S.Nemeikaitė. Būti ar žūti Lietuvos universitetams? (video) (21)

Seime surengtoje konferencijoje apie šalies universitetų ir mokytojo profesijos ateitį pasisakė (iš kairės) Seimo narys Gintaras Songaila, VEU rektorius prof. Algirdas Gaižutis, Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Rytas Kupčinskas | Sigitos Nemeikaitės nuotr.Kokia mokytojo profesijos ateitis Lietuvoje, jeigu bus įgyvendinama suprojektuota universitetų jungimo reforma? Apie tai lapkričio 14 d. buvo  diskutuota Seime, prie apvaliojo stalo. Šią konferenciją – diskusiją surengė grupė Seimo narių kartu su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU).

Kodėl taip svarbu kalbėti apie mokytojo profesijos ateitį, ar jai kyla realių grėsmių ir kokių? Apvaliojo stalo dalyviai dalijosi savo mintimis, paakinti ekspertų grupės siūlymų, kaip optimizuoti Lietuvos universitetų tinklą. Priminsime, kad šią ekspertų grupę šalies ministras pirmininkas paskyrė savo potvarkiu šių metų gegužės 31 dieną.

Išanalizavę šalies universitetų situaciją, ekspertai pasiūlė vadinamąjį siektino Vilniaus universiteto modelį, t.y. iki 2015 m. pabaigos prie Vilniaus universiteto prijungti Lietuvos edukologijos bei Vilniaus Gedimino technikos universitetus. Panašus modelis siūlomas ir Kaune. Įgyvendinus šiuos siūlymus iki 2017 po siektino Kauno universiteto stogu atsidurtų čia veikiantys kiti universitetai bei jų filialai.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys(dešinėje) ragino diskutuoti be emocijų, prisiimant atsakomybę dėl ateities.Greta – emocijų nevengiantis Seimo narys Gintaras Songaila | Sigitos Nemeikaitės nuotr.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys(dešinėje) ragino diskutuoti be emocijų, prisiimant atsakomybę dėl ateities.Greta – emocijų nevengiantis Seimo narys Gintaras Songaila | Sigitos Nemeikaitės nuotr.

Pagal ekspertų planą pirmiausia nusitaikyta į Lietuvos edukologijos universitetą, kuris dar iki 2012 m. pabaigos siūlomas prijungti prie Vilniaus universiteto.

Tad konferencijos dalyviai aiškinosi, kokios galimos tokios pertvarkos pasėkmes, ar ekspertų prielaidos pakankamos užsimoti revoliucingiems pokyčiams, pagaliau, kokia jų nauda?

Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai Gintaras Songaila, Vytenis Povilas Andriukaitis, Rytas Kupčinskas, Kazimieras Uoka, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė, Lietuvos edukologijos universiteto rektorius prof. Algirdas Gaižutis, šios aukštosios mokyklos dėstytojai, Švietimo ir mokslo ministerijos, kultūros ir mokslo visuomenės atstovai.

Seime susirinkusi akademinė ir kultūros visuomenė diskutavo apie aktualias universitetų ateities problemas. Pirmas iš kairės – VEU Istorijos fakulteto dekanas prof. Eugenijus Jovaiša, už jo – dėstytojas Tomas Barnauskas | Sigitos Nemeikaitės nuotr.

Seime susirinkusi akademinė ir kultūros visuomenė diskutavo apie aktualias universitetų ateities problemas. Pirmas iš kairės – LEU Istorijos fakulteto dekanas prof. Eugenijus Jovaiša, už jo – dėstytojas Tomas Barnauskas | Sigitos Nemeikaitės nuotr.

Pasak prof. A.Gaižučio, šiuo metu vyrauja trys universitetų modeliai, o jo vadovaujamasis yra vadinamasis lygiagretusis – specializuotas. Rektorius savo esme skirtingų universitetų jungimą vadino ydingu ir smarkiai kritikuotinu, neslėpė, kad po sujungimo vėliava jis įžvelgia menamus taupymo ir planuojamo privatizavimo kėslus A.Gaižutis tvirtino, kad pinigų yra, tačiau kažko trūksta galvose. Profesoriaus nuomone, yra būtini ir klasikiniai, ir profiliniai universitetai, o studentų mažėjimas nesąs toks baisus, kaip stengiamasi parodyti. Rektorius teigė, kad atsisakius mokytojus rengti specializuotoje aukštojoje mokykloje, šalis būtų nublošta į daraktaravimo laikus. A.Gaižučio žodžiais, toks pedagogų ruošimo kelias yra būdingas trečiojo pasaulio šalims. Rektorius įsitikinęs, kad būtent profiliniuose, mažesniuose universitetuose yra geriausios galimybės parengti specialistus.

O gal Lietuvai apskritai pakaktų vieno universiteto? Šai tema ironizuodamas svarstė Seimo narys V.P.Andriukaitis. „Galėčiau būti ekspertu ir surasti įvairių gerų aspektų“, – sakė Seimo narys, paraginęs į ekspertų siūlymus žiūrėti ramiai, nes jų išvadose prasmės maža. V.P. Andriukaitis pastebėjo, kad šiuo ekepertų užsimojimu yra paminamos konstitucinės teisės, ignoruojama universitetų autonomija. Seimo narys apgailestavo, kad valstybė neplanuoja valstybinio užsakymo universitetams, kuris išspręstų daug problemų.

VEU prof. Giedrė Kvieskienė pažėrė kritikos ekepertų siūlymams dėl universitetų tinklo optimizavimo | Sigitos Nemeikaitės nuotr.

VEU prof. Giedrė Kvieskienė pažėrė kritikos ekepertų siūlymams dėl universitetų tinklo optimizavimo | Sigitos Nemeikaitės nuotr.

„Mokytojas – kaip paslauga, švietimas – kaip prekė, o galiausiai naikinamas mokytojo profesijos prestižas“, – savo pasisakyme teigė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė J.Voloskevičienė, kėlusi ne vieną skaudžia mokytojų rengimo, jų dabarties ir ateities problemą.

„Įsigilinę į valstybingumo raidą negalime nesutikti, kad Lietuvos visuomenė – inteligentija, mokslininkai, politikai – nuolatos rūpinosi aukštuoju mokslu ir su jo raida siejo nepriklausomos valstybės vystymąsi bei ateitį. Istorija liudija, kad tarpukario Lietuvoje veikė septynios aukštosios mokyklos. Tarpe jų – pedagoginis institutas Klaipėdoje (Panevėžyje, Vilniuje), rengęs mokytojus visam mūsų kraštui. Taigi, prieš 75 metus buvo suvokta, kad mokytojo profesija yra išskirtinė, kad asmenybes ugdyti gali tik asmenybės.

Seime surengtoje konferencijoje apie šalies universitetų ir mokytojo profesijos ateitį pasisakė (iš kairės) Seimo narys Gintaras Songaila, VEU rektorius prof. Algirdas Gaižutis, Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Rytas Kupčinskas | Sigitos Nemeikaitės nuotr.

Seime surengtoje konferencijoje apie šalies universitetų ir mokytojo profesijos ateitį pasisakė (iš kairės) Seimo narys Gintaras Songaila, LEU rektorius prof. Algirdas Gaižutis, Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Rytas Kupčinskas | Sigitos Nemeikaitės nuotr.

Šiandien situacija kita. Mokytojai rengiami dažname šalies universitete. Ar tai gerai? Į šį klausimą vienareikšmiai atsakyti negalima“, – kalbėjo vienas pagrindinių šios konferencijos iniciatorių Seimo narys Gintaras Songaila.

Parlamentaras pažėrė kritikos srėlių ekspertų išvadoms. Jo nuomone, valstybė tinkamai neišnaudoja universitetų potencialo, neįsiklauso į akademinių bendruomenių nuomonę, o pateikus menkai pamatuotus siūlymus, sukeliama sumaištis, daugelis išvadų yra nepagrįstos faktais.

VEU rektorius prof. Algirdas Gaižutis tvirtino, kad pinigų yra, kažko trūksta galvose. | Sigitos Nemeikaitės nuotr.

LEU rektorius prof. Algirdas Gaižutis tvirtino, kad pinigų yra, kažko trūksta galvose. | Sigitos Nemeikaitės nuotr.

„Pastaruoju metu Lietuvos edukologijos universitete studijuoja per 11 tūks. studentų. Studijos organizuojamos trijose pakopose: bakalauro, magistrantūros, doktorantūros. Universiteto akademinį personalą sudaro 557 darbuotojai, iš kurių 52 profesoriai (daktarai ir habilituoti daktarai) , 290 – docentai (daktarai) ir 215 – lektoriai, asistentai. Universitete veikia 9 fakultetai ir 3 institutai. VEU – giliausias tradicijas turinti, didžiausia Lietuvoje mokytojų rengimo institucija.

Mokytojo profesija – viena seniausių profesijų pasaulyje. Tai profesija, kuri buvo, yra ir bus kaip bekistų socialinė sfera. Ir mokytojų poreikis augs, nes šiandien šalies mokyklose dirbantis kas trečias pedagogas yra vyresnis negu 50 metų. Todėl vienareikšmiai galima teigti, kad Lietuvos edukalogijos universitetą privalome išsaugoti ateities kartoms“, – sakė G.Songaila.

Seimo narys R.Kupčinskas, kaip ir kiti konferencijos dalyviai nuoširdžiai stebėjosi, kad tarp premjero potvarkiu paskirtų ekspertų nėra akademinės visuomenės atstovų ir reikalus už juos sprendžia kiti.

Seimo narys Gintaras Songaila(iš dešinės) įsitikinęs, kad būtina išsaugoti Vilniaus edukologijos universitetą.(gintaras ir kt.) | Sigitos Nemeikaitės nuotr.

Seimo narys Gintaras Songaila(iš dešinės) įsitikinęs, kad būtina išsaugoti Lietuvos edukologijos universitetą.(gintaras ir kt.) | Sigitos Nemeikaitės nuotr.

Diskutuojančius dėl galimos kardinalios universitetų tinklo pertvarkos ramino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V.Stundys:  „Tai, ką siūlo ekspertai, dar nėra teisinis dokumentas. Seimas be akademinių visuomenių nuomonės neformuos savo sprendimo. Ekspertai iš principo skatina diskusiją. Ir viena iš prielaidų – kintanti demografinė padėtis. Mažėjantis studentų skaičius yra iššūkis keikvienam universitetui. Todėl diskutuokime dalykiškai, be emocijų, prisiimdami atsakomybę dėl ateities“.
Tačiau raminamasis fonas menkai veikė diskusijos dalyvius. Bendrą nuotaiką atspindėjo VEU Istorijos fakulteto dekanas prof. Eugenijus Jovaiša, pareiškęs: „Mokslo bendruomenė yra išsigandusi, įsitempusi ir išdraskyta“. Tuo tarpu Seimo narys V.P.Andriukaitis be skrupulų pareiškė, kad ekspertų išvados nesuderintos teisės požiūriu ir neturi jokios galios.

Kas laukia šalies universitetų ateityje, matyt, priklausys ir nuo to, kiek aktyviai,viešai ir atvirai diskutuos ir ims iniciatyvą į rankas pačių universitetų bendruomenės.

Žiūrėkite lapkričio 14 d. Seimo Konstitucijos salėje įvykusios konferencijos-apvalaus stalo „Mokytojo profesijos ateitis Lietuvoje“ vaizdo įrašo:

Kategorijos: Lietuvos kelias, Švietimas, Vaizdai protui, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *