N.Kavaliauskaitė-Hunter. Išpažintis Mamai (2)

Nijolė Kavaliauskaite-Hunter | etaplius.lt nuotr.

Nijolė Kavaliauskaite-Hunter | etaplius.lt nuotr.

Kol girdi jos širdies plakimą, alsavimą, jos kosulį, žingsnių aidą, nesusimąstai, kad širdžiai brangus laikinumas, vieną dien tarsi siūlas nutrūks. Ką manei esant be pastangų įgyta nuosavybe, nėra amžina. Nelauktai ir netikėtai išeidama, ji tau paliks aibę prisiminimų, kuriuos ilgėdamasi nešiosiesi visą likusį gyvenimą. Kol ji čia, neprieini išvados, kad verta stabtelėti ir įdėmiai įsiklausyti, įsispitrinti i kiekvieną smulkmeną, į nelogišką ir logišką jos veiksmą ar ištartą žodi, pažvelgti į akis, kurios glūdi brangiuose ir nepakartojamuose veido bruožuose. Ji – svečias, šioje Žemėje, kaip ir tu. Ji –tavo šturmanas ir pakeleivis. Ji – obelis, o tu jos vaisius. Jos kūnas subrandino tavo kūną ir įkvėpė tavo sielą. Kas tau ką daugiau dovanojo nei ji? Dėka jos patyrei meilės skonį, tarsi pavasario obelis buvai apipilta bučiniais, lyg lengvabūdžio vėjelio glamonėmis. Ką tu gavai iš kito, kad turėtum nuo jos nusigręžti ir skaudinti? Įdomumas, aistra, kerinčios pasaulio paslaptys ar sąlyginai tave geriau suprantanti draugė; šios smulkmenos lėmė, kad vieną dien tarp jūsų iškilo siena. Nesiblaškyk, ji tave pastatė ant bėgių, o dabar žiūri į kelią ir laimina.

Motina yra tas asmuo, kuris gali užimti visų kitų vietas, bet niekas negali užimti jos. (Kardinolas Mermijo (Mermillod))

Jei ją dar turi, ji šalia, brangink labiau nei manei kažką esantį vertesnį nei ji. Daug yra talentingų aktorių, galinčių suvaidinti bet ką, bet širdies vedina, tik ji. Nes tu glūdėjai po jos širdimi.

Tu esi mano paslapčių saugotoja.

Paslaptis, kurias tau atvėriau, išsaugojai visas. Net geriausia draugė to nesugebėjo padaryti, o tu taip.

Paslaptis –nuo kitų slepiama sava tiesa, išgyvenimas, slapta svajonė. Jei ji atskleidžiama ne Mamai, iškyla grėsmė būti paviešintai. Tuomet ji tampa gandu ir įgavusi epidemijos mastą sparčiai plinta, kol išvirkščiame pavidale atskrieja iki tavęs. Tai gali sužeisti.

Kodėl neverta savo paslapčių pasakoti net geriausiai draugei, kuri šią akimirką tau atrodo artimesne nei Mama? Kad sužinoti paslaptį, reikia prie jos arčiau priartėti. Norint ją išgirsti, reikia atidžiai įsiklausyti. Girdima ausimis, įsiklausoma –širdimi. Kiekvienas turi širdį, tačiau vienų širdis yra mašinos variklio tipo, kitų širdis yra pripildyta meilės bei kilniųjų jausmų. Teigiama, kad atvirumas žmones atitolina, nes ne kiekvienas be cenzūros ar kitų jausmų geba priimti kitus. Išgirsta tauri mintis sukelia pavydo liepsną širdyje. Tuomet ir taip dvi skirtingos sielos tolsta viena nuo kitos labiau nei jos buvo nutolusios prieš tai. ‘’Būdamas atviras, žmogus kaip į tunelį eina gilyn į save; tolsta, tolsta, tolsta nuo to, kuriam atsiveria, to, kuris bijo arba nenori, arba nesupranta leistis iš paskos” J.Ivanauskaitė.

Vaikas toks pat žmogus kaip ir mes, suaugusieji, tik jis dar mažas. Tačiau jo emocijos stipresnės, įspūdžiai gilesni, vidinis pasaulis spalvingesnis bei tyresnis ir nepalyginti turtingesnis negu suaugusiųjų.

Tik Mama supranta jį, ji nesijuokia iš vaiko fantazijų, ar klaidingai ištarto žodžio, keistai sudaryto sakinio ar skubiai nupiešto Motinos portreto. Ji niekuomet nepasijuoks iš tavo minčių, tik širdyje geis, kad ateityje jos įgytų sparnus, kad netaptų merkantilios ir tamsios.
Aš tau buvau brangesnė už visus pasaulio deimantus, nes as tavo kūrinys, o tu – menininkė, genijus siekęs tobulai mane sukurti.

Vaiko kainą galima sužinoti ne aukcionuose, bet posmuose. Jis yra įvardijamas kaip: perlas, deimantas, safyras, nuovargis, pasiaukojimas, vergija, didžiausias turtas ir malonumas.

Vaikas buvo kuriamas nepalaužiama Motinos, lyg genijaus geležine valia, nenugalimu siekiu, kad jis įtvirtintų gyvenime. Jos žinių perteikimas ir noras, kad jos būtų perimtos yra retas ir nepaprastas. Nenuilsdamai šia linkme dirbdama ji nugalėjo savo fizinius ir psichinius trūkumus, kurdama save stengėsi iš paskutiniųjų. Mižiniška vidinė jėga ir aistra joje susiliejo su besąlyginiu pasiaukojimu. Būti Motina, tai – savotiškas apsėdimas, kuris būdingas tik daugeliui mokslininkų.

Kuo panašūs Motina ir pasišventęs mokslininkas? Jie sunkiai ir kryptingai dirba, save kontroliuoja ir treniruoja, esti tvirto charakterio. Juos varo pirmyn atsidėjimas savo idėjai, aistra, vidiniai poreikiai ir polėkiai, siekiai. Juos vienija gili intuicija, meistriškumas ir nepriekaištingas profesionalumas ir o sugebėjimai iškelia juos į genialumo viršūnes.
Ką padarei ir davei, buvo nuoširdžiausia.

Motinos meilė pasireiškia rūpesčiu, jaudinimuose, dėmesiu, švelnumu, supratingumu, švelnumu, saugumu, palaikymu.

Tavo kūne prasidėjo mano gyvenimas. Buvau maža kaip aguonos sėklytė, dar nesusiformavusi, be akių spalvos, kaprizų. Tavyje glūdėjau, nes tai buvo pati saugiausia vieta pasaulyje. Tu maitinai mane savo krauju, tavo kūnas tapo mano namais .
Tu svajojai, kaip aš juoksiuosi, mokysiuosi kalbėti, ištarsiu pirmąjį žodį: „Mama’’. Tai bus tau didžiulė dovana, manei. Vieną dien mano širdis pradėjo visai savarankiškai plakti. Nuo šio momento jai skirta plakti visą mano gyvenimą. Paskui, po daugelio gyvenimo metų, ji pails ir sustos, ir aš mirsiu. Bet dabar ne galas, o tik mano gyvenimo pradžia.

„Pirmoji mamos dovana – gyvenimas, antroji –meilė, trečioji –supratimas”.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: