų, kad autorius pateiktų šaltinį.
          Tik, manau, mintis ta yra antiek paprasta, kad ją galėjo pasakyti bet kas.
          Žinoma, tas,kuris nėra iš anksto priešiškai nusistatęs Lietuvos atžvilgiu.
          Taip, kad, rabine, kada važiuoji iš Lietuvos?
          Jos nemėgsti, todėl tau čia ne vieta.
          Linkime sėkmės.

          • rabinas:

            na va del vieno dalyko lyg ir sutariam.bet neteisus sakydamas,kad tas pats kas pasake.zmogaus is gatves mintys visai kito svorio,nei pripazinto istoriko E.Gudaviciaus.panasiai URM klerko minciu negalima lyginti su Prezidentes.net idomu kaip dabar pasielgs Prezidente,kiti auksciausi valstybes vadovai birzelio 23 d.tai lyg ir bus kelrodis i kur ritasi musu valstybe.beje ir ne tau spresti kas myli Lietuva,kas ne.gal po niku ,,tikras lietuvis,,slepiasi koks sorosinis sionistas.gal pats ir kraukis lagaminus

            • tikras lietuvis:

              🙂
              Aha, nepatiko, o burbuliuoti prieš Lietuvą, manot, galima ir reikia?
              Jei jūs kritikuotumėte ekonominę vyriausybės politiką, tai būtų priimtina ir netgi pagirtina.
              Bet jūs nuolat puolate tuos, kurie gynė Lietuvą be mažiausios naudos sau ir netgi asmeniškai nukentėdami, nors nieko blogo nebuvo padarę (kaip, pvz., Ambrazevičius).
              Tuo jūs save atskiriate nuo Lietuvos ir parodote, kad nenorite būti komandos, kuri vadinasi Lietuva, nariais.
              O tų narių vardas yra lietuvis.
              Taip, kad visi Lietuvos piliečiai (kaip ir Lenkijos piliečiai pagal jų Konstituciją lenkai) yra lietuviai.
              Kurie sakosi jais nesą, tie dirba kitoms valstybėms = prieš Lietuvą, o kenkėjų jokiam gyvam organizmui nereikia – tai jį gali susargdinti bei numarinti.
              Aš, kaip sodininkas su 33 metų stažu, pranešu: sodininkai žino, kad kenkėjų dera atsikratyti.
              Todėl geruoju jums, Lietuvai kenkiantiems, siūlau: ieškokite savo eldoradų kitur – po 1940 – ųjų jums turėjo būti aišku, kad Lietuvoje durnių ieškoti nepavyks.
              Arba tapkite lietuviais, nes nesiintegruojantys visada istorijoje nukentėdavo pirmiausia per istorijos kataklizmus. Tuo labiau, jei jie pradėdavo kovoti prieš etninius gyventojus, kurių išlikimo garantas tėra tik vienas – gintis.

              • rabinas:

                as nieko pries Ambrazeviciu neturiu.atvirksciai-vadinamu akademiku meginimas perasyti istorija yra pasislykstetinas zingsnis.tai zmones be sazines ir garbes.jie stojo i viena barikadu puse kartu su didziavalstybiniu rusu,lenku sovinizmu.manau cia zydai ne prie ko.juk berods USA senato komisija isteisino Brazaiti,reiskia tuo paciu ir laikinaja vyriausybe-be zydu pritarimo,toks veiksmas Amerikoj butu neimanomas.tik paklausiau kas parase straipsni.gavosi kvailas gincas.taika:)

                • tikras lietuvis:

                  Kol nepripažinsi, kad Lietuvoje nėra kitų tautų, o tik lietuvių, tol jokių taikų. 😉
                  Nes tauta yra teritorijos gyventojai (pvz., Lenkijos Konstitucija taip ir sako – visi Lenkijos piliečiai yra lenkai). Jei pereini iš teritorijos į teritoriją, tai pereini ir į kitą tautą.
                  Todėl jei kas Lietuvoje sako, kad jis, čia gimęs, čia augęs ir t.t, ir pan., yra ne lietuvis, dar, pvz., kilnoja lenkiškas vėliavas, rašinėja visokias nesąmones ant sienų – būk kitokie pavadinimai nei valstybiniai, tai yra aiškus požymis, kad tie jau išduoda Lietuvą.
                  Todėl su tokiais dera elgtis griežtai.
                  Pvz., V.Šukšino apsakyme apie viena valtimi plaukiančius buvo taip pasakyta: jei visi tvarkingai irkluoja, kad valtis (pvz., Lietuva) plauktų į priekį, bet atsiranda koks tai, kuris pradeda trukdyti plaukti, tai tokį reikia mesti per bortą.
                  Suprantamai paaiškinau? 🙂

  18. Vijole:

    Iš šio straipsnio sužinojau apie mūsų tautos kankinius, kurių dar nežinojau, ir tai buvo tikslu, per Gedulo ir Vilties dieną. O tie visi “tituluoti” kurie smerkia pasiaukojusį Lietuvį, idomu ką jie yra paaukoją Lietuvai ? (išskyrus Tomą Šerną, kurį labai keista čia sutikti tarp kitų, kurių tarpe yra tik savanaudžiai, turtais ir titulais apsikrovę). Lengva smerkti kitus. Sunkiau kažką tikro atlikti, atsiduoti.

    • tikras lietuvis:

      O ką tas T.Šernas?
      Žinom apie jį tik tiek, kad jį kažkas išgelbėjo – kad amerikietis chirurgas operavo.
      O kokie jo didvyriški pasiekimai iki to momento, kada jį pašovė?
      Nėra jokių. Negirdėti.
      Ir pašovė kvailai – nebuvo jokio pasipriešinimo, jokios kovos.

      Taip, kad, manau, įsikalbėtas tas T.Šerno ypatingumas.

  19. Eugenijus Ambrazevičius:

    “Galima skaičiuoti, kiek dienų ar savaičių gyvavo Lietuvos valstybingumas 1941 metų vasarą, bet niekas nepaneigs, kad jis gyvavo. Galima kartoti, kad Lietuva kapituliavo 1940 metais, bet niekas nepaneigs, kad ji sėkmingai sukilo 1941-ųjų birželį. Visa tai birželio 23-iąją iškelia į vieną gretą su Vasario 16-ąja ir Kovo 11-ąja.”
    Prof. Edvardas Gudavičius
    Dėkoju A Patackui. Jūs vertas Lietuvos, Lietuva verta Jūsų. Buvo, kaip buvo. Svarbiausia Lietuvai: kaip bus. Gyvenkime dėl tos Vienintelės ir viskas bus gerai. Istorija lai bus Teisėja.

  20. O ne...:

    Manau, kad jį reikėjo laidoti Lietuvos sostinėje Vilniuje, o ne pilsudskinėje – Kaune.

  21. Jurgis Bielinis:

    Aš gimęs 1933 m. liepos mėn. Iš Raudonvario dažnai garlaiviu ar pėščias nubėgdavau į Kauną ir landžiodavau stebėdavau žmones. Parnešdvau namo duonos. Gailėdavau žydų rusų belaisvių. Jei pasitaikydavo žydai, belaisviai įkinkiti numesdavau jiems duonos .. Kartą pamačiau vaikiną ir merginą, jų buvo daug įvairiuose Kauno gatvėse su tautinėmis juostelėmis širdies plote ir metalinę dėžute rankose. Jie rinko aukas Savivaldybei. Girdėjau, kad žodis buvo taip užšifruotas: „Stenkimęs apgauti vokiečius ir venkime aukų… “ toliau neprisimenu. Kaip pastebėjau Žmonės dosniai aukojo. Ir aš kišau savo pinigėlį.
    Kartą į mūsų namus užėjo žydšaudis Belskis, nedidelis, neproporcingai didele galva žmogelis su šautuvu. Jis su tėvu šnekučiavosi ir girėsi, kad žydukų jie nešaudo: „Suima už kojičių, galvelę trenkia į medį ir meta į duobę“. Sulig tais žodžiais tėvas pašoko nuo kėdės, su kėde aukštielniką apvertė žydšaudį ir ėmė jį smaugti. Aš rėkti. Atbėgo motina senelė, teta Julė. Atplėšė tėvą nuo žysšaudžio. Tas pasiėmė šautuvą. Moterys raudojo. Bet jis mūsų nešaudęs išėjo…
    Daug kuo žydai buvo kalti., kad prisidėjo prie Komunizmo kūrimo Rusijoje ir pasaulyje. Pasiskaitykite „Valstybės žinias 1919 – metus, jie nelabai mėgo mūsų kariuomenėje tarnauti, dezertiruodavo į Rusiją.
    Neturime dabar tokių inteligentų, kokių buvo anoje Lietuvoje. Labai teisingai Steponas Kairys yra rašęs: „Mes daug praradome palikę Lietuvą. Lietuva daug daugiau prarado netekusi mūsų“.Nepalyginamai daug. Tada kėlėsi iš pelenų. Apginė nepriklausomybe. Valstiečiai sudėjo 12 tonų aukso atsargų. Dabar rusųkariuomene paliko sveiką. Buvo išvįstytas žemės ūkis, pramonė. Tereikėjo pagal atkurti prieškario kaimą – atkūrė pagal KGB planą – vaučeriai – investiciniai čekiai. Mačiau tą planą.

  22. arvydas damijonaitis:

    Artėja istorinio birželio 23 sukilimo metinės.Prasidėjo
    šmeižto kampanija,istorijos vagys kvislingai
    donskiai,zingeriai,rusiškos spec. tarnybos nerimsta:

    Lietuvos pilietis L.Donskis savo “herojiškame pasakojime apie sąžinę”,Delfi.lt,
    pasiūlė mano močiūtei Sofijai Binkienei (poeto Kazio Binkio žmona)
    pastatyti paminklą. Šis jo
    pasiūlymas, jo demagogiškų  “filologiškų ” samprotavimų apie J.Brazaitį
    kontekste,man priminė vieną personažą iš indiško filmo,kuriam vis
    kažkas įspirdavo į užpakalį,nes buvo vagis…Melas – vagystė dvasiniame
    pasaulyje. Antro pasaulinio karo metais močiūtė Sofija Binkienė,mano
    mama Irena Damijonaitienė ( ryšininkė su getu) slėpdavo geto žydus
    mūsų namuose Kaune.S.Binkienės žentas Kęstutis Damijonaitis,VDU
    studentas,užsirišęs baltą raištį,1941 birželio 23 d,šturmavio rusų
    okupantų ginklų sandėlį Žaliakalnyje. Prasidėjus siaubingai sovietinei
    okupacijai,raudonieji naciai (NKVD-KGB,50 proc. žydų tautybės vadovų)
    Sofijos Binkienės sūnų pasodino į Lūkiškių kalėjimą,poto išvežė į
    koncentracijos stovyklą . Ką nutyli gudruolis L.Donskis? Būtina
    pasipriešinti antilietuviškai rusiškų ( ir donskiškų ) spec tarnybų
    kampanijai,artėjant istoriniam birželio 23 sukilimo metinėms.Kažkokie
    lietuvių ISTORIKAI mulkiai (iš sovietinės okupacijos paveldėjom)
    nustatė “žydšaudžių” pavardes,prieš pat minėtas metines..Tai yra
    propogandinis triukas,nes sovietinės okupacijos metu milijonas
    lietuvių yra nužudyta.Taip vadinamų “žydų” tarpe buvo žudikų
    fanatikų,lietuvšaudžių (NKVD-KGB buvo apie 50 proc. žydų tautybės
    darbuotojų). LIETUVIU TAUTOS BUDELIAI -žydų tautybės lietuvšaudžiai,
    sovietų saugumo karininkai, nuo 1945 metų vadovavo sunaikinant
    Lietuvoje per milijoną lietuvių.Ne tik Lietuvoje siautėjo NKVD-KGB.
     Pavyzdžiui,Holodomor
    metu buvo numarinta badu 11 milijonų Ukrainos valstiečių,tuo metu Kremliuje
    “darbavosi” 80 proc žydų tautybės Rusijos vadovų.

  23. ESMĖ:

    Kodėl donskiai nutyli RAUDONŲJŲ NACIŲ (NKVD-KGB,50 proc.žydų tautybės nusikaltėliai,lietuvšaudžiai ) siaubą? Raudonųjų nacių nusikaltimų mastai šimteriopai didesni nei rudųjų nacių..Po 1945 metų Lietuvoje raudonieji naciai sunaikino milijoną lietuvių,Ukrainoje, HOLODOMOR metu, jie badu numarino 11 milijonų ukrainiečių.

  24. negaliu patikėti:

    Ačiū gerb. profesoriui E.Gudavičiui. Dabar jau supratome, kas yra kas XXI amžiaus Lietuvoje. Belieka tik pritarti autoriaus nuomonei: ,, niekaip negaliu patikėti savo akimis, matydamas ten kai kurias pavardes”.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *