Pirmadienis, 8 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Lietuvoje

1941 m. laikinosios vyriausybės vadovo J.Brazaičio palaikai sugrįš į Tėvynę

www.alkas.lt
2012 05 16 19:30
2
1941 m. laikinosios vyriausybės vadovo J.Brazaičio palaikai sugrįš į Tėvynę
Juozo Brazaitis (Ambrazevičius) 1903-1974
Juozo Brazaitis (Ambrazevičius) 1903-1974

Gegužės 17 d. amžinojo poilsio į Lietuvos žemę iš JAV bus sugrąžinti Lietuvos mokslo ir kultūros atstovo, Laikinosios Vyriausybės vadovo, publicisto, pasipriešinimo okupaciniams režimams ideologo Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) palaikai.

Gegužės 17 d. 12.05 val. urna su velionio palaikais bus pasitikta Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. 

Gegužės 18–19 d., 10-20 val. įvyks atsisveikinimas su velioniu Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Žemaičių g. 31A, Kaunas).

Gegužės 19 d. 11 val. įvyks konferencija-minėjimas „Juozo Brazaičio mokslinė, švietėjiška, rezistencinė ir politinė veikla“ (apie renginio vietą bus pranešta vėliau).

Konferencijai pirmininkaus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė ir žurnalistas Vidmantas Valiušaitis. Pranešimus skaitys: Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vadovas dr. Augustinas Idzelis (JAV), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys; Vytauto Didžiojo universiteto prof. Viktorija Skrupskelytė; Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja dr. Ilona Strumickienė. Padėkos žodį tars visuomenės veikėja dr. Rožė Šomkaitė (JAV).

Gegužės 20 d. įvyks palaikų perlaidojimo Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje apeiga: 13 val. – urna su velionio palaikais bus įnešta į Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią; 14 val. – įvyks Šventosios Mišios Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Šv. Mišias aukos arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Šv. Mišių metu giedos solistė Rasa Juzukonytė); 15.30 val. prasidės perlaidojimo apeiga.

16.30 val. „Romuvos“ kino teatre (Laisvės al. 54) bus pristatytas filmas apie J. Brazaitį „Likau gyvenimo paraštėje“ .

J. Brazaitis (Ambrazevičius) gimė 1903 m. gruodžio 9 d. Trakiškiuose, Marijampolės vls.

1922–1927 metais studijavo lietuvių literatūrą Kauno universitete. 1927–1943 metais dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Dirbo mokslinį darbą Vytauto Didžiojo universitete (1934–1940), Kauno universitete (1941–1943). Buvo Tautosakos komisijos prie Švietimo ministerijos narys (1938–1940), Kauno valstybinio dramos teatro repertuaro komisijos narys (1939–1940), Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys.

J. Ambrazevičius užsiėmė aktyvia žurnalistine veikla dienraščiuose „Lietuva“, „XX amžius“, pogrindiniame laikraštyje „Į Laisvę“, Niujorke ėjusiame laikraštyje „Darbininkas“. Amerikoje atkūrė politikos žurnalą „Į Laisvę“.

Drauge su kitais to meto iškiliais autoriais, kūrė lietuvių literatūros teorijos, istorijos ir kritikos pagrindus. Tarp svarbesnių jo darbų – „Literatūros teorija“, „Visuotinės literatūros istorija“ (autorių kolektyvas), literatūros antologija „Naujieji skaitymai“ (autorių kolektyvas), literatūrinės studijos „Vaižgantas“, „Lietuvių rašytojai“. Suredagavo ir parengė spaudai K. Donelaičio „Metus“, V. Pietario „Algimantą“ ir „Lapės gyvenimą ir mirtį“, Lazdynų Pelėdos „Klaidą“, Maironio „Pavasario balsus“.

J. Ambrazevičius parašė biografines knygas apie Juozą Eretą „Jo didysis nuotykis“ (1972), Praną Padalį „Vienas iš rezistentų kartos“ (1974), parašė ir paskelbė pasipriešinimo kovų Lietuvoje istorinę apžvalgą „Vienų vieni“ (1964 m.), suredagavo J. Lukšos-Daumanto atsiminimus „Partizanai“ (1962), „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pirmąjį tomą (1974). 1980–1985 m. JAV išleisti šeši J. Brazaičio „Raštų“ tomai, 2000 m. Lietuvoje – jo korespondencijos ir dokumentų tomas „Ugninis stulpas“.

1940 m. birželį sovietams okupavus Lietuvą, įsitraukė į pogrindžio veiklą prieš sovietus. 1941 m. birželio 22-ąją prasidėjus karui, Lietuvoje įsiplieskė sukilimas. Birželio 23 d. Laikinoji Vyriausybė paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Vis dėlto vokiečiai nesirengė bendradarbiauti su Laikinąja Vyriausybe. Iš Berlyno nebuvo išleistas Ministru Pirmininku turėjęs tapti K. Škirpa. Jo vietą laikinai užėmė J. Ambrazevičius. Laikinoji Vyriausybė bandė įtikinti vokiečius, kad Lietuvos nepriklausomybė yra galima, tačiau vokiečių valdžia nesirengė nusileisti; buvo išleistas įsakymas nuginkluoti sukilėlius. Prasidėjo politinis spaudimas Laikinajai Vyriausybei.

Nesisekė naciams per „lietuvišką administraciją“ legalizuoti savo veiksmų žydų atžvilgiu. Laikinoji Vyriausybė atsiribojo nuo Lietuvoje vykdomų masinių žydų žudynių. Maža to, J. Ambrazevičius asmeniškai ne kartą bandė įtikinti vokiečių kariuomenės vadus sustabdyti Lietuvos žydų persekiojimą.

Ministrų Kabinetas atmetė vokiečių siūlymus Laikinąją Vyriausybę paversti patikėtinių taryba. Liepos 25-ąją Lietuvoje įvedus Vokietijos civilinę valdžią, Laikinoji Vyriausybė, nematydama galimybės toliau dirbti kaip suvereni Lietuvos valstybės valdžios institucija, rugpjūčio 5 d. savo veiklą sustabdė.

J. Ambrazevičius ėmėsi organizuoti pogrindžio organizaciją. 1941 m. pabaigoje jam pavyko suburti Lietuvių fronto rezistencinį sąjūdį, o 1942 m. pavasarį sudaryti platesnės politinės bazės laisvinimo organą Tautos tarybą. Jis inicijavo Kęstučio karinės apygardos įkūrimą.

1943 m. lapkritį įkūrus VLIK‘ą, sujungusį visas rezistencines organizacijas, J. Ambrazevičius buvo paskirtas Politinės ir ryšių su užsieniu komisijos pirmininku.

1944 m. pavasarį gestapas pradėjo VLIK‘o narius persekioti ir suiminėti. Kaip vieno iš antinacinės rezistencijos vadovų, ieškojo ir J. Ambrazevičiaus, tačiau pasikeitus pavardę į Brazaičio, jam pavyko pereiti sieną ir pasislėpti Vokietijoje.

1945 m. J. Brazaitis įsijungė į atkurto VLIK‘o veiklą: 1946–1948 m. ėjo Vykdomosios tarybos informacijos vadovo, 1945–1951 m. – Užsienio reikalų tarnybos viršininko pareigas. Lietuvos partizanų įgaliotinio Juozo Lukšos-Daumanto siūlymu, paskirtas krašto rezistencijos atstovu užsienyje. VLIK‘o pastangomis Vakarų Europoje buvo sugrįžta prie minties, kad Baltijos šalys yra pavergtos valstybės, kad visa prigimtimi ir siekimais jos yra Vakarų Europos dalis. Pirmasis oficialus persilaužimas buvo Baltijos valstybių priėmimas į Europinį Sąjūdį 1949 m.

Vykdydamas Lietuvos išlaisvinimo veiklą J. Brazaitis rengė leidinius, memorandumus Jungtinėms Tautoms (1949-10-03 ir 1950-10-13) dėl okupuotoje Lietuvoje vykdomo genocido, parengė spaudai ir 1950 m. išleido VLIK’o didįjį memorandumą su priedais anglų ir prancūzų kalbomis Lietuvos nepriklausomybės reikalu, parengė spaudai ir 1951 m. anglų kalba išleido VLIK’o memorandumų rinkinį Jungtinėms Tautoms dėl sovietų Lietuvoje vykdomo genocido. Drauge su VLIK’o ir Vykdomosios tarybos politinės komisijos pirmininkais 1950 m. lankėsi Vatikane, susipažino su Vatikano aukštaisiais pareigūnais Tardini ir Montini (vėliau – popiežiumi Pauliumi VI), buvo priimti popiežiaus Pijaus XII.

1951 m. persikėlus į JAV, jis pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos. Tačiau liko ištikimas Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, dalyvavo visuomeninėje veikloje, koordinavo Lietuvių fronto bičiulių sąjūdžio veiklą.

1974 m. birželio 6 d. dienraštis „The New York Times“, remdamasis sovietinio saugumo pateikta medžiaga, paskelbė įtariamų karo nusikaltėlių sąrašą, tarp jų buvo ir J. Brazaičio pavardė. Šiems žmonėms buvo inkriminuojamas bendradarbiavimas su naciais ir žydų žudynių organizavimas. Teismo šis ieškinys nepasiekė, nes Kongreso Teismų departamento Imigracijos, pilietybės ir tarptautinės teisės pakomitetis, vadovaujamas Joshua Eilbergo, oficialiai pranešė, kad kaltinimai J. Brazaičiui nepagrįsti, jo veikla nebuvo pronaciška ar nukreipta prieš žydus. J. Brazaitis šio sprendimo nesulaukė.

Mirė J. Brazaitis 1974 m. lapkričio 28 d. South Orange, Naujajame Džersyje, JAV. Gruodžio 2 d. palaidotas Putnamo vienuolyno kapinėse, Konektikuto valstijoje.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Vytas says:
    10 metų ago

    Būtų labai puiku, jei konferencijos-minėjimo įrašą galima būtų pažiūrėti internetu.

    Atsakyti
  2. arvydas damijonaitis says:
    10 metų ago

    Būtina pasipriešinti antilietuviškai rusiškų spec tarnybų kampanijai,artėjant istoriniam birželio 23 sukilimo metinėms.Kažkokie lietuvių ISTORIKAI mulkiai (iš sovietinės okupacijos paveldėjom) nustatė “žydšaudžių” pavardes,prieš pat minėtas metines..Tai yra propogandinis triukas,nes sovietinės okupacijos metu milijonas lietuvių yra nužudyta.Taip vadinamų “žydų” tarpe buvo žudikų fanatikų,lietuvšaudžių (NKVD-KGB buvo apie 50 proc. žydų tautybės darbuotojų). LIETUVIU TAUTOS BUDELIAI -žydų tautybės lietuvšaudžiai, sovietų saugumo karininkai, nuo 1945 metų vadovavo sunaikinant Lietuvoje per milijoną lietuvių Nepamirskit ,broliai lietuviai, šitų isgamų pavardzių, nes pamirsta istorija linkusi kartotis – LIETUVA bolševikinės Rusijos imperijos okupacijoje. Štai kas organizavo lietuvių tautos naikinimą : 1.Berkovičius Levas Lazarevičius- saugumo papulkininkis,MGB Vilniaus valdyba; 2. Bidinskis Michailas Grigorjevičius – sugumo kapitonas, MGBA valdyba ; 3.Blochas Gilelis – saugumo majoras, MGB 2N valdyba (kovos su partizaniniu judejimu), gimė Biržuose 1908m. ; 4.Breneris Moisiejus, gim1909m. Utenoje, MGB tardytojas ; 5.Demba Icikas, gim.1901m Pumpėnuose, NKGB 2sk.; 6.Dušanskis Nachmanas, gimė 1919m Šiauliuose. MGB 2N sk. Patrauktas atsakomybėn už lietuvių tautos genocidą- SLAPSTOSI IZRAELYJE ; 7.Faktorauskas Volfas, saugumo majoras NKVD finansų viršininkas.; 8.Feigelsonas Grigorijus, NKGB A skyrius ; 9.Finkelšteinas Leonas, g.1922m Kaune,.NKGB operįgaliotinis ,; 10.Frenkelis Chaimas, g1921m Kybartuose, MGB Šiaulių sr. valdybos 2sk ; 11.Gamzė Chanonas, saugumo kapitonas.; 12. Goldbergas Isakas, g1900m Vilniuje, saugumo kapitonas ; 13.Grožnikas Giršas, g1918m.Trakų apskr., NKGB polit.skyrius ; 14.Kaplanas Maksas, saugumo majoras, MGB Kauno m.valdyba ; 15.Karpis Nachemija, g1902m. Merkinėje, NKVD administracijos sk. ; 16.Kerbelis Samuilas Abramovičius, saugumo papulkininkis MGB Kauno m.valdyba ; 17.Klipaitė- Livinzonaitė Šeina, NKGB slaptasis skyrius ; 18.Komodaitė Judita, g1906m Kėdainiuose, viena iš pirmųjų jau A.Sniečkaus vadovaujamo VSD darbuotojų. 1940mliepos mėn. grupės, parengusios vėliau nužudytų krikščionių demokratų sąrašą, vadovė. ; 19.Leščinskis Isakas, saugumo majoras Levitacas Faivas, g1913m.Žagarėje, NKGB 4 sk. ; 20.Piščikas Borisas, saugumo kapitonas; 21.Plotkinas Leivikas Movševičius, saugumo leitenantas ; 22.RozauskasEusiejus, saugumo papulkininkis, NKGB tardymo sk.viršininkas; 23.Slavinas Aleksandras, saugumo papulkininkis ; 24.Štarkmanas Markas, saugumo papulkininkis MGB B skyrius ; 25.Šulga Isakas, saugumo papulkininkis, MGB 5 skyrius ; 26. Švarcmanas Danilas, NKVD 3 sk.; 27.Todesas Danielius, saugumo papulkininkis ; 28.Todesas Ruvinas, g.1917m Utenos apskr. saugumo leitenantas.1944.12.07 Lietuvos partizanų nukautas.; 29.Vicas Jakovas, pulkininkas, NKVD Šiaulių apskr.viršininkas, trėmimų komisijos narys.; 30.Vildikanas Kasrielis, NKVD slaptasis skyrius ; 31.Vilenskis Moisiejus, NKGB tardymo dalies virš.pav ; 32. Zaidenvurmas Izrailis Lazarevičius, saugumo leitenantas; 33.Bidinskis Michailas Grigorjevičius- sugumo kapitonas, MGB A valdyba; 34.Breneris Moisiejus, gim1909m. Utenoje, MGB tardytojas .

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

110-ųjų S. Banderos gimimo metinių minėjimas Kijeve | Akas.lt nuotr.

V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

2022 08 06
Liudvikas Jakimavičius | V. Braziūno nuotr.

Netekome poeto Liudviko Jakimavičiaus

2022 08 01
Tuskulėnų dvaro pastatas | Rengėjų nuotr.

Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo

2022 07 30
Vytautas Tomkus | D. Tomkutės FB nuotr.

Vytauto Tomkaus (1940–2022) atminimui

2022 07 26
Aloyzas Sakalas | lrs.lt nuotr.

Netekome Nepriklausomybės Akto signataro Aloyzo Sakalo

2022 07 18
Mirė tautodailininkas, sąjūdininkas Dionyzas Varkalis

Mirė tautodailininkas, sąjūdininkas Dionyzas Varkalis

2022 07 05
Mirė mokslininkas Rimantas Kontvainas | Alkas.lt koliažas

Mirė mokslininkas Rimantas Kontvainas

2022 07 04
Algis Kasperavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius

2022 06 28
Arūnas Bubnys atsako į Seimo narių klausimus | Alkas.lt nuotr.

R. Šarknickas. Nepateikti atsakymai į Seimo narių paklausimus kelia nerimą

2022 06 21
Mirė Regimantas Adomaitis | wikipedia.org nuotr.

Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

2022 06 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Elektra | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

„Ignitis“ teikia specialų pasiūlymą

2022 08 08
Kaip taupyti telefono bateriją | Asociatyvi nuotr.
Lietuvoje

Kaip taupyti telefono bateriją

2022 08 08
Sprogimas Kubos naftos bazeje | elsoldemexico nuotr.
Naujienos

Kuboje kilo didelis gaisras, daugybė sužeistų

2022 08 08
Išleistas Almanachas, skirtas Ukrainai | mokslolietuva.lt nuotr.
Kultūra

Išleistas Almanachas, skirtas Ukrainai

2022 08 08
Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas | LŽS nuotr.
Lietuvoje

Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas

2022 08 08
Krašto apsaugos padėtis – viename leidinyje | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Krašto apsaugos padėtis – viename leidinyje

2022 08 08
6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata | vlkk.lt nuotr.
Kalba

6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata

2022 08 08
„Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje | „Atalyja“nuotr.
Etninė kultūra

„Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje

2022 08 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • Beatričė apie Gyventojai kurs miestų viešąsias erdves
  • skt apie A. Maceina. Gimtoji kalba

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Ignitis“ teikia specialų pasiūlymą
  • Kaip taupyti telefono bateriją
  • Kuboje kilo didelis gaisras, daugybė sužeistų
  • Išleistas Almanachas, skirtas Ukrainai

Skaitomiausi straipsniai

  • Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas peržiūrėta: 599; komentarų: 12
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-30 12:10 peržiūrėta: 469; komentarų: 21
  • Kaip išsaugoti gerąsias voveraičių savybes? peržiūrėta: 463; komentarų: 1
  • Valstybės archyvas nuolat papildomas dokumentais peržiūrėta: 460; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 06
5
110-ųjų S. Banderos gimimo metinių minėjimas Kijeve | Akas.lt nuotr.

Ilgokai nesuprantu kodėl sovietai, dabar - Putino pakalikai, tokią zoologinę neapykantą reiškia ukrainiečių Stepanui Banderai?

Skaityti toliau

Netekome poeto Liudviko Jakimavičiaus

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 01
1
Liudvikas Jakimavičius | V. Braziūno nuotr.

Rugpjūčio 1 dieną, eidamas šešiasdešimt trečiuosius metus, mirė poetas, dramaturgas, literatūros kritikas, šių metų Poezijos pavasario laureatas Liudvikas Jakimavičius. Liudvikas...

Skaityti toliau

Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo

by Kristina Aleknaitė
2022 07 30
29
Tuskulėnų dvaro pastatas | Rengėjų nuotr.

Žinomi žmonės apie parodą „Projektus – Homo sovieticus“: sovietine nostalgija serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo Tuskulėnų dvare visuomenei...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • Beatričė apie Gyventojai kurs miestų viešąsias erdves
  • skt apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Bartas apie L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!

Kitas straipsnis
M.K.Čiurlionis

Pirmą kartą aukcione – M.K.Čiurlionio darbas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai