Rytų Žemaitijoje bus stiprinama lietuviška dvasia (7)

Lapkričio 28 – gruodžio 1 dienomis Lietuvos Romuvos Krivis, Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Trinkūnas ir Kelmės Romuvos vaidila, tautiškumo mokytojas Valdas Rutkūnas susitiks su visuomene, žiniasklaidos atstovais, lankysis mokyklose. Susitikimuose bus kalbama apie tai, kaip tautinės vertybės suteikia naują gyvenimo kokybę, sutelkia bendruomenę, stabdo tautos nykimą ir išsivaikščiojimą, kaip mokykla gali svariai prisidėti prie tautos stiprinimo.

Stiprinti lietuvišką dvasią, pasitelkiant mūsų protėvių per amžius sukauptą ir tradicijose bei etniniuose simboliuose pasireiškiančią žinių visumą, dalintis savo patirtimi kviečia  etninių vertybių puoselėtojai Jonas Trinkūnas ir Valdas Rutkūnas.

Lapkričio 28 d.  Šiauliuose: 11.30 – Romuvos gimnazijoje; 17.30 – Šiaulių universiteto bibliotekos konferencijų salėje;
Lapkričio 29 d. Tauragėje, 17.00 (vieta bus patikslinta);
Lapkričio 30 d. Telšiuose: 17.30 – Vilniaus dailės akademijos Telšių parodų salėje;
Gruodžio 1 d. Raseiniuose: 17.30 – Betygalos bendruomenės salėje.

Įėjimas laisvas. Teirautis tel. 8-687 93385 (Valdas Rutkūnas).

 „Šių dienų Lietuvoje daug nerimo, nevilties, netikėjimo laimingesniu gyvenimu, nusivylimo ir skausmo. Apklausos sako, kad didelė dalis tautos, o ypač didesnė dalis jaunimo norėtų išvykti gyventi į turtinguosius vakarus. Piniginis gerbūvis vis dar užliejęs žmonių sąmonę. Kiekvienam žmogui kaip oras būtina dvasios stiprybė, tam, kad sėkmingai gyventų, pasijustų laimingu, reikšmingu ir reikalingu.

Tačiau vis daugiau ženklų rodo, kad vakaruose irgi ne pyragai: didžiųjų bankų bankrotai (šiame fone mūsų „Snoras“atrodo kaip smulki žuvelė); iškilusi finansinė grėsmė visai eurozonai. Nerimastingos žinios iš pasaulio verčia pergalvoti vertybes – ar tikrai geriausia ten kur mūsų nėra? Atrodo laikas prisiminti bočių išmintį: „Ne viskas auksas, kas auksu žiba“.

Visam pasauliui atėjo laikas keistis požiūriui į žmogaus laimę. Netgi pačios skurdžiausios valstybės  gali tapti laimingo gyvenimo pavyzdžiu „turtingose“ šalyse gyvenantiems žmonėms. Nykštukinė Azijos karalystė Butanas su savo laimės ekonomikos programa verčia suklusti pasaulio politikus. Pasirodo, pačios didžiausios vertybės ne piniguose.

Kaip šioje šviesoje atrodo mūsų brangi Lietuva? Būdami pačiame Europos centre, mes sugebėjome išlaikyti ne tik seniausią indoeuropietišką kalbą, bet ir seniausią prigimtinę kultūrą, besiremiančią darna tarp žmonių bendruomenėje ir gamtos – tai, ko labiausiai trūksta šiuolaikiniam  pasauliui. Ne tik išlaikėme ją, bet ir prikėlėme, pritaikėme naujam, atitinkančiam šiuolaikinius iššūkius, gyvenimui.

Vis daugiau jaunimo Lietuvoje iš naujo atranda savo paveldėtą pasaulėžiūrą, tikėjimą, gyvenimo pagrindus. Pritaikę tai savo ir bendruomenės gyvenime, atranda naują gyvenimo pilnatvę, sveiką ir laimingą gyvenimą gimtoje žemėje, savivertės jausmą, ryšį su tautos paveldu. Kitos šalys jau žymiai anksčiau prarado savo pasaulėžiūrą, todėl lietuvių pavyzdys yra labai svarbus. Gaivindami savo tautą, mes gelbstime pasaulį.

Tačiau Lietuvoje vis dar ne kiekvienoje mokykloje mokoma tautinių vertybių,  tradicinio gyvenimo būdo. Todėl būtina visokeriopai remti pastangas paveldėtos pasaulėžiūros gyvenimo puoselėjimui ir sklaidai. Delsti ir laukti, kol tauta išnyks ar išsivaikščios, nebegalima“.

Valdas Rutkūnas, Kelmės Romuvos vaidila, tautiškumo mokytojas