A.Butkus. Tautiškumas – svarbiausia kiekvienos tautinės valstybės egzistencijos sąlyga (18)

Lietuvos istorija rodo, kad šalies visuomenė nuolat dalydavosi į dvi stovyklas. LDK laikais tai buvo unijos su Lenkija šalininkai, tikėjęsi iš to turėti didesnių luominių garantijų, ir tos unijos priešininkai, prioritetu laikę Lietuvos valstybingumą. Carų laikais rusėjimas garantavo karjerą Rusijos imperijoje, tuo tarpu valstybingumo nostalgija skatino kitą visuomenės dalį dėtis prie lenkų sukilimų. Nuo XX a. pradžios, stiprėjant lietuvių tautiniam atgimimui, pradėta galvoti ir apie nacionalinę Lietuvos valstybę, tad 1918 m. vasario 16 d. aktas realizavo tiek to laikotarpio Europos tendencijas, tiek patriotiškai nusiteikusios LDK diduomenės buvusius antiunijinius siekius.

Sovietmečiu Lietuvoje buvo populiarinamos imperinio kosmopolitizmo idėjos, vadintos internacionalizmo vardu. Tautiškumas, nacionalumas buvo smerkiamas ir vadinamas buržuaziniu recidyvu, fašizmu, neonacizmu ir pan.. Tačiau būtent šis „recidyvas“ pagimdė „Sąjūdį“ ir leido atkurti tautinę Lietuvos Respubliką 1990 m. Vadinasi, lietuvių nacionalumas buvo pagrindinė varomoji jėga, vedusi visuomenę į nepriklausomybės atkūrimą; nacionalumas lieka svarbiausia kiekvienos tautinės valstybės egzistencijos sąlyga.

Šiuo metu Lietuvos visuomenėje vėl mėginama gaivinti tas pačias kosmopolitizmo idėjas, aklai mėgdžiojant kai kurias didžiąsias valstybes, pirmiausia JAV, kurios buvo sukurtos visai kitokiais principais ir niekada nebuvo nacionalinės. Nacionalumas vėl pradėtas vertinti kaip bolševikmečiu, vartojant netgi tuos pačius epitetus. Esu įsitikinęs, kad visuomenės nuorientavimas nuo tautinių vertybių kenkia Lietuvos, kaip tautinės valstybės, savarankiškumui ir valstybingumui apskritai. Kadangi tautiškumą, kaip vieną iš pagrindinių valstybingumo prioritetų, šiuo metu deklaruoja tik tautininkai, šios partijos atkūrimas ir įsiliejimas į Lietuvos politinį gyvenimą yra gyvybiškai būtinas, jei dar norime turėti Lietuvą kaip valstybę, o ne kaip amorfinį Europos Sąjungos regioną ar kurios nors didesnės kaimyninės valstybės sudėtinę dalį.

Autorius yra lituanistas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas, profesorius, apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Latvijos Trijų Žvaigždžių ordino Karininko kryžiumi, ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi ir kt.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *