Giedrais lapkričio vakarais, po Saulės laidos, pirmas, tekėdamas virš rytų horizonto, sužibs ryškusis Jupiteris. Po jo temstančiame dangaus skliaute žiebsis visos kitos vakaro žvaigždės: aukštai vakaruose Lyros žvaigždyne išsiskirs Vega, šiaurės rytuose Vežėjuje – Kapela, pietvakariuose Erelio žvaigždyne – Altayras, rytuose Tauro žvaigždyne švytės rausvasis Aldebaranas, o netoli zenito esančioje Gulbėje baltai spindės Denebas.
Paukščių takas drieksis iš šiaurės rytų į pietvakarius. Jame bus nesunku atrasti vieną paskui kitą šiuo dangaus taku „einančius“ žvaigždynus: Vežėją, Persėją, Kasiopėją, Cefėją, Gulbę ir Erelį.
Sietynas ir Grįžulo ratai taps laikrodžiu
Lapkritį, Saulei keliaujant Svarstyklių žvaigždynu, Sietynas ir Grįžulo ratai tampa puikiais nakties laiko laikrodžiais. Sietynas šį mėnesį kartos Saulės dienos kelią: vakare – tekės, vidurnaktį – kulminuos, paryčiui – nusileis; o Grįžulo ratų „iena“, liaudies dar „dišlium“ vadinama, visą laiką suksis rodydama į po horizontu riedančią Saulę.
Vėl sužibs Saturnas ir Venera
Jupiteris tekės vakarais iš karto po Saulės laidos ir ryškiai spindės ties Avino ir Žuvų žvaigždynų riba. Lapkričio 10 dieną pilnas Mėnulis su Jupiteriu sudarys įspūdingą šviesulių porą, švytėdamas šiek tiek aukščiau šios didžiausios Saulės sistemos planetos.
Marsas tekės apie vidurnaktį rausvai spindėdamas Liūto žvaigždyne. Lapkričio 11 dieną jis atsidurs arčiausiai šviesiausios Liūto žvaigždės Regulo. Lapkričio 19 dieną prie beišsiskiriančios Marso ir Regulo poros priartės Mėnulio delčiagalis.
Saturnas sugrįš į rudenio dangų ir tekės paryčiais, spindėdamas Mergelės žvaigždyne kiek aukščiau ir kairiau nuo ryškiausios šio žvaigždyno žvaigždės Spikos. Lapkričio 22 dieną prie Saturno ir Spikos atsidurs ir dylančio Mėnulio pjautuvas.
Venerą-Vakarinę, sugrįžusią į lapkričio dangų, bus galima pamatyti vakare išėjus į tokią vietą, kur būtų atviras pietvakarių horizontas. Lapkričio 27 dienos vakare neįtikėtinai ryški Vakarinė palei vakarų horizonto liniją sudarys įspūdingą porą su išraiškingu Jauno Mėnulio pjautuvu.
Merkurijaus stebėjimams teks palaukti geresnio laiko. Jis švytės dar žemiau už Vakarinę ir, nebūdamas toks ryškus, bus sunkiau atrandamas.
Uraną pasitelkus žiūronus bus galima atrasti Žuvų žvaigždyne, o Neptūnas glausis tarp Vandenio žvaigždžių.
Nykštukinė planeta Cerera bei asteroidas Vesta taip pat bus nesunkiai atrandami su žiūronais ar nedideliais teleskopais. Cerera skries Vandenio žvaigždynu, o Vesta keliaus dešiniuoju Vandenio kaimynu – Ožiaragiu.
Liūtas pažers meteorų
Šį mėnesį, nuo lapkričio 7-28 dienų, Žemė vėl priartės prie Templio-Tutlio kometos tarpplanetinėje erdvėje paskleistų dulkių juostos. Papuolusios į atmosferą šios dulkelės nakties danguje sužiba kaip Leonidų meteorų srautas. Jis taip vadinamas dėl to, kad pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Liūto žvaigždyne.
Leonidų meteorų srautas daugiausia meteorų pažers lapkričio 16-18 dienų paryčiais. Prognozuojama, kad galima tikėtis apie 20 meteorų per valandą. Tačiau šis lapkritis nebus palankus Leonidų stebėjimams, kadangi jas stelbs ryški dylančios Mėnulio pilnaties šviesa.
Heraklio žvaigždyne toliau ryškės kometa
Pasislėpusi tarp Heraklio žvaigždžių toliau ryškės link Saulės skubanti Garado (C/2009 P1) kometa. Pasitelkę nedidelį teleskopą arba žiūronus bei žvaigždėlapį, ją galėsite susirasti kaip blausią padūmavusią 6.5 ryškio dėmelę. Šią kometą atrado astronomas Gordonas J. Garraddas, kaip silpną 17 ryškio šviesulį 2009 metų rugpjūčio 13 dieną Australijos Siding Spring observatorijoje „medžiodamas“ pavojingai arti Žemės skriejančius asteroidus.
Pro Žemę praskries asteroidas
Lapkričio 9-osios naktį, 1 val. 28 min., netoli Žemės praskries asteroidas 2005 YU55. Šis 400 metrų skersmens asteroidas, sukėlęs nemažai triukšmo kaip neva galintis jau šiemet susiduri su Žeme, nuo mūsų planetos pralėks atstumu prilygstančių 0,85 Mėnulio nuotoliui iki Žemės, o tai sudarys apie 325 tūkst. kilometrų. Tuo metu į šį maždaug futbolo aikštės dydžio dangaus kūną kryps viso pasaulio teleskopai.
Didžiausio priartėjimo metu Lietuvoje asteroidas jau bus nusileidęs už šiaurės vakarų horizonto. Palankiausias metas susirasti šį asteroidą bus lapkričio 8 dienos vakare, kai jis skries pro Gyvatnešio žvaigždyną. Mat lapkričio 9-ąją, jam atsidūrus Žuvyse, stebėjimus labai apsunkins šalimais šviečianti pilnatis.
Laba diena. Ačiū už įdomią ir gražiai pateiktą informaciją. Labai norėtųsi lapkričio 8 d. Jūsų minėtą asteroidą (tą, kuris nuo Žemės bus nutolęs 0,85 Mėnulio atstumo nuo Žemės) pamatyti. Ar tas asteroidas lapkričio 8 d. vakare bus matomas plika akimi? Kurioje pusėje ir kokiame aukštyje jo žvalgytis? Jei nesunku, paaiškinkite kuo suprantamiau ir paprasčiau. Iš anksto dėkoju.
Gerbiama Vilmante, atsiprašau, kad užmiršau aprašyti šio asterosido stebėjimo aplinkybes. Tai dabar aprašau:
Asteroidas 2005 YU55 praskriedamas arčiausiai mūsų planetos bus apie 11 ryškio(plika akimi matome šviesulius kurie yra apie 6 ryškio, čia kuo mežesnis skaičius – tuo ryškesnis šviesulys, prieš skaičių gali būti ir „-“ ženklas reiškiantis, kad šviesulys ryškesnis dar ir už nulinį ryškį) ir galės būti matomas tik su galingais žiūronais (kurių objektyvo diametras yra 8 cm arba didesnis). Kadangi asteroido stebėjimus apsunkins dar ir augus Mėnulis, tad ji susirasti geriausiai padėtų ne mažesnis nei 15 cm. objektyvą turintis teleskopas.
Kadangi neįgudusiam žmogui susirasti tarp žvaigždžių net ir su technika tokią aguonėlę būtų sunku, tai yra viena išeitis – vykti į artimiausią Observatoriją arba susirasti artimiausią astronomą mėgėją ir kartu su juo dalyvauti stebėjime.
Ta proga linkiu giedro dangaus, nes be jo visa šita filosofija tik tik pokalbiams prie arbatos arba kavos pripildyto puoduko.