Penktadienį, sausio 27 d., Kauno turizmo informacijos centro atstovai ir režisierius Andrius Žiurauskas Kauno miesto savivaldybėje susirinkusiai darbo grupei pristatė iki smulkmenų parengtą Napoleono I-osios kariuomenės persikėlimo per Nemuną šventės scenarijų.
Šiais metais sukanka 200 metų nuo prancūzų kariuomenės persikėlimo per Nemuną ties Kaunu. Šia proga Kaune bus surengta didžiulė tarptautinė šventė. Svarbiausiais šventės akcentais taps pontoninis tiltas per Nemuną, autentiška karinė stovyklavietė, įspūdinga mūšio inscenizacija ir atkurta Tilžės taikos sudarymo ceremonija. Ji vyks vidury Nemuno, ant specialiai sumontuoto pontono. Renginius vainikuos Joninių šventė.
Pirmą kartą margarino lietuviai paragavo tik į kraštą įžygiavus Prancūzijos kariuomenei, o Napoleonas nurodė Lietuvos miestų gatvėms suteikti pavadinimus, sunumeruoti jose stovinčius pastatus. Todėl renginio dienomis įkurtoje stovyklavietėje gatvelės bus pavadintos žymių Lietuvoje karininkų vardais, o palapinės turės numerius. Stovykloje kauniečiai ir svečiai galės apžiūrėti XIX a. prancūzų bei rusų kariuomenių aprangą, ginkluotę, stebėti rytinę karių rikiuotę.
Į birželio 22–24 d. truksiančių renginių pynę įsipins daug pramogų įvairaus amžiaus žmonėms. Po iškilmingo pontoninio tilto atidarymo kelias valandas per dieną miestiečiai ir svečiai galės tiltu pereiti į kitą upės pusę. Tuo metu, kai per Nemuną kėlėsi prancūzai, upė žymėjo ne tik skirtingų valstybių teritorines sienas, bet ir skirtingą kalendorinį laiką.
Istorijos mėgėjams bus rengiamos ekskursijos, istoriniai-orientaciniai žaidimai, vaikams smagiai laiką galės leisti žaidimų aikštelėse. Vakare Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje skambės karilionų muzikos koncertas.
Organizatoriai ruošia ir vieną kitą „gerąjį pokštą“ šventės dalyviams. Vieną jų ketinama pasiūlyti moksleiviams. Jie iš laikraščių lankstys Napoleono galvos apdangalą primenančias kepures, o po to imituodami raitelius „jodinės“ Laisvės alėjoje. Studentams ir jaunimo organizacijų nariams bus rengiamos plaukimo varžybos Nemuno senvagėje. Jie turės pačių sukonstruotais plaustais perplaukti į kitą krantą – atstumas sieks maždaug 13 metrų.
„Matant su kokiu užsidegimu organizatoriai pristato, kaip ruošiasi būsimam renginiui, aiškėja, kad jis konkuruos ne tik su šiųmetėmis „Hanzos dienomis“, bet ir su pernykštėmis, kurios paliko itin gerus įspūdžius dalyviams ir svečiams iš užsienio valstybių“, – teigė meras Andrius Kupčinskas.
Nors prieš du šimtmečius prancūzų kariuomenei keliantis per Nemuną, dar nebuvo suformuoti lietuviški daliniai, yra žinių, jog joje tarnavo ir lietuviai, o Napoleono svitoje būta ir aukštų lietuvių karininkų. Daug lietuvių šios kariuomenės atėjimą į Lietuvą siejo su išsivadavimu iš Rusijos imperijos.
Organizatoriams svarbu parodyti ir Lietuvos, atsidūrusios dviejų galingų imperijų interesų lauke, situaciją. Šia tema bus kalbama tarptautinėje konferencijoje. Iš stovyklos per senamiestį ir Laisvės alėją žygiuojančios prancūzų bei rusų kariuomenės stabtelės Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Šioje simbolinėje vietoje ant Nežinomo kario kapo bus padėta gėlių ir pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę.
„Daug darbų jau padarėme. Dar reikės surinkti savanorių komandą, sutvarkyti upės pakrantę ir senvagę. Pasitarus su aplinkosaugininkais, teks apgenėti krūmynus Nemuno saloje, kad žiūrovams atsivertų visas ten vyksiančių batalijų vaizdas“, – teigė Kauno TIC direktorius S. Sidaravičius.
Taip nuveikti dideli darbai pagerbiant eilinio okupanto įžengimą į Lietuvą. Tik, kodėl nesuplanuota įrengti arklidę Vytauto didžiojo bažnyčije.. Tai mažas pokštas, bet taip buvo.. Aš sutinku, kad karo istorijos rekonstrukcijos klubai rengia mūšių imtacijas. Man pačiam teko dalyvauti ir prisidėti jas ren giant. Tačiau, mano nuomone tai klubų veikla. Tai įvykis, kai susitinki su tau giminigų klubų nariais. keista man ir dėlto, kad kai praeitais metais buvo kukliai paminėtos didvyriškas tautos 1831metų sukilimas-miesto valdžia tylėjo, kaip strutis įkišęs galvą į smėlį.Nors Kaunas buvo kelis kartus sukilėlių pultas ir laikinai paimtas. Šiais metais sukanka 650 metų kai Kauno pilies įgula beveik mėnesį gyn ėsi nuo kryžiuočių. Deja pilis krito, Bet vyrai ir moterys -Kauno pilies gynėjai , suprato kas yra garbė ir Tėvynė. Kiek žinoma iš metraščių-visi gynėjai buvo nukankinti. pasirodo ši data miesto valdžios atstovams nieko nereiškia. Po šiai dienai surandami pinigai pažymėti svetimų valstybių vyrų atminimą ir paminklais ir renginiais-tik nesurandama pinigų pastatyti paminklą kauno kunigaikščiui Vaidotui ir Kauno karių vadui Žalgirio mūšio lauke .Svarbiausia nusilenkti vergiškai naujam okupantui. Tik dar. prisiminkit ponai, kad kauniečiaI NEĮTEIKĖ MIESTO RAKTŲ NAPOLEONUI, KAIP KAD VILNIEČIAI, PRIEŠ KELIAS DIENAS BUČIAVĘ TAM TIKRĄ VIETĄ RUSIJOS IMPERATORIUI ALEKSANDRUI I-ĄJAM.