„Jau kelis tūkstančius metų filosofija klausia: kokia yra mūsų gyvenimo ir mirties prasmė, ką reiškia Būtis ir Niekis. Tūkstančiai metų klausimo rodo, kad į jį neįmanoma atsakyti, bet būtina vėl ir vėl bandyti tai padaryti, nes galvojimas turi būti gyvas, svarbus, bet ne jau suformuluotas, ir neegzistuoja nei kaip aksioma, nei kaip teorema.
Tokie klausimai lemia žmogaus apsisprendimą kaip gyventi, kuo būti, kaip elgtis su kitais asmenimis ir su savimi pačiu“, – apie filosofijos naudą kiekvienam žmogui šiandien pasakoja filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Filosofijos katedros profesorius Gintautas Mažeikis.
Šiandieniniame pasaulyje filosofija suteikia vieną svarbiausių gebėjimų – kritiškai mąstyti, vertinti ne tik praeitį, bet ir šiuolaikinę visuomenę, bei prognozuoti būsimus įvykius.
Pašnekovo teigimu, filosofijos istorija suteikia tvirtą mąstymo pagrindą, kviečia pasirinkti savo kelią, artimą filosofijos mokyklą. Jis pabrėžia, kad filosofija nėra vien papildymas kitoms disciplinoms, tačiau kiti mokslai, nuo tiksliųjų iki socialinių, gali padėti formuluojant ir sprendžiant filosofijai svarbius klausimus apie kūrybingumą, laisvę, orumą ir daug kitų.
Filosofija skatina gyvą mąstymą apie įvairius žmogaus gyvenimo bruožus ir iššūkius, kurių vienas aktualiausių yra technologijos.
„Technologijų iššūkis žmonių gyvenimui iškilo dar XX a. viduryje, kai buvo klausiama, ką reiškia aklas pasitikėjimas jomis, kur tai veda, kodėl toks mąstymas gali būti patologinis.
Reikėjo iš naujo suprasti, kad technologijos – pagalbininkai žmogaus kūrybingumui ir gebėjimams išskleisti, o ne kažkokia kita būtis savaime, ne maginė priežastis.
Tas pats sakoma ir kai kalbame apie dirbtinį protą, kuris kartais klaidingai vertinamas kaip kažkas aukščiau nei žmogaus kūrybingumas ir pamirštama, kad tai yra galimybė žmogui labiau išreikšti save ir turiningiau ir sveikiau būti“, – paaiškina prof. G. Mažeikis.
Bendruomeniškumas ir įvairovė
Naujoji filosofija, pradedant nuo Apšvietos laikotarpio, suprato, kad žmonių gerovė priklauso ne nuo vienybės, o nuo įvairiausių galių balanso, įvairovės, skirtingų asmenų įgalinimo ir tarimosi – pavyzdžiui, suteikus saviraiškos laimę ir teisę moterims, negalią turintiems asmenims, kitos rasės ar nepanašių jausmų, lyties ir vaizduotės žmonėms. Šiuolaikinė filosofija pabrėžia bendruomeniškumą, kviečia priimti skirtingas pažiūras, priešingai nei senoji filosofija, kuri ieškojo visuotinio idealo.
„Šiandien jau kalbama apie socialinių ir kultūrinių pokyčių greitį, įvairovės dinamiką, paskui kurią nespėja daugelio religijų ir politikų galvos, mąstančios, lyg kieme būtų XVII amžius.
Nauja filosofija prabilo apie būtinybę išsilaisvinti savo protą iš įvairiausių pančių: aristokratinių, kapitalistinių, masių ideologijos, autoritarinės ir totalitarinės valdžios siekiant suprasti kultūros, kapitalo, socialinės komunikacijos reikšmę ir savo gyvenimo prasmę.
Naujoji filosofija siekia kritiškai suprasti augančią įvairovę, atmenant, kad dalis skirtybių gali būti nuodinga, destruktyvi, patologiška“, – pažymi pašnekovas.
Filosofija abejoja net pati savimi
Prof. G. Mažeikis pabrėžia, kad šiuolaikinę filosofiją apibrėžia ne tik įvairovės iššūkis, bet ir būtinybė apsaugoti žmogų nuo neatsakingumo ir cinizmo, o pasaulį – nuo desperatiškų, naikinančių veiksmų. Tačiau, žinoma, nepaisant naujovių, daug išminties vis dar galima pasisemti iš praeities mąstytojų.
„Praeities filosofai moko mus mąstyti, tik ne taip, kaip ideologijos fanatikai gina Didžiojo brolio šūkius. Filosofija abejoja net pati savimi. Platonas pamokys dialektikos, gebėjimo interpretuoti mitus, o Aristotelis paaiškins logikos dėsnius ir pateiks vieną iš galimų etikos teorijų.
Jų filosofija reikšminga, bet ne labiau nei I. Kanto, G. Hėgelio, T. Adorno ar S. Žižeko. Filosofijos tekstai remiasi jos istorija, kurią ji pati ir kritikuoja, išranda naujus tiesos aiškinimo būdus, kuriais čia pat abejoja bei kuria naujus konceptus, kurių ne visi gali būti naudingi ir teisingi“, – pabrėžia VDU Filosofijos katedros profesorius.
Pasak profesoriaus, jei jis galėtų valandą praleisti su bet kuriuo filosofu istorijoje, išsirinkti būtų nelengva – kiekvieną dieną norėtųsi susitikti vis kitą mąstytoją, priklausomai nuo to, kas tuo metu neramina ar kokius klausimus norisi tyrinėti.
„Šiandien norėčiau klausti Kaune gimusį pasaulinio garso filosofą E. Leviną apie prieškario Kauną ir jo santykį su Slabados ješiva, L. Karsaviną – apie jo Kaune išplėtotą asmenybės filosofiją ir kaip tai siejasi su jo tragiška tremtimi į Abezės lagerį. Norėčiau apie Baroko laikotarpio teatrą svarstyti su mano draugu L. Donskiu“, – atskleidžia prof. G. Mažeikis.
VDU filosofijos absolventams – plačios galimybės
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykdomos filosofijos studijos, prof. G. Mažeikio teigimu, padeda studentams geriau suprasti šiuolaikinę visuomenę ir daugialypį, daugiamatį pasaulį, moko formuluoti ir analizuoti mokslines problemas.
„Studijose prisimenama tarpukario Kaune veikusio Lietuvos universiteto filosofija, puoselėjamas Lietuvos filosofijos paveldas ir, kita vertus, suvokiama šiuolaikinės socialinės, kultūrinės, politinės filosofijos galimybė.
Universitete plėtojama filosofijos istorija, fenomenologija, kritinė teorija ir naujojo racionalizmo teorijos. VDU Filosofijos katedra bendradarbiauja su kitais Europos ir pasaulio filosofais ir jų universitetais“, – pasakoja mokslininkas.
Bakalauro studijų programa „Istorija: Filosofija ir idėjų istorija“ supažindina su filosofijos istorija, šiuolaikinėmis kryptimis ir praktika, moko analizuoti socialinę, kultūrinę, politinę šių dienų tikrovę.
Absolventai turi plačias įsidarbinimo galimybes – tampa mokytojais, mokslininkais, vertėjais, įsidarbina kultūros, žiniasklaidos ir įvairiose kitose srityse.
Norintiems tęsti studijas magistrantūroje VDU siūlo „Praktinės filosofijos“ programą, kuri leidžia įsisavinti klasikinės ir naujausios praktinės filosofijos teorijas ir būdus, moko interpretuoti šiuolaikinius etinius, socialinius, politinius ir kitus reiškinius. Šias studijas baigusieji dirba švietimo, mokslo, žiniasklaidos, politikos, visuomeninės veiklos srityse.
Filosofija padeda ir kasdienybėje
Žurnalistas, komunikacijos žinovas, VDU studentas Dainius Daukša filosofija susižavėjo bestudijuodamas VDU viešąją komunikaciją – jose jį labiausiai įkvėpė būtent filosofiniai tekstai, tokie kaip prancūzų filosofo Žano Baudrilardo (Jean Baudrillard) „Persijos įlankos karas nevyko“.
Todėl studentas pasinaudojo universiteto siūloma galimybe rinktis filosofijos gretutines studijas, kurių metu teko įdomus iššūkis gilintis į įvairius filosofinius veikalus – tai buvo tikros mąstymo pratybos. Vėliau Dainius įstojo į Praktinės filosofijos magistrantūrą.
„Nesitikėjau, kad pateksiu į savitą žvilgsnio ar net žvilgsnių pasaulį, kuriame tyrinėjami egzistencijos, žinojimo ir tikrovės klausimai.
Filosofija ne tik suteikia gebėjimą išmanyti šio mokslo ir sumanymų istoriją, bet ir išmoko geriau analizuoti procesus bei reiškinius.
Kasdieniniame gyvenime, eidamas į parodas, žiūrėdamas filmus ar vertindamas šiuolaikines dilemas, dažnai pastebiu, kad filosofinės žinios padeda kritiškai vertinti ir pamatyti kitą žiūros tašką“, – pažymi VDU magistrantas.
Tarp didžiausių dovanų – gebėjimas abejoti ir atpažinti klišes
„Praktinės filosofijos“ studijose Dainiui ypač patinka galimybė išmokti nagrinėti įvairiausius kasdienius dalykus, suabejoti jų bruožais, kurie paprastai priimami kaip savaime suprantami, pavyzdžiui, nusistatymus ar klišes apie tai, kas yra miestas – įsitikinimus, kad tai miesto planuotojų ir architektų kūrinys, tik gyvenamoji erdvė, vieta užsidirbti.
„Filosofinis žvilgsnis kviečia peržengti tradicinius įsivaizdavimus ir gilintis į idėjas, kurios daugiau atskleistų apie miesto gyvenimą, jo struktūrą, poveikį žmonėms ir visuomenėms. Galiausiai, kaip miesto erdvės daro įtaką žmogaus pasaulėžiūrai ar vertybėms.
Tai tik maža dalis to, kas tikrai sudomino studijų metu“, – sako studentas, atskleidęs, jog viena didžiausių filosofijos dovanų jam – gebėjimas abejoti įsišaknijusiomis tiesomis ir atpažinti klišes savo mąstyme.
Dainius pasakoja, jog studijuodamas susidomėjo ne vienu filosofu, kurio sumanymai pasirodė artimos vieną ar kitą studijų pusmetį – pavyzdžiui, jam itin patiko prancūzų filosofo Bernardo Stieglerio technikos filosofija, o rašant apie Holokaustą pravertė italų mąstytojo Džiordžio Agambeno (Giorgio Agamben) įžvalgos.
Jis taip pat džiaugiasi, kad artes liberales principus palaikančiame universitete kiekvienas gali rasti dominančių papildomų užsiėmimų – magistrantas dalyvavo VDU teatro ir studentų kūrybinės grupės „Declamationes“ veiklose.
Studentas tikina, kad kol kas neturi konkrečių planų dėl savo studijų ir karjeros ateities, tačiau šiuo metu jį labiausiai domina galimybė prisidėti prie mokomųjų veiklų.
„Manau, kad švietimas yra viena iš svarbiausių terpių, kur galima daryti tikrą poveikį individualiam augimui. Būtų šaunu skatinti kitų žmonių kritinį mąstymą ir padėti jiems suvokti pasaulio kompleksiškumą“, – viliasi jis.
Apie VDU bakalauro studijų programą „Istorija: Filosofija ir sumanymų istorija“
Apie VDU magistrantūros studijų programą „Praktinė filosofija“
Gal filosofija yra mąstymas apie galvojimą. Tai savotiškas literatūrinis žanras.