K.Garšva. Prezidentas V.Adamkus ir lenkų tikybos aktyvistai (96)

Kazimieras Garšva

Kazimieras Garšva

Naujoje dienoraščio knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ V. Adamkus pažymi, kad buvo „auklėjamas nuoširdaus patriotizmo, tėvynės meilės dvasia – ir gimnazijoje, ir šeimoje […] Kaip asmenybė aš galutinai subrendau jau gyvendamas JAV, ten susiformavo mano politinės pažiūros, pilietinių laisvių suvokimas“ (p. 525). Taigi Prezidentas jau nebebuvo tipiškas pirmosios Lietuvos Respublikos patriotas – jis jau buvo šiek tiek dvilypis pilietis, nors abu šie bruožai turėjo ir privalumų.

Kaip prieškario patriotas jis stengėsi laikytis „moralinės atsakomybės tautai“ (p. 185), gegužės 9-ąją prie Kremliaus nedėjo gėlių, greitai perprato paksininkus, nors tik ilgainiui tesuprato, jog nepakankamai pažįsta penkis sovietinės okupacijos dešimtmečius išgyvenusius lietuvius.

Turėdamas plačią gyvenimišką patirtį, mokėdamas svarbias Lietuvai kalbas, V. Adamkus daug nusipelnė plėsdamas Lietuvos ryšius su JAV, Europa, padėjo Ukrainai, Gruzijai, manė užmezgęs puikius santykius su Lenkija. Bet iš tikro jie tebuvo paviršutiniški, formalūs, ir 2012 metų išvakarėse prof. V.Landsbergis teisingai nurodė, jog iš tikro tie santykiai yra panašūs kaip su Rusija, kiek beverktų kosmopolitai, kvailiai ir užsienio įtakos agentai.

Tikram patriotui Prezidentui „Seinai visada buvo savas lietuviškas kraštas, tik dėl istorinių aplinkybių atitekęs Lenkijai“ (p. 218). Bet liberalas Prezidentas Eišiškėse pirmiausia ėjo ne į lietuvišką, o į lenkišką mokyklą, o patarėjos V. Vėbraitės rūpesčiu Prezidentūroje surengus diskriminuojamų pietryčių Lietuvos mokyklų valstybine kalba aptarimą, nepakvietė svarbiausių jas atstovaujančių organizacijų. Liberalas Prezidentas nebuvo lygiai teisingas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir 2004 m. rugsėjo 2 d. privertė veidmainiškai bučiuotis karo nusikaltimus Lietuvoje padariusios Armijos krajovos ir jos sunaikintos atkuriamos Lietuvos kariuomenės – Lietuvos Vietinės rinktinės – atstovus (p. 118), nors Lietuvoje padarytos Armijos krajovos skriaudos niekada dar nebuvo atlygintos, jie nenurodė net nužudyto kunigo Ambraziejaus Jakavonio ir kitų jų aukų kapų. Prezidentas išaukštino nukentėjusį Č. Milošą, Kauno garbės piliečiu pristatė išrinkti A. Kvasnievskį, nors jo nuopelnų Kaunui kaip ir nėra.

2008 m. liepos 11 d. Prezidentas vetavo Pilietybės įstatymo pataisas, nors norėjo „leisti visiems lietuviams, kuriems to reikia, turėti dvigubą pilietybę“ (p. 445). Tai padarė dėl to, kad konsultavę teisininkai teigė pataisas esą pažeidžiant Konstituciją. Bet Prezidentas nesikonsultavo nei su kvalifikuotais kalbininkais, nei su teisininkais pažeisdamas Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą ir skelbė, jog „bene svarbiausia – Lietuvos lenkų pavardžių rašymas originalia forma lenkiškai rašmenimis. Mūsų valstybinės kalbos įstatymas tai draudžia“ (p. 161).

Konstituciniam teismui šią priešvalstybinę veiklą taip pat dukart uždraudus, Prezidentas tebedūsauja: „Prabėgo dar keleri metai, bet Lietuva vis dar neįteisinusi lenkų pavardžių rašybos originalia forma. Lenkija nesiliauja kėlusi kategoriškų reikalavimų, ir tarpvalstybiniais santykiai per šį laiką tik smarkiai pablogėjo“ (p. 162).

Ginti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą prisiekęs politikas turėtų rašyti taip: jedinstveninkai Latvijoje ir Lietuvoje užsienio užsakymu reikalauja įvesti antrąsias valstybines kalbas. Ne Lenkijoje, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje susiformavę lietuvių pavardės, kurie vėliau dėl prievartinės asimiliacijos tapo lenkų tikybos asmenimis, pagal tradiciją turi būti rašomos autentiškai, lietuviška originalia forma ir lietuvių kalbos abėcėle. Tos pavardės yra ne Lenkijos, o Lietuvos kultūros paveldas, daugelis jų turi ne lenkiškas, o lietuviškas ar gudiškas šaknis ir priesagas. Įkyrios diletantų ir provokatorių kalbos apie „lenkų pavardžių rašybą originalia forma“ iš tikro yra siūlymas keisti tradicinę lietuvių kalbos abėcėlę ir rašybą, bet tai yra lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės, o ne Lenkijos reikalas. Okupacijų padarinius nepriklausomoje demokratinėje Respublikoje gaivinti draudžia jos Konstitucija, įstatymai ir valstybės interesai. Pirmiausia Lenkija turėtų pripažinti 1920–1939 m. įvykdymą rytinės Lietuvos dalies okupaciją, o ne vėl neteisėtai gaivinti jos padarinius.

Bet šių žodžių pagal mūsų įgaliojimus Prezidentas nepasakė ir bandė tapti Paksu antruoju. Gerai, kad Seimas sutrukdė jam tai padaryti. Nei Božena, nei Česlavas (Okinčicas), nei kiti jį užblokavę ir už nosies vedžioję patarėjai liberalai ėmė Lietuvos Respublikos algą, bet nepatarė jam nesikompromituoti, „ške“.

Tik be pagrindo raudojo žurnalistas V. Savukynas ir kiti „žyniai“, kad Seimui nepakeitus valstybinės kalbos abėcėlės, žuvo Lenkijos prezidentas. L. Kačinskiui Lietuva „siejosi su šlovinga Lenkijos istorija […], todėl ir nesutarimai dėl lenkiškų pavardžių ar vietovardžių rašymo K. Kaczyńskiui neatrodė tokie svarbūs, kad užgožtų istorinę lenkų ir lietuvių tautų ryšį“ (p. 517). Be to, Seimas ir taip svarsto projektą, numatantį svetimšalių pavardžių rašybą nelietuviškai „gretimame paso puslapyje“ (p. 162).

Tik lenkiškų vietovardžių etninėse lietuvių žemėse nėra ir gal nebus.

O tomaševskininkai tas „aktualijas“ kaip ir užmiršo. Lenkijos senato finansuojamo laikraščio skaitytojų išrinktiesiems „2011 metų lenkams“ aktualiau dabar išlaikyti „lenkų tikybą“, kuri atstoja ir tautybę, gimtąją kalbą, tradicijas, valstybę. Apie tai šneka Lenkų rinkimų akcijos aktyvistas, jos atstovas Švenčionių rajono taryboje Antonas Jundo (žr. „Kurier Wileński“, 2011-12-31-2012-01-02, p. 10; pavardė iš lietuviško žodžio judėti). Iš vargdienių lenkų (ne katalikų) tikybos lietuvių pigiai supirkęs 700 hektarų žemės, paguodai jis jiems suremontavo Karkažiškių bažnyčią.

Toms idėjoms pritaria ir Vilniaus šv. Rapolo bažnyčios vikaras Tadeušas Jasinskis, pabrėždamas, kad „lenkybės ir katalikybės susipynimas praėjusiais amžiais atnešė puikių vaisių, manau, kad tai toliau yra naudingas veiksnys […] Lenkai Lietuvoje prisimenami jau nuo 1323 metų“. Muziką dėstantis Vilniaus apygardos Armijos krajovos kombatantas Vladislavas Korkutis (Karkutis, kurio pavardė taip pat kilusi ne iš lenkų kalbos ir turi lietuvišką mažybinę maloninę priesagą –utis), skelbia gyvenąs lenkų žemėje, „čia jau prieš Gediminą buvo slavų gyvenvietė“. Jam linkęs pritarti ir Lietuvos mokesčių mokėtojų išlaikomas Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius, Lenkų harcerų sąjungos Lietuvoje pirmininkas Adamas Blaškevičius, lenkų jaunimą mokantis „didžiuotis savo tautybe, išlaikyti savo tapatumą, saugoti tradicijas ir turėti žinias apie protėvius, kurie čia, Vilnijoje, nuo amžių gyveno ir veikė“.

Gražią poeto Mačiulio-Maironio pavardę turintis Lenkijos garbės konsulas Klaipėdoje Tadeušas Maciol aiškina, kad „dabar būti Lietuvoje lenku – iššūkis […] Jeigu ne lenkų gruodis, rugpjūtis, jeigu ne „Solidarumas“, šiandien Lietuva tikriausiai toliau būtų už didžiojo rytų „brolio“ užkardos“, nors tą užkardą kaip tik daugiausia griovė bene Lietuva.

Visą laiką Lietuvos Respublikos algą gaunanti pradinių klasių mokytoja Jadvyga Sinkevič yra ir Šalčininkų rajono tarybos deputatė, deleguota Lenkų rinkimų akcijos, ir Lenkų mokytojų sąjungos „Maciež školna“ Šalčininkų skyriaus pirmininkė. Ji pradinių klasių vaikus auklėja taip, kad jie geriau pažintų ne Lietuvą, o Lenkiją, jos istoriją, kultūrą, atsisakytų gimtosios paprastosios kalbos ir pereitų į Lenkijos valstybinę kalbą. Dėl to ji visą klasę išveža į Lomžą, kad vaikai greičiau pereitų į Lenkijos kultūrą ir pilietybę.

Vilniaus rajono tarybos sekretorė Renata Cytacka mano, kad „Lietuvos valdžia deda visas įmanomas pastangas, kad mes užmirštume savo tradicijas, kultūrą ir kalbą. Mūsų seneliai ir tėvai gyveno sunkiausiais laikais ir iškentė, nurodė mums tai, kas svarbiausia: Dievas [turbūt lenkų], Garbė, Tėvynė [Lenkija ar Vilensčizna]“. R. Cytackai partija pavedė organizuoti ir lenkų mokyklų streikus, nes bandyta „Lietuvoje likviduoti lenkų švietimą“ (iš tikro tik pagerinti valstybinės kalbos dėstymą. Dėl to ji angažavosi „ginti mūsų vaikų teisę mokytis gimtąja kalba“. O iš tikro būtent Lenkų rinkimų akcija gimtąją kalbą, tradicinę tėvų ir protėvių kultūrą naikina – iki šiol neleidžia mokytis gimtąja paprastąja kalba, nėra nė vienos tos kalbos pamokos.

Daug metų su lenkų harcerais, studentais dirba ir lenkiškų mokyklų streikų koordinatorius Albertas Norvaiša (Narwojsz). Jis net nežino, kad jo pavardė minėtoje laureatų grupėje yra gražiausia – baltiška dvikamienė kaip Vaišnoro, tik dėmenys čia sukeisti vietomis, bet reiškia tą patį – norėti vaišių. Kaip besakytume – noriu vaišių ar vaišių noriu – esmė nesikeičia. Ir kam žmogui, turinčiam tokią seną ir gražią pavardę, ją slėpti – kraipyti, rašyti svetimom raidėm ir tolinti nuo autentiškos formos? Lietuvos lenkai turi geriausias sąlygas kultūrai palaikyti ir mokytis, geresnes negu Lenkijos lietuviai – kam tada katalikui meluoti ir nuodėmę daryti?

Kada Lietuvos centro broliai gaus ne tik vaišių, bet ir sužinos uždraustą savo istoriją, gimtąją kalbą, tikrąsias pavardes, autentiškus vietovardžius?

Autorius yra habilituotas daktaras, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas

Kategorijos: Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

96 komentarai

  1. Vilmantas Rutkauskas:

    Straipsnio autorius dedasi įžvalgiu, tad į savo klausimą – “kam tada katalikui meluoti ir nuodėmę daryti?” – galėtų pats tiesiai ir nesimaivant ir nekryžioniškai atsakyti.

      • Vilmantas Rutkauskas:

        Štišių Lietuvoje – išsvajotas milijonas.
        Pradedu suprasti, kad, norėdami rinkimų, apgailėtinai sukrikščioninti partizaniškai niški maldų tautininkai atsiras paskui JĮ.
        K. Garšvos straipsnio pasiūlymybė – visvien link protėvių prakeikto nykimo Lietuvai, kadangi ji visvien – krikščioniškoji – kaip bebūtų.
        Šis Tipas, pastebėjau, visuomet kažkoks gudrus ir todėl slidus.

          • Vilmantas Rutkauskas:

            – nežmoniška, bet P A G O N I Š K A, teisuolituvi.

            • tikras lietuvis:

              Apie ką, Vilmantai? 🙂

              • Vilmantas Rutkauskas:

                Gimus, anot Gintaro Beresnevičiaus, teisuolių kryžiais S V E T I M A M E pasaulyje, visuomet patenka įrodinėti, kad gimei PAGONIŠKAI teisus.

                Per visą savo krikšto suknistą gyvenimą, galbūt, autorius rado vos keletą ne tikrų, o tik dvasinių ir dar taip brangių keletą. Tiesiog neturint iš ko ir kaip rinktis BEGALINIUOSE patogiuose okupacinei krikščionybei pateisinti neva nepatenkintuose krikščioniškai klastinguose LT davatkiškuose burbėjimuose – tenka vieną kartą bent nepasitylėti štai šiame straipsnyje.
                Bet ar tai turi bent kokią reikšmę ?

                • tikras lietuvis:

                  Visos religijos yra priklausomybių rūšis.

                  • Vilmantas Rutkauskas:

                    Pagonystė tikram lietuviui turėtų būti būtimi, ir būtinai siejama ne tik su aukščiausia rūšimi, bet tiesiog gyvenimo būdu. Baltų religija ir baltiškumas murzinoje krikščionių (knibždančių nusikaltimais) aplinkoje teiktų daug kietasprandiškos stiprybės, o propolska projudaistinė wiara ir per ją politika – po 600 metų Baltams gal pagaliau taptų dzin dzian.
                    ——————-
                    Žinoma, saviesybėje, grįžusi prie savo esmės ir tapdama išskirtinai pagonišku kraštu, Lietuva rizikingai taptų nemėgstama kaimyninių valstybių – brolių kristuje paganstvinės apsupties (na,išskyrus galbūt Latviją). O Lietuvos vardas krikščioniams ne čioniams dažniau būtų siejamas su keiksmažodžiais ir pasąmonine įvairiais būdais brolių kristuje mazochistine okupacinės inkvizicijos siekiamybe.
                    Straipsnio autorius pakėlė gerą kažkokio vikaro mintį, kad „lenkybės ir katalikybės susipynimas praėjusiais amžiais atnešė puikių vaisių, manau, kad tai toliau yra naudingas veiksnys […] Lenkai Lietuvoje prisimenami jau nuo 1323 metų“.

                    • tikras lietuvis:

                      Garbinti pagonybės laiką – tai tas pats, kas iškelti žmogaus vaikystę virš subrendusio žmogaus periodo.
                      Išaukime iš vaikiškų kelnyčių! 🙂

                    • Vilmantas Rutkauskas:

                      Pagonybė, nori ar nenori, išlikusi gamtoje (žolėje medžiuose paukščiuose, akmenyse, ugnyje…, kuriuose ir per kuriuos reiškiasi protėvių dvasia LT Žemėje. Galima sakyti, kad vaikštai per šventą Žemę.
                      Žemė šventa, jai teiktina pirmenybė, o ne K. Garšvos paminėtam vikaro biblijiniam pakaruokliniam.

                    • tikras lietuvis:

                      Pagonybė dabar yra prisiminimas mūsų tautos vaikystės.
                      Ir tik.

                    • Vilmantas Rutkauskas:

                      Ir dabar lėtai laukia ištinusi mirtis. Prie to nemenkai prisidėjo ir Tavo vis pagarbinamas Landsbergis, kartu su KARDŲ nolu Sladkevič’iumi dar kartą esmėje kruvinai prakeiktybei Šilų-voje skelbęs Lietuvą “Marijos žeme”.
                      ———
                      Dabar gerai įsiklausyk: jei Tu su jais, skelbiu Tave prakeiktu.

                    • tikras lietuvis:

                      Na, ką tu – aš Landsbergį (kaip ir visus kitus) kritikuoju 🙂 :
                      tikras lietuvis 2010-09-23 23:03
                      Zigmui Vitkui.
                      Nesiteisinkite – jūs viską parašėte teisingai.
                      Tik tie, kurie vis nori kabinėtis, vis tiek kabinėsis ir ieškos to ko straipsnyje nėra. O geranoriški visada supras, kad už blogų žmonių padarytus darbus dažnai nukenčia visai niekuo dėti žmonės.
                      Straipsnio autorius savo teatrališku sakiniu prieš Z.Vitkų tartum nori užmaskuoti tai ką mes visi žinome: kaip tik dažnas iš jo elektorato apie tuos įvykius taip ir sako (ir internete rašo) – “jie mus, o mes juos”. Tik nepasakydami, kad blogą darė tai atskiri žmonės, o nukentėjo absoliučioje daugumoje visai niekuo dėti asmenys.
                      Todėl teisingiau autorius būtų pasielgęs, jei būtų “sustramūžinęs” savo elektoratą. Bet to jis nepadarė. Kažkodėl. Gal mano, kad jų nepakeis, o rinkėjus prarasti nesinori? Bet prie ko čia tada žurnalistas Z.Vitkus, parašęs tiesą (juk tai yra taip reta šiais laikais)? Ach, taip – reaguoti reikia ir kaltąjį rasti reikia. O gal, vis tik, tiesa turėtų būti svarbiau? Juk autorius taip mėgsta viešumoje giedoti:” ir tiesa, ir šviesa mūs žingsnius telydi …”
                      http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-09-23-vytautas-landsbergis-lietuvos-pilieciu-zydu-genocidas/50633/comments/3#list

                      Nors nesu tikintis ir manau, kad tie užkeikimai (religiniai burtažodžiai) manęs neveikia, bet man svarbus padorių komentatorių palankumas.
                      🙂

                    • Vilmantas Rutkauskas:

                      Savo pyktį Tau aš atsiimu.
                      Nuo straipsnio čia nulingavom į asmeniškumus, tačiau turiu Tau vieną paprastą patarimą. Jei pajustum, kad kažkas blogai palinkėjo ar nužiūrėjo, padraugauk su Ugnimi – užsidek aukurėlį ar žvakelę (geriau tikro vaško), pabūk prie Ugnies. Tai tiek.

                    • tikras lietuvis:

                      Ar ugninis vanduo čia tiks? 🙂
                      Juk, kaip ne kaip, bet su ugnimi susijęs? 🙂

                    • Vilmantas Rutkauskas:

                      Kažkiek tiks, kalbu tikrai rimtai. Tik reikėtų būtinai pamaišyti su žemiškų galių turinčiu medumi ar žolelėmis. Čia vertėtų geriau pasitarti su žolininkėmis, bet tik ir TIK būtinai su PAGONĖMIS. Prieš pirkdamas būtinai paklausk, ar jos esa pagonės ir ar žolelės užkalbėtos (jei ne, nepirk, arba paprašyk, kad vietoje užkalbėtų).

                    • tikras lietuvis:

                      Su raganomis nesusidedu. 🙂

  2. Kažin...:

    Rašinys nei į tvorą, nei į mietą. Rinkiminis – ne kitaip. Žodžiu, politiškai tendencingas, ypač, mano supratimu, klaidinantis yra jo pavadinimas, taip pat turinys “kas yra kas” prasme, o jau pavardžių išvedžiojimai – tik juoką keliantys. Taip ir traukia sukeisti paties autoriaus pavardės dėmenis vietomis…

    • tikras lietuvis:

      Kur gi ne.
      Važiuok į Lenkiją – ten rasi geriau? 🙂

    • Alvydas Butkus:

      Ir į tvorą, ir į mietą. Ir dėl pavardžių tiesa.
      Gaila tik, kad ne viską pasakė apie Adamkų. Nutylėjo jo dalyvavimą pirmosiose Lenko kortelės dalybose Vilniuje. Ir jo nebylų pritarimą Kačinskio “paguodai”, pasakytai slavakalbiams Lietuvos Respublikos piliečiams, jog šie atsidūrę “ne Lenkijoje dėl sienų perstūmimo”.

      • Kažin...:

        Manau, kad “Liubliną”, o gal tikriau prielaidas įtraukti į jį Lietuvą po vadinamos strateginės partnerystės, 1994 metų sutarties priedanga, Adamkus jau rado ateidamas prezidentauti 1997 metais. Tai buvo Lietuvos valdžios partijų sutarta strateginė Lietuvos užsienio politikos linija. Adamkus kaip demokratinės šalies prezidentas negalėjo jos nesilaikyti, tai viena. Antra, tuo metu Lenkijos prezidentu buvo Kvasnevkis, kurio elgesys Lietuvos atžvilgiu buvo nuoširdus ir pagarbus. Gali būti, kad ir dėl to jis Lenkijai neįtiko. Tad visai galima manyti, kad visi Adamkui metami priekaištai yra tik 1994 metų tuometinių valdžios partijų nubrėžtos strateginės politikos procedūrinių formalumų vykdymas. Taigi straipsnio lėkštumas neišpasakytas…, kažkoks kerštavimas ir tiek. Beje, tai patvirtintų ir Lenkijos priekaištai Lietuvai dėl sutarimų nevykdymo.

        • Alvydas Butkus:

          Dėl Kvasnevskio. Adamkus savo knygoje užsimena, kad per susitikimus Kvasnevskis vis spausdavo jį spręsti “Lietuvos lenkų pavardžių rašybos klausimą”. Tad iš esmės neišeina Lenkijos prezidentus skirstyti į “gerus” ir “blogus”. Visi jie į Lietuvą žiūrėjo vos ne kaip į Lenkijos dalį ir leido sau be ceremonijų kištis į jos vidaus reikalus..

          • Kažin...:

            Tas minimas Kvasnevskio “spaudimas”, kaip suprantu, nebuvo tiek viešas, kokiu tapo atėjus Kačinskiui ar Komarovskiui. Dėl to galima manyti, kad jis buvo tik formalus pareigos, atsiradusios iš 1994 m. sutarties ar strateginės partnerystės, atlikimas. Juk Lietuvos pozicijos zondavimas “rašybos klausimu” Lenkijos politikos štabui buvo svarbus.
            Kvasnevskio išskyrimu tik norėta atkreipti dėmesį į patį faktą, mano manymu, svarbų norint suprasti Lenkijos politiką Lietuvos atžvilgiu ir kas Lietuvoje iš tikrųjų jai “turavojo ir turavoja” iki šiol visokiais būdais mėtant pėdas viešumoje. Tarp jų ir dėl “lenko kortos”… Beje, manau, kad šio rašinio paskirtis ta pati – mėtyti pėdas ir išlieti nežinia iš kur besirandančią neapykantą tam pačiam asmeniui. Taigi nori nenori kyla klausimas – kam jis 10 metų buvo kliūtimi!…
            Replika jokiu būdu nesiekta skirstyti Lenkijos prezidentus į “gerus ir blogus”, gerai suprantu, kad jie visi iš esmės vykdo Lenkijos politiką. Deja, Lietuvoje lietuviškos politikos iki šiol ir su žiburiu nerasti…

            • tikras lietuvis:

              Rasi rasi – G.Grybauskaitė aiškiai pasakė, kad jokia valstybė svetimo diktato nepakęs.

              • Kažin...:

                Taip taip – jokio “svetimo diktato”… Bet jo ir nebereikia. Per 2,5 metų yra pačių taip “pasidiktuota”, kad Lietuvos kaip tarptautinės poltikos subjekto galima sakyti nebeliko! Yra vos ne kaip sovietiniais laikas – kai buvo Užsienio reikalų ministerija, bet be užsienio politikos…

                • tikras lietuvis:

                  Užsienio politika mums yra reikalinga tik tiek kiek ji padeda mums augti ekonomiškai (neprarandant savo vertybių, žinoma).
                  Jei to nėra, tai tokia politika turėtų būti vertinama neigiamai.
                  Betgi dabartinė, manau, mus augina, todėl dėl tokios politikos pernelyg pergyventi vargu ar reikėtų.

                  • Kažin...:

                    Juk Molotovas su Suslovu irgi Lietuvą “augino”, bet be lietuvių…
                    Dabar taip pat jau tapo “užauginta” Lietuva be pusės milijono “tikriausių” lietuvių.
                    Užguito žmogaus Lietuva – žeidžia mano savigarbą.

                    • tikras lietuvis:

                      Prie ko čia tie suslovai su molotovais, kada 1987m. Lietuvoje jau buvo apie 4 mln. lietuvių, o dabar nei trijų nebėra?
                      Vienžo, atėjo kažkokie savanaudžiai ir nemokšos į valdžią, po ko Lietuva pakibo ant prarajos krašto.
                      Kiek dar ikišiolinių rinkimų ( kurių esmė – balsuok už ką nori, bet laimės piniguočiai – kitaip žulikai per savo sponsoriautus asmenis) išlaikys šalis iki visiško subyrėjimo?

                    • Vilmantas Rutkauskas:

                      Dabar paskelbta “krikščioniškąja Lietuva” – yra didesnis blogis, nei anuomet ji buvo “tarybinė”.
                      Reikėtų, gi, pagaliau ir po galais įsisąmoninti, kad krikščionybė Lietuvoje prakeikta, todėl ši Žemė natūraliai bemirštanti.

                    • tikras lietuvis:

                      Pritariu: krikščionybė – velnio pramanas. 🙂

  3. tikras lietuvis:

    Labai geras straipsnis.
    Lietuvos priešams, aišku, jis nepatiks.

    • Kažin...:

      Jame įžvelgiu tik kaip lėkštą tikrojo prolenkizmo Lietuvoje uždangstymą. Nelaibai tikiu, kad Garšva galėtų nusileisti iki tokios populistinės vulgarybės, išvesdamas, kad Norvaišos pavardė yra iš “noriu vaišių”…

      • Alvydas Butkus:

        Norvaišos ir Vaišnoro pavardžių etimologija būtent tokia. Su veiksmažodžiu “norėti” dar siejamos pavardės Noreika, Norkus ir pan.

        • Kažin...:

          Beje, pavardė Norvaiša autoriaus etimologizuojama ne iš “norėti”, o iš – “norėti vaišių”. Tai kokia kalba!…

          • Alvydas Butkus:

            Taip, nes Norvaiša yra sudurtinė pavardė (skirtingai nuo pavardės Noreika). Pavardės šaknys yra “norėti” + “vaišės, vaišinti”.

            • Kažin...:

              Dvikamieniai baltų vardai siekia indoeuropiečių laikus. Ką tuomet reiškė “nor-” ir “vaiš-“, gali atskleisti tik labai gilūs – Toporovo lygio tyrimai. Beje, “vaita” – prūs. kalba, “voice”- angl. balsas, “vox” – lot. balsas, mūsų “vait-oti” rodytų senus bendrus laikus.

              • Alvydas Butkus:

                Lietuvių priebalsis “š” irgi siekia indoeuropiečių laikus. Šaknys “vaiš-” ir “vait-” neturi nieko bendra – čia nėra jokios š/t kaitos.

                • Kažin...:

                  Manau, kad čia nėra būtina manyti buvus tiesioginę š/t kaitą, toks rezultatas visiškai gali būti iš to, kad š/t buvo pridėtas prie “vai-” dėl prasminių niuansų keitimosi tarmėse, be to, gali būti, kad š<k. Reikalinga nuoseklių tyrimų.

            • Pavardės šaknys yra “norėti” + “vaišės, vaišinti”.

              Būtent. Bet pasirinktas ne visai tas variantas. Norvaiša – tai greičiau tas, kuris “nori vaišinti”, nei “norintis vaišių”. Tuose varduose koduotos tam tikros vertybės, su kuriomis tėvai norėjo susieti sūnų. Vertybė yra dosnumas, vaišingumas, o ne noras pasinaudoti kieno nors vaišingumu.

              • Alvydas Butkus:

                Tomui: Iš tikrųjų tai taip. K. Garšva tik paimprovizavo pavardės semantika, sąmoningai sukeitęs akcentus.
                O paties pastabą patvirtina ir žiemgališkasis Viesturo vardas, kuris onomastų skaidomas į viesis ’svečias’ + turēt/turėti ‘laikyti’. Tas, kuris linkęs priimti svečius, vaišingas. Tokią reikšmę turi ir asmenvardis Norvaiša.

                • tikras lietuvis:

                  Daug kur rašo Viestartas.
                  Viesturs, lyg ir, artimesnis latvių kalbai?

                • tikras lietuvis:

                  Apie Norvaiša.
                  Gali būti, kad Garšva teisus:
                  http://day.lt/turinys/pavardziu_istorija?psl=1
                  Ką reiškia pavardė?
                  Pavardžių reikšmė
                  Lietuvių [b]pavardės[/b], priešingai nei vardai, [b]dažnai įvardija neigiamą žmogaus ypatybę[/b]. Taip yra todėl, kad [b]dauguma pavardžių atsirado iš pravardžių[/b], nusakančių žmogaus fizinę ar būdo ypatybę. Pvz., karšto būdo, nuolat priekaištaujantis žmogus aplinkinių buvo pramintas Kaukliu; liesas, išdžiūvęs – Kerpe, tvirto charakterio ar nejautrus žmogus – Geležiniu, juodadarbis ar tamsaus gymio – Purviu ir pan. Mažiau pavardžių įvardija gerą žmogaus būdo savybę, pvz., Budrys – „budrus, gyvas, mitrus“; Džiugas – „visuomet džiugus, linksmas“. Nemažai pavardžių kilo iš asmenų profesijos. Pvz, Šiaučius – batų siuvėjas, Kavolis – kalvis.

                  • Alvydas Butkus:

                    Tai tinka pravardinės kilmės pavardėms. Pavardė Norvaiša yra kilusi iš tokio paties vardo. Dvikamienė forma rodo, kad vardas senas, kaip ir visi tokios struktūros vardai. O vardai paprastai duodami be neigiamos konotacijos, nes duodami vaikams. Pravardes gauna suaugusieji, kai išryškėja jų individualūs bruožai.

                • Kažin...:

                  Tokie vardų išvedžiojimai man primena, pvz., žmonių pasakojamą Šeduvos vardo kilmės aiškinimą-iš trijų žodžių – Še du va…
                  Visiškas kalbotyros bejėgiškumas, o kaip nepriklausomi esame – jau 20 metų.
                  Nesuprantama, kodėl žiemgalių Viesturo vardo dėmuo “vies-” negali būti vedamas iš “vieš-pats”, o visas vardas reikšti vykdantis, turintis viešpatavimą asmuo.
                  Juk, turbūt, galima manytina, kad greičiau vardai senovėje buvo duodami ne į žvaigždes pasižiūrėjus, o tapus titinkamos socialinės funkcijos, pareigų vykdytoju.
                  Kai dėl pavardės dėmens “vaiš-“, tai šis jos sandas labiau lygintinas su Mindaugo sūnaus vardo Vaišvilkas(Voišvelkas, Voišelga) dėmeniu “vaiš-/ “voiš-” negu su Viesturo vardo “vies-“. Tokiu atveju “vaiš-” labiau tiktų vesti ne iš “vaišinti”, o iš vajoti “gainioti” vajys “žygūnas”, rusų voisk, voina. Beje, tokią “vaiš-” prasmę atitiktų ir toks istorinis faktas, kai Vaišelgai po Mindaugo nužudymo susiklosčius Lietuvoje situcijai, kai buvo būtina gelbėti valstybę, Vaišelga ėmėsi vadovauti kariuomenei, t.y. vykdyti jam tekusias varde užkoduotas pareigas. Be to, apie tokią “vaišinti” prasmę bylotų ir šio žodžio pavartojimas ir perkeltine prasme, antai, priešui apšaudžius yra pasakoma – pavaišino ugnimi…, tą pačia semantiką patvirtina ir eilėraščio išsireiškimas: “jau baigės puota kruvina…” Puota ir vaišės – sinonimai.
                  Taigi, pavardės dėmens “vaiš-” fonetinis sutapimas su liet.vaiš-inti gali būti atsitiktinis. Tad tikriau, kad pavardėje Vaišnoras dėmuo “vaiš-” yra žodžių vaikyti, gainioti, vejoti prasmė, juolab, kad yra ir pavardė Vaišnys, Voišnys, tad gali būti, kad pavardėje “- or-” gali būti tik priesaga. Be to, yra pavardė Vaikšnoras.
                  Taigi neįtikina nei kad Norvaiša yra tas, kuris “nori vaišinti”, nei kad – tas, kuris yra “norintis vaišių”. Reikalingas nuoseklus platus tyrimas.

                  • tikras lietuvis:

                    Jei neįtikina pateikta versija, tai pateikite savo.

                    • Kažin...:

                      Dievas savo norus reiškia ženklais, toks supratimas neginčijamai yra bendras visoms senosioms pasaulėžiūroms, tarp jų ir krikšioniškajai. Suprantama tuos ženklus reikia gebėti išvysti – perskaityti. Asmuo gebantis iš prigimties ar žynių išmokytas dieviškų norų ženklus veizėti (skaityti), gaudavo Norvaišos – “norų veizėtojo” vardą. Pasaulėžiūrai keičiantis atitinkamai kito ir veizėjimo funkcijos praktika. Iš žemiško gyvenimo praktikos yra likęs nesenų laikų žodis prievaizda, o dabar – priežiūra. Tik vietoje veizėti jame pavartoas tos pačios prasmės žodis žiūrėti Tokia yra pavardės Norvaiša kilmė.
                      Trumpai tiek – čia traktatui rašyti ne vieta.

                    • tikras lietuvis:

                      Čia jau greičiau būtų ne norvaiša, o sapnų aiškintojas. 🙂

                    • Vilmantas Rutkauskas:

                      Kažin (ar sapnų aiškintojas).

  4. Jonas:

    Puikus straipsnis. Yra tokia brolių Grimų pasaka “Ką senukas padarys – viskas bus gerai”. Deja, senukas ne viską darė gerai. Nuolaidos ir pastangos įsiteikti lenkams, tikintis jiems nebūdingo kilnumo, tik žalos pridarė.

    • lamatas:

      Reikėtu prezidentu rinkti tikrai Lietuvos veikėją.Ne TSRS ,ES ar kurioms kitoms šalims ,ar struktūroms dirbusi.Bei nesurišta su užsieniu ekonominiais interesais.O tokių dar nebuvo.,Nors pats laikas ramiai pagalvoti.Nes, kai ateina rinkimų vajus ,protą traiško rinkiminių pažadų buldozeris .

      • tikras lietuvis:

        Dera Lietuvoje uždrausti nelietuviškas partijas bei mokyklas – žmones turime ruošti Lietuvai, o ne kitoms šalims.

        • zemaiciu zydas:

          a jop…tu negali savo vaikui uzdrausti netampyt peles, o cia jau uzdrausi mokyklas 😀 Su tais draudimais tai jus nejuokinkit zmoniu. Draudimu laikai turi baigtis, jeigu to nesuvokiat, esat balvonai. Ne kitaip.

          • lamatas:

            Jaučiu -būs geras barnis ,su snukių daužymu

          • tikras lietuvis:

            Nevaryk žydomasonų propagandos 🙂 : kurioje šalyje tu dar matei tokį cirką kaip pas mus (moko už valdiškus pinigus ne to ko reikia valstybei ir dar prieš valstybę)?

            • zemaiciu zydas:

              UK, USA, Sveduose…visur. Visur kur gauna remima socialiniams projektams. Visur kur yra kalejimai, visur kur yra pabegeliu stovyklos, sulaikymo centrai. VI-SUR. As pvz zydas, ane? Tau patinka sneketi apie zydus blogai? Nori nuteikti savo vaikus? Prasom. As nieko pries.Daugiau nei puse pasaulio laiko zydus blogiu. Nu ir kas? Dabar man imti visu nekest? Uzdraust sneket apie mane blogai? Visiska nesamone. Tas nieko nieakda nepakeis, a tu supronti anesupronti? Kiekvienas draudimas, kiekviena siena yra blogis. Zmones turi buti laisvi savo valioje, galvoti ir kalbeti laisvai, tai taip elementaru, kas jum uzeina su tais draudimais, as nesuvokiu…

              • zemaiciu zydas:

                kai manes klausia uzsieniciai apie Lietuva, as sakau. Labai maza labai zalia salis, kur zmones nekencia vieni kitu. Lietuviai neapsikabina, nesibuciuoja, nelinki viens kitam geros dienos. Niurus ir nedraugiski zmones. Ir tai suknista tiesa! Dabar tokioj saly, tu pradesi kietos rankos santykiu propaganda. Nu tai kas is jos liks? Didele fasistuojanciu pensininku pieva? Pfff….Prasom, norit tokios salies, jums jos reikia tokios? Pirmyn…

    • Ne...> Jonui:

      Nesuplak, skirk, kad Lietuvos santykiai su Lenkija yra vienas dalykas, o su Lietuvos lenkais visiškai kitas. Jeigu Lietuva Lenkijos gali neapkęsti, ją atstumti, tai jokiu būdu ji taip pat neturi elgtis ir su Lietuvos lenkais. Juk Lenkijos strateginis tikslas izoliuoti Lietuvos lenkus nuo Lietuvos, o kaip tai padaryti, o gi paprasčiusiai kiršinant, keliant visokiais veiksmais lietuvių neapykantą Lenkijai, o per tai ir jiems. Taigi, perkąskime Lenkijos veikimo mechanizmą, nesukime jos malūno. Gerbti Lietuos lenkus privalu, Lenkiją – ne.

      • tikras lietuvis:

        Nėra jokių Lietuvos lenkų, nes Lietuvoje gyvena tik viena tauta – lietuvių, o kiti yra arba išeiviai iš kitų tautų, per laiką sulietuvėsiantys, arba tie, kurie vis ieško po pasaulį savo eldoradų, bet niekaip vis neranda.

        • Ne...:

          Niekas ir neteigia, kad jie kokia kita ne lietuvių tauta. Čia toks pavadinimas pavartotas tik kaip oficialiai naudojamas jų įvardijimas. Šiaip, tai netgi jų savivardis – “tūtoišie < tautaišiai yra baltiškas.

  5. tikras lietuvis:

    K.Garšva – žiemgalių, kurie turėjo anksčiau karalių negu Lietuva, atstovas, besikaunantis už Lietuvą lenkyne paverstoje Lietuvos dalyje.
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Kazimieras_Garšva

  6. Alvydas Butkus:

    Dėl Nameisio – taip. Lietuviškai šis vardas atrodytų Nameišis (plg. Vileišis).
    Viestartas/Viestardas (kronikose Wiesthardus) – antrasis dėmuo tart- siejamas su veiksmažodžiu tarti ‘sakyti’.

  7. Alvydas Butkus:

    Bet labai nukrypom nuo straipsnio temos.

  8. Rimvydas:

    Pagarba Vilnijos gynėjui

  9. Ar tuo...:

    Pats straipsnis ir, beje, toks A. Butkaus, o gal prie šalies esant ir “Stefanui”…, rodomas suinteresuotumas, verčia suabejoti, ar tuo keliu yra eita.

  10. D.G.:

    Lietuvą šiuo metu metodiškai ir šaltakraujiškai šmeiždamos puola bent trys jėgos: Rusija, Lenkija ir Globalistai.
    Kaip atsilaikyti prieš tokias galybes neskaitlingai tautai? Vienintelė galimybė yra kreiptis pagalbos į visagalį Dievą. Pradėti laikytis Jo įstatymų ir melstis kiekvieną mielą dieną. Už tautą (kad stotų į dorovės kelią, gaivintų tautinį sąmoningumą, laikytųsi šeimos principinių nuostatų ir pamatų, palaikytų kiekvieną lietuvį moraliai ir materialiai, etc.), už žmones šiuo metu esančius valdžioje (kad priimtų tautai ir valstybei naudingus įstatymus ir nuosekliai bei tvirtai vykdytų jų laikymosi ir įgyvendinimo, kad nusigręžtų nuo žudančių nuodėmių: vogimo, pedofilijos, neteisybės, melo, apgaulės, kolaboravimo su prišiškomis jėgomis, savanaudiškumo, abejingumo, ir t.t.), už Lietuvos valstybę (valstybės vientisumą ir kad būtų sekama Lietuvos himne išguldytais žodžiais – darbais juos įgyvendinant). Kiekvienas pridėkite savo asmeninius prašymus ir tai, kas guli ant Jūsų širdies.
    Jei turite priemonių, galite rašyti straipsnius ir dėti tamsos demonų jėgas demaskuojančius siužetus į Youtube ir kitus portalus, prašom prisijungti prie šio veiksmo. Pvz apie tikrąjį AWPL “veidą” ir siekius, kokį melą skleidžia, kokiais metodais menkina ir šmeižia Lietuvą, kokiais būdais kaimyninės valstybės finansuoja ir padeda šiai purvo lavinai prieš Lietuvą plisti informacinėje erdvėje ir kaip prisidengus “nuskriaustųjų” melagingu šydu mėginama suardyti Lietuvos teritorinį vientisumą, lietuvių kalbą ir kultūrą. Vyksta rimtas karas prieš Lietuvą. Štai Jums vienas iš daugybės atakų prieš Lietuvą pavyzdžių – jau anglų kalba, kad pasiekti platesnę (ir Lietuvos reikaluose nenusimanančią) auditoriją. Tam, kad sumenkinti Lietuvos istoriją, suniekinti tautą, ir tada pilti juodą melo purvą rodant jau Lietuvą kaip žemo lygio diversantą, tuo paslepiant pačių kaltintojų tikslus ir siekius brutaliausiais būdais išnaikint lietuvybę, perrašyti istoriją ir prijungti dalį Lietuvos prie savo teritorijos. Tas jau buvo kartą įvykdyta, neturėkim abejonių, jog dabar vėl mėginama padaryti tą patį, tik kol kas ne karine agresija, bet per institucijas, organizacijas, kalbą, TV, internetą ir kitas masinės informacijos priemones. O kada nuolat kartojamas melas pasidarys “tiesa” – jie tikisi ateis proga ir realiai aneksijai. Štai tos propagandos reali nuodų dozė: http://www.youtube.com/watch?v=2RyX5vX9Qfs&feature=related

  11. arvydas damijonaitis:

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

  12. Bonifacas:

    gerb. dr. Kazimierai, ačių už straipsnį.

    Bijau kad neatsitiktų kaip Lietuvos karaliui Vytautui- neišugdė ir nepaliko įpėdinio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: