Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

Ketvirtadienio Perkūnkalbė

Vaiva Strikaitytė, www.alkas.lt
2011 11 10 09:26
33
0
SHARES
Ketvirtadienio Perkūnkalbė

Darna

Darna

Šiandien gana populiaru įvariomis moralinėmis temomis kalbant, kai kalba pasisuka ir apie religijas, panarstyti statistiką, ją supriešinti su realybe. Turbūt kiekvienas esame girdėję, galbūt ir patys ne kartą sakę, kad Lietuvoje daugiausia krikščionių, nors krikščionimis daug kas save linkę vadinti ir apklausose tokiais užsirašyti, tačiau realybėje mažai lietuvių vaikšto į bažnyčią ir nuoširdžiai išpažįsta (krikščionišką) religiją. Aš šio teiginio nebandysiu užginčyti, nes realybė, panašu, jog būtent tokia ir yra. Tačiau kartais reikėtų ne tik triumfuoti dėl mums, romuviečiams, nepatinkančios religijos susilpnėjimo mūsų tautoje ir su jauduliu laukti gyventojų surašymo rezultatų, kuriuose tikimės pamatyti išaugusias „Senojo baltų tikėjimo“ išpažinėjų gretas. Kartais pravartu kritiškiau pažvelgti ir į save, savo bendruomenę. Ar tikrai tose gretose, kad ir kokios apimties jos bebūtų, visi baltų tikėjimo išpažinėjai yra tokie nuoširdžiai einantys tikėjimo keliu? Ir juk tas kelias nebūtinai yra lankymasis Romuvos apeigose, dainavimas ansambliuose. Visa tai yra kultūra, bet ne pats religijos išpažinimas, ar suvokimas.

Pasivadinti „krikščionimi“ ar „pagonimi“ (ir nesvarbu, kaip šią sąvoką pavadinsite jūs – baltų tikėjimu, pagonybe, senąją religija, ar dar kaip nors) ir gyventi  pagal filosofiją kultūros, kurią aukštini ir kuri tau atsiskleidžia su savo paslaptimis, ne visada yra tapatūs dalykai. Gyvenime teko sutikti daug žmonių, kurie visą gyvenimą meldėsi krikščioniškam dievui (o gal reikėtų sakyti, kalbėjo krikščioniškas maldas, juk pasąmonė galbūt kartais daug tiksliau sugeneruoja, kam adresuoti siunčiamas mintis, nepriklausomai nuo to, kaip patys galvojam?) lankėsi bažnyčioje, tačiau mane jie išmokė daug daugiau pagoniškų esminių vertybių, ir jomis daug nuoširdžiau gyvena, nei kartais jų tenka pastebėti žmonių elgesyje būnant „Senojo baltų tikėjimo“ išpažinėjų kompanijoje. Kartais atrodo, kad jiems daug svarbiau kultūra, negu jos filosofija, gyvenimo pagrindas.

Aš jokiu būdu kultūros nemenkinu, juk tai be galo svarbi terpė, kurioje būtent tos pagrindinės religinės tiesos, gyvenimo filosofija ir išmintis geriausiai gali skleistis ir būti perduodama. Tačiau galbūt nebūtinai tik per ją. Ir kartais atrodo, kad šiandien nors ir tiek daug ją tyrinėjam, tačiau ne visada pastebim ir iš tikrųjų suvokiam, ką ta kultūra nori pasakyti.

Kartais nesuprantamai atrodo, kai „pagonimis“ save vadinantys žmonės, eidami į apeigą mišku trypia viską sau po kojomis, spardo kelmus ir be prasmės laužo papuvusius (dar gerai, jeigu papuvusius, kartais būna ir gyvus) medžius, stengiasi sukelti kuo didesnį triukšmą, šūkauja ir taip toliau… Keista, kai žmonės, atrodo, išpažįsta pagonišką religiją, dainuoja giesmes Dievams, sakosi, kad jiems artima ir miela Gamtos religija, tačiau nemato tų Dievų, miško dvasių aplink, kai būna gamtoje. Nejaučia pagarbos miškui, kuriame triukšmauja, kurį trypia. Keista, kai braudamiesi žygiuose pro tankesnį krūmą, stengiasi jį išlaužyti ir ištrypti, kad būtų lengviau praeiti, vietoj to, kad įvertintų kas svarbiau, ar tų krūmokšnių gyvybė, galbūt jau dešimt metų besistiebianti į viršų, fotosintetinanti mums orą, kuriuo kvėpuojame ir esame gyvi mes patys, ar mūsų sugaištos kelios minutės ilgiau braunantis per juos, tik su įdėtom pastangom praeiti prisitaikant prie aplinkos ir kuo mažiau padarant jai žalos. Keista, kai grįžę namo, po pagoniškų religinių apeigų, pagarbinę Žemyną ir padėkoję už Jos dovanas, kurias Ji mums suteikia, kad gyventume, puolame kaip ir visi kiti, be saiko vartoti visokias nereikalingas prekes, kurių gerai paruoštos reklamos mus įtikino, jog jos mums labai reikalingos. Keista, kai pameditavę prie senųjų baltiškų giesmių kokiame ansamblyje grįžtam į pasaulietinį gyvenimą ir vartojame pasaulį, nelabai susimąstydami, jog vartoti galime žymiai mažiau. Keista, kai sulaukę virš dvidešimties metų, bijome kurti šeimas, nes galvojame, jog nesuderinsim tokios pagoniškos vertybės ir pareigos kaip šeima su mums taip reikalinga karjera, nes mus ta pati reklama bando įtikinti, jog be karjeros apskritai per visas šitas nesibaigiančias krizes mums neįmanoma bus išgyventi. Keista, kai susirenkam į sunkiosios muzikos koncertus, kuriuose dainuodami „šlovė galingajam Perkūnui“ kratome galvas, bet atvažiavę į Jorės šventę, sekmadienio rytą prabudę skaudančiomis galvomis tarp plastikinių butelių, klausiame „Ką, čia dar kažkokios apeigos vyks? Aš tai šiaip, į festivalį atvažiavau…“

Aš aišku nebandau teigti, kad visi „pagonys“ taip gyvena, ar tokią kultūrą propaguoja. Galbūt daug kas skaitydami šituos žodžius, mano paminėtuose poelgiuose visiškai nerandate savęs, o gal šiek tiek randate. Tiesiog raginu atkreipti dėmesį į savo gyvenimą, ar tikrai mes stengiamės eiti „Baltiško tikėjimo“ filosofijos keliu, net ir tada, kai nedainuojame Dievus pagarbinančių giesmių, kai nestovime bendruomenės rate prie aukuro. Raginu apgalvoti savo gyvenimo kelią ir pasverti, ar tikrai tai, kiek mes be saiko vartojame pasaulį yra mums reikalinga, ar tai nuves mus į ateitį, darnią su gamta, ar mums tikrai tiek reikia gyvenime visų žaisliukų, kuriuos mums siūlo reklama. Ar mes teisingai gyvename, kad sergame įvairiomis ligomis, ir ar verta vėl šerti farmacijos pramonę, kad naikintų mūsų ligų simptomus parduodamais vaistais, kai galbūt išgyti pavyktų tiesiog pakeitus gyvenimo būdą, maitinantis gamtos duotais, o ne perdirbtais pramonės produktais? „Pagoniška“ filosofija turėtumėm vadovautis kiekviename savo žingsnyje – ir einant šaligatviu neužmindami tarp plytelių dygstančio ąžuolo daigo, ir valgydami mūsų Dievų sukurto organizmo neteršiantį maistą, ir eidami mišku žygiuose, ir kurdami savo gyvenimo planus, ir rodydami pavyzdį kitiems.

Pasakyti, jog išpažįsti religiją nėra taip sunku, kaip ja gyventi. O religijos juk tam ir skirtos, kad padėtų atrasti teisingą savo gyvenimo kelią.

Susiję straipsniai:

  1. Ketvirtadienio Perkūnkalbė
  2. A.Dzermantas. Tradicinės etninės religijos atgimimas Baltarusijoje (II)
  3. A.Dzermantas. Tradicinės etninės religijos atgimimas Baltarusijoje (I)
  4. G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (I)
  5. Ar įmanoma krikščioniška Europa ir krikščioniška Lietuva? (audio)
  6. A.Dzermantas. Tradicinės etninės religijos atgimimas Baltarusijoje (III)

Comments 33

  1. Stebulė says:
    9 m. ago

    Man tai atrodo, kad kiekvieno žmogaus santykis su dievais yra asmeninis, todėl kiekvienas realizuoja tą santykį savaip. Pavyzdžiui, vienam galbūt santykio su gamta realizavimas yra išvažiavimas į mišką ir molinės trobos statymas. Kitas priešingai – aktyviai kovoja žaliųjų gretose, perdirbinėja šiukšles, stengiasi kelti valdžioje klausimus apie medžioklės kvotų sumažinimą ir pan. Jei visi gamtai ištikimi žmonės išvažiuotų gyventi į mišką, tai likusieji mieste galėtų daryti ką nori ir ilgainiui miškų neliktų iš viso. Todėl aš manau, akd gamta kiekvienam įkvėpė skirtingus gebėjimus ne šiaip sau, o būtent todėl, kad kiekvienas yra skirtas vis kitam darbui atlikti. Vieni žemę arti, kiti kare kirviu mojuoti. Ir tai natūralu – visi skirtingi, tiesiog skirtingi.

    O kalbant apie žmones, kurie ir atėję į apeigas elgiasi kaip orkai, tai čia vėl… Didelė dalis žmonių tarkim romuvos apeigose net nėra romuviečiai. Pvz romuviečių vėlinėse buvo mažuma, dauguma buvo žygeiviai, o pastarieji net ir nesako, kad jie pagonys ar kažką. Dažniausiai jie kaip tik sako priešingai – kad jie tokie nėra. Atėję apžiūrėti šventyklos jie tik stebėjosi, apžiūrinėjo – na taip elgiasi turistai, atsidūrę visiškai nepažįstamoje kultūroje. Romuva apskritai tuo ir pasižtymi, akd yra atvira, ateiti gali kas tik nori, tačiau pasilieka turbūt tik tie, kuriems iš tiesų to reikia. geriausias pavyzdys – romuvos stovykla.

    Atsakyti
    • Vaiva says:
      9 m. ago

      Migle, nei skaitytojai žino mūsų privačių diskusijų kontekstą nei ką, todėl neprirašyk komentuodama to, ko straipsnyje nebuvo parašyta, lyg puikiai žinodama kokias konkrečias situacijas aš turėjau omeny.
      Ne per konkrečias vėlines man kilo tokios mintys, o seniai stebėdama kai kurių žmonių elgesį vis kai kurie dalykai užkliūdavo už akių.

      Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    9 m. ago

    Religija yra priklausomybė.

    Kada tai įsisąmonsite, tada daeis, kad kalba apie religijų reikalingumą yra tokia pat kalba ir toks pat reikalingumas kaip ir aibės dalykų, kurių mūsų gyvenime gali ir nebūti.

    Atsakyti
    • išsilaisvink says:
      9 m. ago

      kam tau tas gyvenimas, ar jis nėra priklausomybė? jei nėra dalykų, kuriuos skelbia reiligijos, ir tavo gyvenimas tėra pamiegojimas, pavalgymas, komentarų pailikimas po kiekvienu straipsniu internete, ir galų gale vieną dieną numirimas, su visiška pabaiga ties tuo, tai kam tau to, ar čia ne priklausomybė? ar nesi priklausomas nuo gyvenimo? išsilaisvink.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        9 m. ago

        Tau paliksiu tą malonumą. 🙂

        Atsakyti
        • Stebulė says:
          9 m. ago

          Tikras lietuvis visada sako, kad jo pašnekovai privalo argumentuoti. Bet kiek žinau, argumentai turi atsakyti į klausimą kodėl. O pats tikras lietuvis tik teigia, be jokių argumentų. Visi jo komentarai skamba maždaug taip: Religija yra priklausomybė”. O įrodymų tai nėra jokių. Įrodymų nebuvimo tikro lietuvio komentareai primena kunigų komentarus. Gal jis kartais koks kunigėlis?

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            9 m. ago

            Priklausomybė – liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą, pvz., daug kartų.
            Priklausomybė gali būti tik tam, ko gamta ar gyvenimo būdas neapibrėžia kaip būtino.
            http://www.psichohileris.lt/priklausomybe
            http://lt.wikipedia.org/wiki/Priklausomybė

  3. Aras says:
    9 m. ago

    Prisimenu, skaičiau, kad Miglė neskaito kas čia ką parašo. komentuoja 🙂 apie kultūrą, religiją, kam kas daeina, privačiai diskutuoja apie kontekstą, apie konkrečias situacijas, eina į mišką ir pasiima su savimi visas įmanomas svetimybes, vadinasi pagonimis ir kitais svetimais pribambasais. Čia aš visai draugiškai, bet ir smagiai (nors ir tik sau :))

    Atsakyti
    • Stebulė says:
      9 m. ago

      nu savo geriausios draugės rašinį privalau paskaityti 😀

      Atsakyti
  4. Smilga says:
    9 m. ago

    Na kažkaip… Skamba ne įkvepiančiai, bet šiek tiek įžeidžiai ir prieštaringai paskutiniam teiginiui apie “atvirumą”. Ieškančiam žmogui, jaučiančiam viską savaip, paskaičius tokį tekstą – atrodo, kad Romuva labai uždara bendruomenė.

    Atsakyti
    • Stebulė says:
      9 m. ago

      nelabai aišku kodėl. Jei ieškantis žmogus domisi ir kitomis senojo baltų tikėjimo bendruomenėmis, tai pamatys, kad į ja spatekti galima tik su kitų žmonių rkeomendacijomis, arba į tokias kaip baltai.lt tik jei tavo zodiakas atitinka ten kažką, kad ir kaip tai juokingai skambėtų. O štai į romuvą nori ir atvažiuoji. nieks net neklausia, iš kur tu ir pan. Jokių kvotų ir rekomendacijų nėra reikalaujama.

      Atsakyti
  5. savas says:
    9 m. ago

    Visose religijose yra fanatų,garbingai tikinčių ir apsimetėlių.Man atrodo nėr baisiau kai padarai blogą darbą,o po to prašai atleidimo ir taip prieini iki bedugnės.Kaip krikščionybės tarnai traumuoja vaikus savo iškrypimais,paprašo atleidimo ir toliau degraduodami gyvena.Atleidimas geriausias tai kaip pagonybė,padarei kažką baisaus tau padeda kalaviją,vyno taurę ir apsisprendi pats,o ne lauki budelio.Sakoma,kad tais laikais net budelių nebūdavo,……………………

    Atsakyti
    • Stebulė says:
      9 m. ago

      taurių nebūdavo taip pat. bent Lietuvoje.

      Atsakyti
    • Algis says:
      9 m. ago

      Žmogui yra atleižiama tuo atveju, jeigu jis po netinkamo veiksmo pats sąmoningai stengiasi pasitaisyti ir toliau nedaryti panasių veiksmų…

      Atsakyti
  6. mrs says:
    9 m. ago

    Gal reikėtų skirti religiją nuo pasaulėžiūros ar gyvenimo būdo. Įdomu būtų dar sužinot, kuriose vietovėse, kuriais laikas, katrie taip vadinami pagonys dėdavo šalia kalavijo vyno taurę?

    Atsakyti
    • Stebulė says:
      9 m. ago

      gal ir reikėtų, tačiau pagonybė yra religija, o ne pasaulėžiūra. pasaulėžiūra tai pvz gali būti stoicizmo filosofija, bet ten, kur yra dievai, ten jau religija

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        9 m. ago

        Tai ar galima taip sakyti, kad, tarkim, RELIGIJA, jei ja gyvenama 24 val. per parą – tai ji savaime ir patampa – GYVENIMO BŪDAS ?
        Žiū, atsiranda ir TIKĖJIMAS, kuris irgi būtų priskirtinas tik literatūriniams sinonimams …? Ar čia, vis tik, kažkiek skirtingi jūsuose dalykai ?

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          9 m. ago

          Toks Kęstutis Juškys, žinau, kritikuoja TIKĖJIMĄ, nes, anot jo, lai tiki tik krikščionys kartu su pypt .

          Atsakyti
          • Stebulė says:
            9 m. ago

            man atrodo, kad tikėjimas nėra tas pats kas religija, nes semantiškai tikėti galima ir tuo, kad šiandien susprogs seimas, tačiau tai – ne religija. tikėti galima tuo, ką papasakojo draugas, ir tai taip pat nėra religija. taigi šie žodžiai nėra sinonimas. tačiau tikėti galima ir į dievą (dievus) ir tada tai jau religija. kaip sakiau, religija yra ten, kur reiškiasi dievai.

          • Stebulė says:
            9 m. ago

            beje, tiesa ta, akd religija gali būti tavo gyvenimo būdas, tačiau nuo to ji netaps nereligija

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Šią mintį užsirašysiu – ir ji taryt taps mano.

          • Algis says:
            9 m. ago

            Tamsta Stebule dryščiau pastebėti, kad religija yra nekintantis ar mažai kintantis dogmų rinkinys, o tik-ėjimo tam pasirenktu keliu, nereikia maišyti su tikėjimu kas ką pasakoja kokias tai istorijas, pabrėžiu tik-ėjimas yra kiekvieno žmogaus pasirinktas jo pojūčių, intuicijų, dvasinių išgyvenimų ir supratimų, trdaicijų, ir kitų dalykų visuma, pagal kurias žmogus gyvena.

          • Stebulė says:
            9 m. ago

            na, religija tikrai nėra dogmų rinkinys, arba bent nebūtinai yra. Nežinau, iš kur ištraukei tokį teiginį 🙂
            Pvz “Iliustruotame enciklopediniame žinyne” rašoma, akd religija – tai tikėjimas, kad egzistuoja antgamtinės jėgos, ir su tuo tikėjimu susijusios apeigos ir organizacijos.
            LKŽ rodo, akd religija yra tikėjimas, akd egzistuoja antgamtinės jėgos ir tuo tikėjimu pagrįsti moraliniai principai, tikyba.
            taigi religija, kaip ir sakiau, yra bet kas, kur veikia dievai. Šiuo atveju ir pagonybė yra religija. 🙂 o tas jūsų įvardytas ėjimas keliu, tai tas kelias ir yra tos su tikėjimu antgamtinėmis jėgomis susijusios moralinės normos, tikyba.

          • Kęstutis says:
            9 m. ago

            Jei žmogus tiki (tikėjimas) ir ieško tiesos, tai su laiku tampa – žinojimu. Jei žmogus tiki ir tuo pasitenkina, tai tampa – religija. Nesu nusiteikęs prieš religija, bet visi dvasiniai ir nedvasiniai ieškojimai turi padėti žmogui stiprinti Proto ir Dvasios galias, kelti Sąmonės lygį.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Kiek (kažkiek) teko pastebėti, Baltų religija labai Balta. Ugnis ją švarina, o Baltai ją kūrena.

          • Stebulė says:
            9 m. ago

            Na, kaip sako C. Sagan: ” Mokslas taip pat gali būti gilus dvasingumo šaltinis”.
            O su tuo žinojimu tai įvairiai. Aš pastebėjau, kad labai tikėdamas į dievus žmogus ilgainiui nusprendžia, akd jis žino, kad dievai yra. Bet jis vis tiek negali to įrodyti kokiais nors empiriniais tyrimais. Todėl manau, akd tai vis dėl to lieka dvasiniu žinojimu, religiniu sąmoningumu.

          • tikras lietuvis says:
            9 m. ago

            Kitaip: dievu gali patikėti tik vienu klausimu – iš kur atsirado pasaulis ir gyvybė jame?
            Nors mokslininkai turi paaiškinimų, bet suvokti tai yra, dažnai, virš žmogaus jėgų.
            Todėl jis dažnai tai priskiria dievui.
            Nors, iš kitos pusės šnekant, tai tada reikėtų paklausti – o kas sukūrė dievą? 🙂
            Ratas apsisuko.
            Taigi, objektyviai kalbant, vienareikšmiško atsakymo ir tokio, kuris tikrai tikrai viską labai labai konkrečiai įrodytų, nėra.
            Liekame, praktiškai, nežinomybėje.

            Praktiškas žmogus, kadangi dievų buvimo įrodymų nemato, sako, kad jo nėra.
            Ir jis yra teisus.

            Tie, kurie mėgsta sapnuoti neužmigę, tie pasakys, kad dievas yra.
            Nors įrodyti to niekaip negali, jokių to požymių nurodyti negali.

            Visa tai leidžia atsirasti UAB’ams, kurie iš to “tikėjimo” darbo biznį.

          • mrs says:
            9 m. ago

            Gal reikėtų tai vadinti suvokimu ar pajautimu. Jei tik tikiu, vadinasi žinau, tada tai turbut tik įtikėjimas arba religinis samoningumas (nesinorėtų taip nuvertinti vadinamosios pagonybės), nei dvasinis žinojimas, nei pasaulėjauta ar pasaulėžiūra

  7. Vilmantas Rutkauskas says:
    9 m. ago

    Bet gali būti NET nemirktelėjus paduota susipažinti.
    CHA

    Atsakyti
  8. Vilmantas Rutkauskas says:
    9 m. ago

    “Aš aišku nebandau teigti, kad visi „pagonys“ taip gyvena, ar tokią kultūrą propaguoja. Galbūt daug kas skaitydami šituos žodžius, mano paminėtuose poelgiuose visiškai nerandate savęs, o gal šiek tiek randate. Tiesiog raginu atkreipti dėmesį į savo gyvenimą, ar tikrai mes stengiamės eiti „Baltiško tikėjimo“ filosofijos keliu….”
    Na, tai jau stebinančiai panašėja, kad jeigu eidamas pasišlaistysi, būsi ištrintas.

    Atsakyti
  9. :) says:
    9 m. ago

    “Keista, kai sulaukę virš dvidešimties metų, bijome kurti šeimas, nes galvojame, jog nesuderinsim tokios pagoniškos vertybės..” <- Nekuriu šeimos, nes NENORIU. Prie ko čia religija? :}

    Atsakyti
  10. Eglė says:
    8 m. ago

    Noris eilinį kartą savęs ir kitų paklausti vieno filosofo klausimą – jei staiga dingtų žmonija, ar dievas būtų?

    Atsakyti
  11. Jonas Vaiškūnas says:
    8 m. ago

    Įdomus klausimas. Numanomas atsakymas.
    O jeigu paklaustume antraip: Jei staiga dingtų Dievas, ar žmonija būtų?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Alkas.lt nuotr.

K. Platelis. Į vaiskią šviesą – pagal širdies žemėlapį

2020 12 28
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Romuvos Krivė InijaTrinkūnienė | Romuvos nuotr.

Romuvos Krivė: Lai Laimina Jus Laima, stiprina Perkūnas, duoda galių Žemyna! (video)

2020 12 23
Kernavės muziejaus po atviru dangumi dūminė pirtis | V. Daraškevičiaus nuotr.

A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai

2020 12 21
Pavlikas Morozovas | rbth.com nuotr.

D. Razauskas. Jėzuitai Lietuvoje: Pavliko Morozovo precedentas ir kita

2020 12 09
Pixabay.com nuotr.

M. Kundrotas. Ir Dievas tapo žmogumi

2020 11 14
Dievturių draugijos didžvaduonis Andrejs Broks | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Baltų Krivulė: Pagarba protėvių vėlėms stiprina tautą ir baltų kultūrą (nuotraukos)

2020 10 23
Pixbay.com nuotr.

M. Kundrotas. Iškentėtas ir iškentėjęs Dievas

2020 10 23
Baltiški papročiai grįžta: kodėl lietuviai vis dažniau renkasi senąjį tikėjimą?

Baltiški papročiai grįžta: kodėl lietuviai vis dažniau renkasi senąjį tikėjimą?

2020 09 11
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
8
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

K. Platelis. Į vaiskią šviesą – pagal širdies žemėlapį

by daiva
2020 12 28
0
Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr. Artėjant 1988-iesiems, Sąjūdžio – kelio į Šviesą ir Laisvę metams, didelį įspūdį, netgi postūmį...

Skaityti toliau

A. Butkus: Tauta yra kalboje

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 27
54
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr. Apie lietuvių ir latvių kalbas, jų savitumą ir svarbą,...

Skaityti toliau

Romuvos Krivė: Lai Laimina Jus Laima, stiprina Perkūnas, duoda galių Žemyna! (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 23
27
Romuvos Krivė InijaTrinkūnienė | Romuvos nuotr.

Romuvos Krivė InijaTrinkūnienė | Romuvos nuotr. Saulėgrįža – šventas laikas. Šiuo metu esame visi kartu: dievai,...

Skaityti toliau

A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 21
4
Kernavės muziejaus po atviru dangumi dūminė pirtis | V. Daraškevičiaus nuotr.

Kernavės muziejaus po atviru dangumi dūminė pirtis | V. Daraškevičiaus nuotr. Protėviai pirtyje ne tik prausėsi...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Kelių policija primena svarbiausias žiemos vairavimo taisykles
  • Bartas apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Bartas apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Moteris apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Pajūrietis apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai
  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Užsienyje dirbę lietuviai jau gali susigrąžinti mokesčių permokas
  • Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Apklausa: kas ketvirto vartotojo išlaidos elektrai pernai augo
  • Ugniagesiai primena, kada saugu lipti ant ledo

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3747; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2176; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1762; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1620; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1353; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1313; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie Kelių policija primena svarbiausias žiemos vairavimo taisykles
  • Bartas apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Bartas apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Moteris apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Pajūrietis apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Pajūrietis apie FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų
  • Violeta apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • stasys apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Vilna apie Įvardyti svarbiausi 2021 metų Lietuvos užsienio politikos uždaviniai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
11 11 11. Ieškokite ženklų danguje

11 11 11. Ieškokite ženklų danguje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai