A.Patackas. Mes dar gyvi. Danai – jau ne (video) (38)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Algirdas Patackas | Alkas.lt nuotr.

Portale www.ekspertai.eu buvo paviešintas įrašas (žr. vaizdo įrašą rašinio gale), kaip Danijoje prievarta atimama mergaitė iš globėjų ir kažkur išvežama – berods, į vaikų namus. Taip, toje pačioje Danijoje, kurios žmonių pagalbos tikėjomės, kurią laikėme pavyzdžiu, kurios viena iš organizacijų buvo atvykusi į Lietuvą ir dėl nesuprantamų priežasčių išvyko taip ir nieko nepasakiusi. Juos pakvietusieji sakė, kad danai buvę sukrėsti prievartos vaizdų iš Klonio gatvės, bet išvyko tylėdami.

***

Dabar aišku – kodėl. Nes pas juos tas pats, kaip ir čia, Lietuvoje. Tik vienas esminis skirtumas – ten prievartos aktas vyko absoliučioje tyloje. Klykė, bandė ištrūkti tik mergaitė. Viskas vyko steriliai tobulame interjere – švaru, tvarkinga, pro langus matėsi idealiai nušienauta pievelė, jokio sąmyšio iš suaugusiųjų pusės, jokios reakcijos. Buvo sunku suprasti, kas ir kaip, nes kalbėta ir komentuota daniškai, bet nesunku buvo suvokti, kad niekas net nebandė priešintis. Jokių ašarų, jokių emocijų, pareigūnai dirbo savo darbą – be jokių ceremonijų, bet efektingai ir tiksliai, jų buvo nedaug, tik tiek, kiek reikia įveikti paauglės mergaitės pasipriešinimą. Besispardantis iš paskutiniųjų vaikas buvo įgrūstas į automobilį ir staigiai išvežtas. Dar vienas kadras, filmuotas, matyt, iš kaimyninio namo, pro langą – jokios reakcijos ne tik kieme, bet ir gatvėje, nei vieno žmogaus – tylu, ramu, sterilu. Saulei šviečiant – dieną, ne naktį, kaimynams stebint per langus.

Nežinau to įvykio aplinkybių dėl kalbos barjero. Įvykis turėjo pasekmių – rodoma, kaip jis aptarinėjamas, kalba kažkokia moteris, gal vaikų priežiūros specialistė, bet irgi be jokių bent išorinių emocijų, matosi laikraščių antraštės su tekstais ir nuotraukomis. Bet visa tai – ledo tyloje, tarsi beorėje erdvėje, vakuume. Ir visa tai Danijoje, Anderseno šalyje, mergaitės su degtukais šalyje, jo sukurtame nelygstamo jautrumo vaiko sielos rojuje. Alavinis kareivėlis, undinėlė, Kajus ir Gerta…Danai didžiuojasi savo Andersenu, kurį žino visi pasaulio vaikai, jų miestuose daug bronzinių paminklų genialiajam pasakotojui, išlaikiusiam vaikišką pasaulio vaizdinį ir gebėjusiam jį perduoti tūkstančiams pasaulio vaikų ir suaugusių.

Suaugusių ? – parašiau ir sustojau…Ir vėl vaizdas prieš akis, ką tik matytas – sterilaus gerbūvio pasaulis ir prievartos sceną stebintys, ledinėmis širdimis…

***

Danai nebegyvi. Mes – dar ne. Bet kas laukia ateityje? Ar kosminis pasaulio šaltis sustingdys ir mūsų sielas? Ar suvokiame, kad niekas mums nepadės, niekas neateis į pagalbą, jei ne mes patys. Jei ne mes patys – kol dar gyvi, kol dar širdis ne ledo gabalas…

_____________________________

Lietuviški subtitrai šiam video:

Nuo sofos, kur sėdi mergaitė, atsklinda kažkas panašaus į „Na ką, mergaite, dabar jau reikia tau eiti“. Labai sunku išgirsti žodžius dėl pašalinio (fotoaparato?) garso ir didelio atstumo.

Mergaitė ima inkšti.

Nešant mergaitę, vyras klausia du kartus iš eilės: „Ar galima ją tempti? Ar tikrai galima ją tempti? Ar viskas gerai (jei tai darysit)?“ Moteris juodu paltu suima mergaitės kojas ir ją pakelia už jų, kai vyras laiko ją pakėlęs už rankų. Policininkai stovi iš paskos ir žiūri.
Tas pats vyras vėl klausia: „kaip tu manai?“

Kamera filmuoja kartu su nešama mergaite kitą patalpą. Moteris violetiniu megztiniu apima mergaitės juosmenį, tempia, kažką sako, bet nesigirdi, ką.

Mergaitė cypdama rėkia: “Ne!!! Paleiskit mane!!! paleiskit mane!!!” Moteris juodu paltu su visa jėga stveria besispardančią mergaitę, traukia, velka ją pro duris į koridorių. Čia ji spiriasi kojomis į sienas ir jau rėkia iš fizinio skausmo. Jau lauke tas pats vyras, kuris visą laiką filmavo ir klausinėjo, gauna į galvą, nelabai matosi, kaip. Vyras klausia šalia einančio policininko: “Ar čia viskas gerai? Jis (tas, kur tempia mergaitę) man davė į galvą. Ar čia taip ir turi būti? Kažkas turi juk ką nors su tuo daryti? Ar jums tai atrodo normalu?” Policininkas murma po nosimi kažką panašaus į “Taip, čia viskas gerai”. Mergaitė grūdžiama į automobilį. Tas pats vyras komentuoja toliau jau tikrai nuoširdžiai nesuprantantis, kaip taip gali būti:”For fandens (atitikmuo: po velnių) kas čia vyksta? Hold da kæft (eina sau), kokia čia kiaulystė (netikęs, blogas darbas iš policijos ir komunos pusės). Aš negaliu nieko padaryti, Amy. Eina sau, kaip čia nesveika. Spirk tu jai, Amy, parodyk, kokia tu esi stipri.” Uždaromos automobilio durys. Pakartojamas mergaitės kišimo į automobilį vaizdas iš toli (gal būt tai kaimynų filmuota medžiaga).

Lietuviški subtitrai šiam video:

„O ne…“ sako „Vientiso Sąrašo“ (Enhedslisten) partijos ir parlamento narė, frakcijos atstovė teisės ir socialinių reikalų klausimais, Pernilė Skiper (Pernille Skipper), pirmą kartą stebėdama video, kur Nėstvedo komunos darbuotojai prievarta išneša Amy. Nors politikė aiškiai jaučia norą būti vaiko pusėje, ji nesiima įvertinti Nėstvedo komunos veiksmų, ar komuna turėjo teisę naudoti tokius prievartinius veiksmus šiuo konkrečiu atveju. „Tikrai labai nesmagu į tai žiūrėti. Bet visą laiką reikia prisiminti, kad mes nežinom, kokia yra priešistorė, ir mes nežinom, kokiu pagrindu komuna taip nusprendė. Taip pat aišku, kad būna tokių situacijų, kad nepaisant viso nemalonumo, reikia padaryti taip… bet tai tikrai labai labai nemalonu matyti paimamą vaiką prieš jos pačios norą, kas taip aiškiai matoma.“ Pernilė čia kiek apsimeta, sako žurnalistas, nes mergaitė buvo paimta netrukus po to, kai Pernilė pasisakė prieš prievartinį vaiko paėmimą.

„Vargšė mergaitė“, – sako Pernilė žiūrėdama video. Dabar politikai pateikė užklausimą ministrui, ar toks paėmimas tikrai gali tilpti įstatymų ribose. Pernille: „Kai turi būti atsižvelgiama į vaiko norus, turi būti specialistas (bisidder), kuris turi padėti vaikui, kad jis būtų išgirstas. Ypač kai vaiko nuomonė nesutampa su komunos nuomone, yra tai ypatingai svarbu, kad komuna pasirūpintų specialisto buvimu šalia vaiko. Tai elementarios vaikų teisės, kurios yra deklaruotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, kurios, aš bijau, šį kartą yra pažeistos.”

Kol kas niekas Amy atveju nėra pasikeitę, ir nepaisant to, kad procesas vyksta, gali praeiti nemažai laiko, kol atvejis bus išnagrinėtas. Ankestyrelsen (Socialinių reikalų ministerijai priklausanti institucija, kuriai galima apskųsti pvz. Komunos sprendimus ir veiksmus) turi nuspręsti iš naujo, ar mergaitė negalėtų likti pas naujus savo globėjus. Dabar dokumentai taip pat yra pas ministrę, po to, kai aš nusiunčiau jai užklausimą dėl šio konkretaus atvejo. Ministrė turi nuspręsti, ar vaiko teisių Amy atveju yra paisoma, ar mums čia reikia kažką keisti. Politiškai žiūrint, ombudsmandas (institucija, kuri prižiūri ir vertina valstybinių institucijų, taip pat ir komunų darbą) taip pat stebi Amy atvejį. Visa tai atrodo labai ilgai trunkantis procesas, bet tikrai visko daug vyksta, ir aš tikiuosi, kad viskas susitvarkys reliatyviai greitai.”

(Alkas.lt dėkoja straipsnio komentarų autoriams parašiusiems ir atsiuntusiems šiuos video subtitrus).

Kategorijos: Lietuvos kelias, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: