A. Patackas. Blago-blogis dėsnis (194)

Algirdas Patackas | Respublika.lt nuotr.

Algirdas Patackas | Respublika.lt nuotr.

Apie etinės inversijos pėdsakus rusų ir lenkų kalbose

Kaip žinia, rusų lingvistai Vladimiras Toporovas ir Viačeslavas Ivanovas yra iškėlę hipotezę, kad slavų kalbos yra kilusios iš periferinių, t.y.  pakraštinių baltų dialektų, o tai reiškia, jog jos chronologine prasme yra vėlyvesnės ir genetine prasme antrinės. Tačiau svarbiausia, kad slaviškųjų etnosų formavimesi didelę, jeigu ne esminę įtaką turėjo reiškinys, kurį galima pavadinti etine inversija. Ypač šitai išryškėja tyrinėjant kalendorines šventes, kai sacrum yra pakeičiamas profanum, o vėliau virsta etine prasme priešingybe – tai yra kalendoriniuose papročiuose atsiranda orgialika, paleistuvystė. Tad etinę inversiją galima laikyti slavianizacijos požymiu. Įsidėmėtina, kad šis reiškinys paliko pėdsakus ir kalbose. Čia pateikiami tik tokie pavyzdžiai, kurie krenta į akis kasdienėje kalboje ir nereikalauja specifinių lingvistinių tyrinėjimų:

Etinė inversija:

Rusiškai                                         lietuviškai
_________________________________________

bлаго (gėris)                                     blogis
грязь (purvas)                                  grožis
гибнуть (žūti)                                   gyventi
годный (tinkantis, geras)                 godus
дерьмо (mėšlas)                             dermė
дрянь (bjaurybė; šiukšlė)                darna
дурь (kvailystė)                                dora
трус (bailys)                                     drąsus
лютый (smarkus, aršus, žiaurus)     lėtas
мудрый (išmintingas)                       mandras (išdidus, gudrus)
ярый (aistringas, užsidegęs)            orus
смелый (drąsus)                              smilus (nesveikai smalsus, landus)
шальной (pamišęs)                          švelnus
тесный  (ankštas)                            dosnus
шваль (plevėsa, niekam tikęs)         žvalus
___________________________________________
Nuosmukis, desakralizacija:

чистый                                              skaistus
добрый                                              taurus

…ir taip toliau. Kaip matome, ta pati priebalsinė konstrukcija slaviškai reiškia visišką priešingybę lietuviškai. Tokių invertų būtų galima pririnkti ir daugiau, panaudojus gilesnę lingvistinę analizę. Įsidėmėtina, kad visi šie invertai yra iš etikos srities ir nesutinkami tarp kitas žmogaus gyvenimo ir veiklos sritis apibūdinančių žodžių. Psichologams šis reiškinys yra žinomas – tai taip vadinama „kaltės jausmo kompensacija“, šiuo atveju etinės pražangos, kai radikaliai keičiama žodžio prasmė norint prigesinti kaltės jausmą, sumažinti etinį diskomfortą. Šis procesas yra akivaizdus stebint kalendorinių papročių evoliuciją, kai sacrum pradžioje pakeičiamas profanum, o po to atsiranda orgialika, paleistuvystė. Ypač šitai  išryškėja tyrinėjant Rasos, Joninių šventės atitikmenis slavų kraštuose (Kupala, Ivanov denj, Sw. Jan). Pvz., rusų papročiuose netgi atsiranda Jarila, orgiastinis personažas, šventė keičia pavadinimą („jarilki“).Dermė, darna ir dora virsta „mėšlu, šiukšle ir kvailyste“. Tai – etinė katastrofa.

Procesas turėjo ir tarpinę fazę, desakralizaciją, kas irgi atsispindi kalboje:

Nuosmukis, desakralizacija:

чистый                                                       skaistus
добрый                                                       taurus

Ne ką geresnė situacija fiksuota ir lenkų kalboje:

Lenkiškai                                                     lietuviškai
____________________________________
___________
błogość (palaima)                                          blogis
zginąc (mirti)                                                  gyventi
zgodny (tinkamas, derantis)                          godus
dran (niekšas)                                               darna
dur (proto aptemimas)                                   dora
trusia (tylenis, bailiukas)                                drąsus
luty (smarkus, žiaurus)                                   lėtas
mądry (išmintingas)                                       mandras
smialy (drąsus)                                              smilus
jary (žvalus, guvus)                                       orus
scisniety (suvaržytas,suspaustas)                 dosnus
_______________________________________________

Nuosmukis, desakralizacija

czysty (švarus)                                              skaistus
dobry (geras)                                                 taurus

Gali kilti natūralus klausimas – kuri pusė yra „teisinga“, lietuviškoji ar slaviškoji, tai yra dvinaryje blago-blogis kuris žodis yra „už pagrindą“? Lietuviškasis „blogis“ išties reiškia kažką blogo – visi be išimtie s žodžiai, prasidedantys „bl“ reiškia kažką negatyvaus, negero: blankus, blausus, blūdas, blėdis, blevyzga, blakė ir t.t. Netgi toks, atrodo, pozityvus žodis kaip blaivus pasigilinus paaiškėja, kad tereiškia tik bespalviškumą, neturėjimą jokių savybių, nuobodį… (plg. blaivus dangus – reiškia joks, bespalvis); tuo tarpu svaigti, svaiginėt, svajoti gali reikšti ir pozityvą, atsiplėšimą nuo kasdienybės (be abejo, ne pigiausiu būdu – alkoholio pagalba…).

Tad neabejodami galime teigti, kad lietuviškasis prasminis variantas yra „teisingas“.

Beje, baltarusių kalboje ir kai kuriuose vakarų Ukrainos dialektuose „благi“ dar tebereiškia „blogas“*; baltarusių „блага“ reiškia 1) дурно, скверно (blogai, prastai [jaustis] 2) тошно (тошнить – pykinti).

Tad galima teigti, kad baltarusiai ir, gal būt, dalis ukrainiečių yra slavai tik kalbiniu požiūriu, bet ne mentaliteto prasme, kuris iš esmės liko baltiškas. Įsidėmėtina, kad tai yra buvusios LDK valdos. Tuo tarpu rusų ir lenkų kalbos liudija degradacijos, etinės inversijos procesus buvus negrįžtamais ir pilnutiniais.

——————————–
*„Благi“ į Google vertėją reikia įvesti baltarusiškai transkribuotą – tai yra su lotyniška „i“. Baltarusių kalbos žodžius, kurių reikšmės yra priešingos rusiškoms, galima rasti ČIA.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .
alko-2-proc

194 komentarai

  1. ignots:

    Kaip teorija, vystoma nuo 1987 metų, tai trūkumų joje pakanka. Kodėl apsiribojama tik slavų-baltų kalbomis? Paimtų autorius ide iranėnų dialektą, Indijos tradicijas ir pamatytų dar kitokį vaizdą: gal tada paaiškėtų, kad periferija yra tapusi baltų kultūrinė erdvė, netekusi religinio vitališkumo, pasireiškiančio švenčių orgijomis, beje būdingo ir tam tikroms kalendorinėms Indijos šventėms.

    • Marius:

      Užtektų prisiminti, jog Indijos arijų kalbose “devas” yra “dievas” – kaip ir daugumoje ide. kalbų, o Persijos arijų kalbose – “demonas” (iš čia paplito po įvairias vėlyvojo islamo kultūras mitologinis personažas “devas” arba “divas”, reiškiantis “baubą”, galingą, bet dažniausiai – kvailą pabaisą). Nors ši “inversija” dažnai siejama su Zaratustros reformomis, panašiai kaip “blago-blogio” antonimiką Česlovas Gedgaudas siejo su krikščionybe ir ankstesne slavų christianizacija, lyginant su baltais.

  2. „Etinė inversija“ — lietuviškai įvertinti jau neseka? Dabar plintanti „tarptautinė lietuvių kalba” rodo tą pačią padorumo griūtį, papročių apvertimą. Kai tautiškumas, darbštumas iš taurumo virsta pajuoka ir net nusikalstama (naciai fašiai), o gėriu tampa tolerancijos agresija, moralinis reliatyvizmas, prostitucija — palaidumas, prisitaikėliškumas, parsidavimas, visuotinė tarnų kultūra, gyvenimas skolon. Darbas tėra beprasmis atgrasus būdas siekti laisvalaikio pramogų. Tos pramogos tampa paikos, tuščios ir isteriškos. Beprasmės, juokingos ir gėdingos.

  3. Alvydas Butkus:

    Visada sekiau Algirdo įdomias etnolingvistines interpretacijas, tačiau visą laiką mudu nesutariam dėl vieno – pavojinga remtis atsitiktiniais fonetiniais žodžių panašumais, nes tada belieka tik žodžių žaismas. Šį kartą jų irgi esama. Pavyzdžiui, gretinamieji žodžiai rus.гибнуть (žūti) ir lie. gyventi nieko bendra, išskyrus skambesį, neturi, nes vietoje lietuvių “g” (indoeuropietiško senumo) slavai turi naują “ž”, todėl lie. šaknį “gyv-” galima gretinti tik su slavų “živ-“, ne su “gib-“.
    Žodis “blogas” lietuvių kalboje (ir tik joje) yra vėlesnis skolinys iš rusų kalbos, o ne indoeuropietiškasis paveldas. Kad jo reikšmė neigiama, neturėtų stebinti – skoliniams būdinga keisti teigiamą reikšmę į neigiamą. Pavyzdžiui, visi lietuviški skoliniai su priesaga -elis latvių kalboje turi neigiamą reikšmę: zirģelis, drauģelis ir pan.
    Giminiškose kalbose (ir net tarmėse) tie patys bendri žodžiai gali turėti priešingą reikšmę, plg. lie. aukštaičių brėkšti (aušti) ir lie. žemaičių brėkšti (temti), rus. urod (išgama) ir lenkų uroda (grožis); rus. gostj (svečias) ir lot. hostis (priešas).

    • besidomintis:

      Gerbiamasis, vertinu Jus kaip specialista, kaip patriota, kaip Damoklo karda, kad isimyleje lietuviskuma ir lietuviu kalba, nenusivaziuotu i lankas, kaip toki karda turiu ir akademiko Z.Zinkeviciaus ‘Nespecialistu rasliava’. Jau kadais yra isleista J.S.Lauciutes knyga apie baltizmus slavu kalbose, V.N. Toporov isvados apie slavu kalbu susidaryma, yra ir hrvatu akademiko Radoslav Katicic darbai, yra ir S.B. Bernstein ‘Konstantin- Filosof i Metodij’, 1984, aprasymai su giliomis problemomis, kai niekaip nepavyksta irodyti slavu kalbu egzistavimo iki 860 m., nera jokiu slavisku zodziu, rastu, vardu, vandenvardziu, kaip buvo kuriama slavu kalba, lyg kokia esperanto kalba, su graikiskais zodziais, naudojant vietinius zodzius krikstijant Moravijoje 863 m., kaip truko zodziu, gramatiniu formu, kaip buvo lyg kalke naudojama graiku kalba, nes Konstantinas nemokejo vietiniu zmoniu kalbos, o jo brolis Metodijus mokejo. Kiek beatsiverstume istorijas, zemelapiuose visada parodoma slavu protevyne i pietus nuo Pripetes, o S.J.Lauciutes darbas apie tu krastu vandenvardzius galutinai palaidojo ir si slavu kilmes siauda. Gerbiamasis, atsiverskite bet kurios slavu kalbos zodyna, ten mirga marga lietuviski zodziai be jokiu etimologiju, atsiverskite rumunu kalbos zodyna – raibsta akys nuo lietuvisku grynuoliu, o jau vengru kalbos zodynas – tai tiesiog lobynas lietuviu kalbos specialistui. Tas pat liecia visu Europos tautu kalbas, iskaitant baskus ir romus bei hebrajus, arabus ar turkus. Lietuviski zodziai be paaiskinimu, kurie yra nereikalingi, jei neziurite per vokieciu, rusu, lenku ar anglu akinius. Laivyba, karyba, metalurgija, amatai, prekyba, dorove, tikyba.

      • Varguolis:

        Gal galėtumėte parašyti to Laučiūtės darbo apie upes į pietus nuo Pripetės pavadinimą? Tikrai keista, kad į jas baltistai iki šiol neatkreipė dėmesio. Negi Geras ir Tyras skamba nelietuviškai?

        • besidomintis:

          Labai paprasta : Google irasyti Lauciute ir Pripete ir duos atsakyma pdf forma, skaitykite, nagrinekite. Man paciam teko buti Cernobylio avarijos pasekmes likviduojant tuose krastuose, tai tiesiog svaigino tada upiu upeliu vardai, miesteliu pavadinimai, kazkas lyg ir lietuviska, kazkas lyg ir iskraipyta, zmones vietiniai sviesiaplaukiai ir zydraakiai, jau tada buvau nustebintas – kaip, kaip slavu istorineje protevyneje tokie pavadinimai ir tokie lietuviski zmones. Kai atsiverciau pasinagrineti upyno vietovardzius po 20 metu, pradejau pagal kiekviena ieskoti, gal yra koks mokslinis straipsnis internete ir tiesiog zado netekau jau ties pirmu – pasirodo kalbininke Lauciute jau nudirbo si darba.

  4. Alvydas Butkus:

    Pasikeisti gali ir tos pačios kalbos žodžio reikšmė. Jau minėtasis žodis “svečias”, pakeitęs buvusį “viešį” (liko tik “viešnia”), iš pradžių reiškė “svetimą”. Žodis agresyviai akcentavo žmogaus svetimumą šeimininkams. Dabar ši reikšmė užmiršta, o pats būdvardis “svečias, -a” vartojamas tik liaudies dainose, kaip anų laikų paveldas.

  5. Algirdas Patackas:

    Man keista, gerbiamas Alvydai, kad pats, būdamas rimtas kalbininkas, ypač nusipelnęs latvistikai, lipi ant seniai nusibodusių akėčių, kurių vardas – “skoliniai iš slavų lietuvių kalboje”. Jei taip elgtusi Smoczynski (naujausio lietuvių kalbos etimologinio žodyno autorius), nenustebčiau, nes jis nemoka lietuviškai, jo žodyne kas antras žodis – skolinys iš slavų. Sekant paties logika, galima paironizuoti, kad jei esminis etikos žodis – BLOGIS- yra skolinys, tai lietuvių nežinota, kas yra blogis, ir jie vadintini angelų ar šventųjų tauta…Be abejo, kalbininkams sunku pripažinti, kad pražiopsojo tokį svarbų, esminį lietuvių-slavų kalbų bruožą – etinę inversiją. Paprastai reakcija tokia ir būna – prisikabinama prie vieno ar kito silpnesnio pavyzdžio, ir visuma tuo pagrindu ignoruojama. Šiuo atveju stengiamasi nematyti akivaizdaus fakto, kad daug slavų kalbų ž-odių, ir ne bet kokių, o išimtinai iš etikos srities, turi savo invertus – persivertėlius, ir kad tam yra paaiškinimas – dorinis nuopuolis, palikęs psichologams suprantamą įspaudą kalboje ir iš esmės suformavę slaviškąjį mentalitetą. Ar sveikai mąstantis žmogus gali patikėti, kad lietuviams prisireikė tokį ontologiškai gilų, kasdien reikalingą žodį kaip BLOGIS skolintis iš slavų? O kaip jie vadino blogį, kai slavų dar nebuvo? Vėl tenka grįžti prie aukščiau pateikto anekdoto apie šventą tautą…Beje, kai dėl šventumo. baltiškojo etoso sakraliojo substrato, išlaikyto per tūkstantmečius (ir “sėkmingai ” bei kvailai prarandamo per pastaruosius dešimtmečius), tai čia būtų jau rimta kalba, tačiau, deja, kalbininkai jai dar nepasiruošę, ns negeba atsikratyti profesinių akidangčių…

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Algirdai Patackai,
      Lietuviai vadintini angelų ar šventųjų tauta…?
      Tai dar negirdėta, todėl savaime pakyla klausimas, koks žydkrikščionis (ar ne) ir kada kažkur užrašydamas ar vepteldamas taip judaisteologiškai pavadino. Į kokią božo nycą lenki ?

  6. besidomintis:

    Lietuviu dorovines nuostatos aprasytos dar I amziuje Tacitus darbuose, kai negalejo atsizvengti iki soties, kad aisciai, germanai visa gyvenima nugyvena su ta pacia moterimi – kokia nuobodybe. Tas nuostatas lyg akibroksta visai vakaru graikiskai – romeniskai – krikscioniskai civilizacijai igyvendino Genciarikis, uzemes 430 m. Siaures Afrika – surinko alei skutelio Sv.Augustino rastus ir issiunte i Roma, viesnamius uzdare, prostitutes isleido i keturias puses, ivede etine norma – nera nuodemes, nera jos atleidimo, izenges i Roma nieko nesugriove, tik turtinguju turtus perdalijo : puse sau ir savo kariams, kita puse – Romos varguomenei, atsidekodami uz tai praejus simtmeciams suklyke krikscioniu dvasininkai – barbarai tie vandalai, viska sugriove, sunaikino. Kalbantys apie orgijas ikikrikscioniskoje Lietuvoje – tiesiog pagal savo sugedimo laipsni sprendziantys apie dorovinguosius protevius. Palyginkite nuostabiaja daina ‘Stok ant akmenelio’ su jos giluminemis potekstemis ir dabartines ‘lindo lindo, po manim palindo’. Menas baigiasi ten, kur pasibaigia dorove ir sventumas ( sakraliskumas ), ten prasideda orgijos ir fiziologija, isreiksta preke, kuri vadinama menu ( geriau tiktu chaltura – uzkalti pinigus, pinigus ir dar karta pinigus, atlikti fokusininko triuka ir kiek daugiau prisivilioti klientu, kurie uzmoketu ). Patackas labai gera tema uzgriebe, is etinio zodinio palikimo ir kaip prarandant lietuvybe buvo prarandamas ir dorovingumas. Suprantu ir Butku, kaip specialista, kaip Damoklo karda, kad nenusivaziuoti i lankas. Bet gal apvienyti jegas, bet ne varyti priespriesos pleista ?

  7. Alvydas Butkus:

    Algirdas: “jei esminis etikos žodis – BLOGIS- yra skolinys, tai lietuvių nežinota, kas yra blogis, ir jie vadintini angelų ar šventųjų tauta…” Tikrai ne. Skolinys gali išstumti iki tol vartotą savą žodį. Taip atsitiko su Vilmanto minėtu slavizmu “božnica” – ar iki tol lietuviai dievų buveinei pavadinti neturėję savo žodžio? Turėjo, tik jį išstūmė slaviškasis.
    O mentalitetų skirtumui iliustruoti pakankamai daug pavyzdžių ir atskirai paimtose kalbose. Rusų “rab” ir “rabota” yra tos pačios šaknies. Veiksmažodis “stradatj” rusų kalboje reiškė ne tik “kentėti” (kaip dabar), bet ir “dirbti”. Iš tų laikų liko žodis “strada” (vesenniaja, osenniaja). Išvadas darykitės patys. Gal taps aiškiau, kodėl Rusija niekaip neatsigauna ekonomiškai, nors santvarkos keičiasi :))

    • besidomintis:

      Bagas ( Vagas ), kaip Dievas, yra gimes is Bagynos ( Vagyna ), Dievo Motinos, vaginos. Taip paaiskinamas indiskoje mitologijoje vardas Bagas. Nezinau, ka reiske jisai ‘periferiniuose baltu dialektu plotuose’ ( Toporov issireiskimas ), bet apsikrikstije krikscioniskai ir prieme slavu kalba, visi Dieva vadina Bog. Lietuviams krikscioniski maldos maldos namai iki kriksto kele kazkokias nuostatas, igavo ‘baginycia’> ‘baznycia’ varda, su ta pacia priesaga kaip ir telycia, ulycia. Kas tai ? Paniekos, nesvarumo, triuksmo isreiskimas ?

    • Luotinykas:

      Spėju, jeigu paprašyčiau įrodymo kokiam moksliniam straipsny arba tiesiog čia, tai jo negaučiau.

      • lyvis:

        Dėl žodžio bažnyčia, kurį kalbininkai teigia kad tai slavų kilmės žodis. Ar tikrai taip. Žodis bažnyčia skaidosi į ba + žnyčia, ba+ prasmės reikia ieškoti egipto mitologijoje, antroji žodžio dali +žnyčia tai znicz garsiniu panašumu teigiama žynyčia ir žynys. Deja žodžio znicz visai kita prasmė. lyvis

    • Rimvydas:

      Ar nebus senasis blogio žodis “kara”, tarmiškai dar sakomas “koronė”? Juk nuo jo kilęs ir žodis “karas”, o juk karas taikiems taip vadinamiems baltams yra pats didžiausias blogis. “Kara” rusiškai irgi reiškia negerą dalyką – bausmę. Rusiškai laidoti yra “choronit” – vėlgi atrodo nuo žodžio “kara – karaniti – charaniti (dabar galūnė nunykusi ir likęs minkštumo ženklas).
      Apskritai, tai gal per daug kalbame apie vieni kitų skolinius. Juk labiausiai tikėtina, kad tai bendri žodžiai, nes slavų kalbos mums labai artimos. Sakykim žodžiai “grybas, baravykas”, kuriuos kalbininkai priskiria skoliniams iš slavų kalbų. Man labai keista, kad lietuviai, visą laiką gyvendami miškuose, turėjo skolintis tokius žodžius. O ar nebus “grybas” nuo “griebti”? (rusiškai irgi yra atitikmuo, tik turintis kiek kitokią reikšmę – “grabit” – “plėšti”). Kaip ir “baravykas” – atseit nuo slaviško “bor” – “šilas”. O gal tai tiesiog bendras žodis, pvz. “baras, bara” ar pan.?

      • besidomintis:

        Stebina tai, kad rusui Toporov irodzius, kad slavu kalbos kile is ‘periferiniu baltu dialektu’, tokie zodziai kaip ‘grybas’, ‘baravykas’ yra skoliniai is slavu kalbu pagal lietuvius kalbininkus. Grybui geriausiai tinkantis veiksmazodis yra ‘griebti’, ‘grybshti’, dar latviu ‘gribiet’ – suprasti, gal ‘suimti, paimti’ prasme ir padare ‘gryba’. Ne tik rusu ‘bor’, ta pati reiskia ir olandu ‘warande’, tai gal butu pirminis ‘varavingas’> ‘baravykas’.

        • Rimvydas:

          tas pats su kisieliumi. Rusiškai “кисель”, minkštumo ženklas gale rodo, kad kadaise buvusi galūnė. Tai kokia? Tai gal tai bendras žodis, kadaise buvęs panašesnis į dabar mūsų naudojamą “kisielius”, turintį galūnę?
          Labai dar įdomus yra žodžio “grikis” kildinimas. Vėlgi kalbininkai sako, kad mes jį pasiėmėm iš rusų “girčieskaja kaša / griečka”, t.y. “graikų košė”, mat rusai šiuos grūdus perėmė iš graikų ir pavadino juos jų vardu. Tačiau tarkim kiti slavai, pvz. kroatai grikius vadina “haidinska kaša”, t.y. “haidukų košė”. Haidukų regionas yra dabartinėje rytų Vengrijoje, t.y. buvusios Dakijos vakarinėje dalyje. Turint omeny, kad “h” ir “g” keičiasi vietomis, jį galima vadinti ir Gaidukų kraštų, arba Gaidų kraštu. Labai įdomūs ir lietuviškai skambantys yra to krašto vietovardžiai: Hajduboszormeny („o“ su umliautu) – labai panašu, kad tai trys žodžiai – „gaidų“, „be“ ir „šermenų“ (šermenys – kas gali būti lietuviškiau?). Kiti – Hajdunanas (Gaidūnėnas/i?), Haidudorog (Gaidų dūdų ragas?). O dabar kuo gaidos skiriasi nuo dainų ir kuo Gaidų kraštas / Gaiduva skiriasi nuo Dainų krašto / Dainavos? Beje, ten yra ir dar keletas labai įdomių vietovardžių: „Hotmezovasarhely“ – juk tai „Hot-mezo-vasarhely“, „Hot-mezo-vasarėlė“ („Gūdmečiovasarėlė“, t.y. „Gūdaus meto vasarėlė“?)“. Taip pat „Szarvas“ – „Šarvas?“, „Vasarosnameny“ – „Vasaros namėnai / namai – Vasarnamiai?“.
          Aš jau nekalbu apie Rumunijos teritoriją, buvusią Dakiją, kur apstu lietuviui artimų vietovardžių, pvz. Šalčia, Šalčiuora, Marga, yra dvi Palangos ir t.t.

          • besidomintis:

            Labai atsargiai su vengru kalba. ‘Vas’ reiskia ‘gelezi’, ‘vasar’ – ‘muge’, ‘hely’ < 'gaulia', vieta, vietove, 'szarv' – ragas, 'szarvas' – elnias. Tai ka Jus parasete – na, kaip cia pasakius …

            • Rimvydas:

              o kas yra vengrų kalba? juk tai nėra gryna ugrofino kalba, daug ji pasiskolino iš ankstesnių tos žemės, į kurias jie atsikėlė, žmonių. kaip bežiūrėk, bet tie vietovardžiai yra labai jau keisti ir nematyti sąsajų su lietuvių kalba kažin ar toliaregiška. vėlgi, aš pritariu vienam komentatoriui, kad sąsajos su lietuvių kalba tiesiog rodo (dažniausiai), kad tose vietovėse kadaise kalbėta labai panašiai kaip kalbam mes, o lietuviai (savo kalba ir tautosaka, bet ne dabartiniu savo gyvenimo būdu ir vyraujančiomis vertybėmis) tėra tik likutis senosios arėjų padermės.

            • Rimvydas:

              beje dar dėl kitų vengriškų vietovardžių – tas pats Balatonas – nuo “bala”. jis yra didelė bala, nes jo gylis vos keli metrai. jo pakrantėse yra miesteliai Balatonzemes (žemė), Balatonnendred (nendrės), yra Lepšeny (Lenpėšai?). Daug beje vietovardžių su galųne “-ny” – visai kaip suslavinti lietuviški vietovardžiai pvz. Žirmūnai – Zirmuny (Dzirmuny. Ir t.t.

        • Rimvydas:

          tiesa, tai kaip aš čia sieju grikius, Haidukų / Gaidų kraštą ir Dainavą? Juk grikius Lietuvoje labiausiai augino dzūkeliai, t.y. Dainavos krašto žmonės. Susiejant juos su Gaidų kraštu (o kad grikis matomai iš ten, sako ir kroatai) tampa aiškus ir grikio kelias ir kad tas žodis visiškai ne iš rusų atkeliavo.

    • Įdomu, iš ko padaryta išvada, kad žodis BLOGIS yra lietuviškas atitikmuo rusiško БЛАГОЙ?

      Ar negalėjo rusų liaudis tą žodį pavartoti senaindoeuropietiška prasme (ar tiesiog pajuokos prasme), kada prasisiekėliai sumąstė savo gėriui pavadinti žodį БЛАГА?
      T.y., tai būtų atvejis, kada tiesiog gaunasi panašių, nors neturėjusių ryšio (?), žodžių žaismas.

  8. Rimvydas:

    Algirdui ir Butkui – skolinys ar ne, ne tame juk esmė. Algirdas išties iš esmės kalba teisingus dalykus ir eina teisinga linkme – slavai atsirado iš baltų (taip vadinamų baltų) pirmiausia dėl dorovinės degradacijos. Ir didžiausia to priežastis yra taikaus gyvenimo kitimas į nuolatinius karus. Būtent nuolatinių karų teritorijoje ir gimsta slavai. O taikus gyvenimas ir karas – visiškai skirtingos pirmiausia dorinės nuostatos. Kare – kokia dar darna su aplinka ir kitais žmonėmis? Jame tik prievarta, skubėjimas (dėl to kalba irgi prastėja), orgijos po mūšių ir skerdynių ir t.t. Beje, karas tas prasidėjo kaip ir kilnia misija – tai karas su Romos Imperija, nukariavusia ir nusiaubusia getų Galiją, Dakiją, Trakiją, Britaniją… Bet teisingų karų nebūna, ypač ilgiau trunkančių.

    • suomis:

      Hunai tuo metu jokių išvaduojamųjų karų nevedė. 🙂

      • Rimvydas:

        hunai pasirodė šiek tiek vėliau, nei prasidėjo iš Galijos, Dakijos, Trakijos, D.Britanijos pasitraukusių getų (klaidingai vadinamų gotais) ir jų sutelktų taip vadinamų baltų karas su Romos Imperija. Hunų įtaka slavų susidaryme irgi nemaža tiek genetiniu požiūriu (jie juk buvo jau pusiau indoeuropiečiai, pusiau tiurkai), tiek kalbiniu, tiek tai, kad dar labiau įsuko karus, plėšimus, prievartavimus. Jų “darbą” pratęsė avarai (galbūt tiesiog jie antroji hunų banga), ypač išgarsėję savo žiaurumais.

    • Klystate – ne karai lėmė indoeuropiečių (kitaip “baltų”) pasikeitimus, o geometrine progresija augantis gyventojų skaičius, kurių išmaitinimui reikėjo naujų gyvenimui tinkamų plotų.
      Jų paieškos sukeldavo ir karus bei pan. reiškinius, žinoma.

      Atsiskiriantieji nuo kamieno, žinia, istorinio poveikio dėka įgavo kitokias kalbas, tradicijas – papročius bei teritorijas, t.y. tapo tautomis, o kas maskatavosi toliau po pasaulį, vis keisdamiesi ir toliau, tie, kaip taisyklė, išnyko kaip dūmas neblaškomas vėjo.

      • Rimvydas:

        paties pastebėjimai dėl gyventojų skaičiaus augimo ir dėl to kylančių krizių visiškai sutampa su tų mąstytojų, kurie teigia, kad karas yra normali žmonijos būsena vien dėl gyventojų skaičiaus reguliavimo. kitaip sakant nieko naujo vyriškoje pasaulėžiūroje, kurioje visiškai nebėra darnos.
        jei kalbėti apie taip vadinamus baltus, arba senuosius indoeuropiečius, arba teisingai kalbant arėjus / artojus, tai jų gyvenimo, pasaulėžiūros, pasaulėjautos pamatą sudarė darnos principas. Darna su savimi, darna su kitais žmonėmis, darna su aplinka. Ar turint tokį suvokimo lygmenį (kuris dabartiniams žmonėms yra nepasiekiamas) įmanoma tokia nedarna, kaip gyventojų skaičiaus perteklius ir dėl to kylanti tokia nedarna kaip karai ir t.t.? Mano galva – ne.
        O štai bendruomenėje, kuri jau kartų kartas gyvena karo sąlygomis, kuomet jau suirę bet kokie darnios gyvensenos įgūdžiai, žinios, ir dauginasi be saiko (karo atveju tai ir pateisinama, nes kitaip neliktų žmonių) ir, taikos laikotarpiais, nebesugeba sustoti – taip ir gaunasi gyventojų perteklius. Tą matome ir slavų etnoso, kurio perteklius kėlėsi į baltų / arėjų žemes, pavyzdyje.

        • Nuvedei į šoną: aš nesakau, kad karai yra gerai, aš sakau, kad kariauti ir kitaip kovoti pradėjo tada, kada ieškojo naujų gyvenimui tinkamų plotų.

          • Rimvydas:

            ne, kalba ne apie tai juk. tavo manymu, gyveno gyveno taikiai baltai / arėjai, kol per daug prisidaugino ir pradėjo kariauti. visiškas absurdas. kelis tūkstančius gyveno taikiai, nebuvo gyventojų pertekliaus ir staiga perteklius? iš tiesų, tai agresija buvo išorinė, kuri ilgainiui suardė darną ir žmonių bendruomenė pradėjo vadovautis ne dorovinėmis nuostatomis, saugančiomis ir ikuriančiomis darną, o esminiais instinktais, kurie vienas yra dauginkis kiek gali. jei kalbėti apie baltus / arėjus, tai agresija kilo iš Romos Imperijos, o I tūkst. pr. ir iš hunų / avarų pusės.

            • Nesupranti ar apsimeti?
              Gyveno indoeuropiečiai (pavadinkime juos “baltais”). Dauginosi, dėl ko dalis jų kraštinių eidavo kitur, ieškojo laisvų gyvenimui plotų. Iš tų naujųjų darėsi naujos kalbinės grupės, paskui tautos. Visi tie ieškojimai neapsieidavo be susidūtimų, nesutarimų su sutiktais, su kuriais ir pakariaudavo.
              Indoeuropiečiai (arba “baltai”) ir toliau sau sėdėjo senose vietose, tačiau per laiką jų gyvenamos vietos siaurėjo , netgi vietomis būdavo apsupamos naujųjų jau, pasikeitusių kalba ir kitkuo, gyventojų.
              Dabar aišku apie ką eina kalba?
              Ir pamiršk tas pasakas apie arėjus.
              Amen.

  9. Kažkaip pasisakymai rodo, kad lietuviams (“baltams”), lyg ir, lygios kitos tautos pagal kalbos paminklus. bet pamirštama, kad “baltai” – tai buvo tiesiog dar nepasikeitę “indoeuropiečiai”, ką ir rodo “baltų” kalbos liekanos įvairiose Europos kalbose ir tai, kad lietuvių kalba yra pripažinta kaip arčiausiai indoeuropiečių prokalbės išlikusi.

    Iš čia: reikėtų visada nepamiršti to, kad viskas, kas yra randama lietuviško kitose kalbose, gali būti tiesiog išlikęs indoeuropietiškumas, dėl ko atgalinis (iš kitų kalbų į lietuvių) poveikis dažniausiai yra tiesiog neįmanomas.

  10. besidomintis:

    Si komentara skiriu G. Valiukeviciui, jo ieskojimams apginti, isdrisusio pareiksti vengru ir lietuviu kalbu giminyste, kuri savo ‘Nespecialistu rasliava’ isjuoke akademikas Z.Zinkevicius.
    Vengru kalbos zodziai, ziurint lietuvio akimis: olvasni – skaityti ( galvoti, kalbeti ), fujni – pusti, zabalni – ryti ( zhiobti ), orditni – rekti ( ardytis ), szakitni – plesti ( zhaginti ), olvadni – tirpti ( alveti, kaip teketi ), lengetni – mojuoti ( lenkti ), rejtni – slepti ( skreitas ), oblitni – skalauti ( aplieti ), futyulni – svilpti ( pustelti ), mondni – sakyti ( mintyti ), gyurni – glamzyti ( gurinti ), fogni – paimti ( vogti ), nyuzni – perti, musti ( niukti ), egni – degti, forrni – virti, sutni – kepti, troskinti ( shutinti ), vezetni – vedzioti, vesti, festni – dazyti ( piesti ), rajzolni – piesti ( raizioti ), ragni – grauzti ( ragauti ), fonni – pinti, lopni – vogti ( lupti, islupti ), dorombolni – drebeti, torolni – trinti, bosszantni – piktinti ( baisinti ), bardolni – tasyti ( vartalioti ), csipni – ciupineti, …, testi butu galima ilgai, nuobodziai, bet cia tik komentaras. Labai idomiai veiksmazodziu reiksmes persislinke po triju ziauriu nukariavimu : hunu – 434 m., avaru – 567 m. ir madjaru 895 m. Dabar dar daiktavardziu ir budvardziu : kard – kardas, kert – sodas ( gardas ), gabona – duona ( gavona ), katona – karys ( kautonas ), szarv – ragas, szel – vejas, szenas – sienas, iga – jungas, bogyo – uoga ( voga ), szoknya – sijonas ( suknia ), lepcso – kopecios ( lipcios, lieptas ), erzelem – erzelis, torony – bokstas ( taurone ), sorte, serte – sherys, borosta – barzda, akna – sachta, kurto – sachta ( kirta ), abroncs – padanga ( apranga > g>k> cs), ablak – langas ( aplankas ), ajto – durys ( aita, eita ), pala – siferis ( pala – paklode, patiesalas ), gomba – saga ( gumbas ), krumpli, burgonya – bulve ( krumplys ir latviu burkans – morka, lietuviu burg(k)ti > burgona ), pajkossag – paikyste, fajta – veisle, szutykos – sutrius, penz – pinigas ( < peneti ), pisztrang – upetakis ( p.i.s.t.i + rangytis ), becsuletes – garbingas ( biciulis, biciuliskas ), zelnicemeggy – ieva, javor – jovaras, oszlop – stulpas, vezna – liesas ( nuveses – nusibaiges ), gazda – turtingas ( gausus ), ribiszke – serbentas, szolga – tarnas ( slauga ), sertes, diszno – kiaule ( sherteshius, tysna ), zseb – kisene ( zhiova ), etel – maistas ( edelis ), meszaros – mesininkas ( mesaruoshius ), hang – garsas ( zhvanga ), lancsem – grandis ( lankstema ), gorbe – lenktas, ruha – rubas, ertek – verte, kagylo – katilas, horgony – inkaras ( zhargonis ), patak – upelis ( patakas, naujadaras pakura – mazutas, gereblye – greblys, rozs – rugys, erdo – miskas ( ardas ), level – lapas ( lapelis ), zold – zalias, zsilip – shliuzas ( uzlipas ), tarna – shtolne, mez – medus, …, testi galima ilgai ir nuobodziai. Kaip pasiliko musu zodziai dabartineje vengru kalboje musu bendrakalbiu, madjarizuotu per 1116 metu, kurie sake akna, kurto, tarna, uzhlipas, ir islaike lyg is kapo duobes saukdamiesi istorines tiesos savo prarastajai kalbai, vienai is tu dienu lietuviu tarmiu, o mes siandien naudojame kazkokius parazitinius shachta, shtolne, shliuzas.
    Mano noras tebutu, kad isliptu is dramblio kaulo boksto tiek akademikas Z.Zinkevicius, tiek prof. A.Butkus ir viena karta be jokio isankstinio nusistatymo perzvelgtu vengru, rumunu ar slavu kalbu zodynus kalbininko profesionalo akimis, protu ir mokslininko sazine.

    • Tai gali būti tik požymis, kad vengrų kalboje išliko indoeuropietiškas, t.y. “baltų” (nes mes ir esame indoeuropiečių artimiausi palikuonys, mažiausiai nutolę nuo indoeuropiečių), paveldas.
      Štai iš kur tas panašumas, į kurį jau seniai nurodė Gedgaudas, o dabar tai tęsia Statkutė – Rosales.

      • Rimvydas:

        vengrai, t.y. madjarai IX a. “užlipo” ant slavėjančio baltų / arėjų substrato ir vengrų kalba taip ir susiformavo. gal mano tas szarvas pavyzdys ir netinkamas, bet dėl Haidų / Gaidų krašto, jo vietovardžių, galimų sąsajų su Dainava, kitų vietovardžių, pvz. Vasarosnameny, tai jų tikrai negalima atmesti kaip nieko bendro neturinčių su baltais / arėjais, taigi, ir lietuviais.
        tokių “keistų” vietovardžių yra tikrai labai daug. Pvz. Slovakijoje – netoli Žilinos yra miestel;is “Lietava”, važiuojant iš Žilinos link Tešino (Čekija) yra Vėdrynė (vėdrynas – lietuviškas augalo pavadinimas) ir t.t. – apie Karpatus pilna tokių “lietuviškų” vietovardžių.
        O dabar pateiksiu vietovardžius dabartinėje Rumunijoje, buvusioje Dakijoje (kai kurių pavadinimų kai kurie balsiai (dažniausiai „a“) yra su umliautu ar išlenktu brūkšneliu):
        Arsita, Alunis, Almas, ežeras Amara.
        Berzovia, Balta Sarata, Barza, Breaza, Berza.
        Campina (Kampinė?), Covasna (Kovasna?), Cositeni (Kasytėnai?).
        Dudu, Delnita, Dingeni, Duda, Doagele.
        Ezeris.
        Gageni, Galati, Galanesti, Galu, Gaujani, Glavile, Grindu.
        Hajos (Gajos?), Hodos (Godos?).
        Jura.
        Lupeni, Lada.
        Marhita, Marga, Miske, Margineni, Magureni, Maldaeni, Mandra, Mosteni, Morteni, Margureni, Malnas, Musenita, Mereni, Mariuta, Moreni.
        Posaga, Putineiu, Paltinis, Purani, Podeni, Putna, Putini, Plopeni, ežeras Poiana Uzul (? Ąžuolas?).
        Rasova, Rogova, Roseti, Rosia, Resita, Raicani, Rugi, Rotunda, Ragojina, Ragu, Racovita, Roseni, Radauti, Rauteni, Ruginoasa, Rasa, Rasi, Ramnicu, Ramnicelu, Ruginesti, Rogoaza, Rauseni, Ruseni, Rujnita, Rezina, Rosu, Radeni.
        Salonta, Seini, Sartas, Salcuta, Salcia, Suveica, Serbeni, Suduleni, Slobozia, Sadina, Salcioara, Slatina, Stulpicani, Stanca, Stancuta, Sulta, ežeras Siriu, Salciile, Senoiu, Salcioara.
        Talpa.
        Ungureni (ypač dažnas), Ungheni, Unguriu, Ursita, Urziceni, Ulmeni.
        Vaideeni, Vatra, Voivodeni, Varvata, Vascauti, Viisoara, Veja, Vadure.
        Zagris, Zagra, Zigoneni, Zoreni, Zemes, Zabala.
        Kas dar krenta į akis – tai gausu vietovardžių su galūnėm „-ele“, „-lele“. Kuo tai siejasi su lietuvių kalba? Ogi tuo, kad tai – malonybinių, mažybinių žodžių galūnės (pvz. liet. mergelė, saulelė, dobilėlis, žemelė). Štai tie pavyzdžiai: Patulele, Magurele, Valcele (Valtelė?) – gyvenvietė ir ežeras, Valcelele, Saelele, Catanele, Rachitele, Izvoarele, Brezoaele, Zimnicele, Sacele, Vadurele, Slatioarele, Jilavele, Razoarele, Belciugatele, Gostilele, Socoalele, Pogoanele, Caragele, Lupele, Vilcele.

        • Prirašei niekų – nieko tokio nebuvo nei iš tolo. 🙂

        • besidomintis:

          Rumunu kalboje daugybe lietuvisku zodziu, pvz. rostogol – ridenti, zariste – horizontas, zirna – zirninis augalas, valvirtej – sukimasis, sumaistis, vataf boieresc – – vadovas dalies, skyriaus, visina ( Lauzhitos slavuose likes ‘vaishina’ ) – vysnia, virsta – amzius, virtej – kunkuliuojantis, besiverciantis, virtelnita – duru lankstas,… Jusu isvardinti vietovardziai – dauguma lietuviski, kai kurie turi tik atsitiktini skambesi, ivardinti is lotynu kalbos atejusiais zodziais, kuri velgi tera isplaukusi is lietuviu kalbos ( J.Lelys, Lotynu – lietuviu kabu bendrybiu zodynas ).

          • Varguolis:

            Manau tik keletas pateiktų vietovardžių gali būti lotynų kilmės, nes Italijoje tokių vietovardžių nerasite. Beje, pateikite nors kelių iš šių vietovardžių lotyniškos kilmės įrodymus. Pradėkite nuo Vakareni ir Sausa 🙂

        • Varguolis:

          Jau pripažinta, kad priesaga -ean, -eni rumunų kalboje yra skolinys iš baltų kalbų. Pavyzdžiui, lietuviški vietovardžiai Darbėnai, Likėnai, Kukutėnai rumuniškai rašytųsi Darbeni, Likeni, Kukuteni (šis, beje, yra Rumunijoje ar Moldavoje tikrai, jis davė pavadinimą net archeologinei kultūrai). Latviai rašytų taip pat. Vienaskaita būtų Darbean, Likean, Kukutean. Dar rumunų kalboje yra ir priesaga -esk, atitinkanti lietuvišką priesagą -išk. Tai taip pat gali būti baltų įtakos rumunų kalbai pasekmė, nors ši priesaga ir laikoma indoeuropietiška.

        • besidomintis:

          Dabartiniu vengru lietuviskieji proteviai 863 m. buvo krikstyti Kirilo ir Metodijaus, gavo su krikstu naujakalbe, ypac aktyvus buvo kunigaikstis Kocelos, gyvenes Balatono apylinkese. Visa slavejima nutrauke isiverze madjarai 895 m. ir primete madjarizacija. Vengru kalboje yra pilna zodziu, kurie reikalauja gilesnio tyrimo, ar jie tiesiai is lietuviu tarmiu atkeliavo, ar jau per slavizacija : nadrag – kelnes ( natraukos < anttraukos ), padlo – grindys ( sl. podloga < pada -laga ), padko – pasaga ( padakava ),…, ar jau kaip skoliniai veliau is kaimynu slavu.

  11. Jorė:

    Atgalinis poveikis aišku negalimas, tačiau grįžę žodžiai naudojami šiek tiek pakitę:
    1. Šeimos, bendruomenės ratas (baltų ženklas), kur tariamasi: Ratas> ratus> ratuš>rotuš>Rotušė – pastatas, kur tariasi miesto taryba. Žodžio kilmė lietuviška.
    2. Vykti>vyko> vykingas (nuolat vykstantis karys, ginantis prekybos vilkstines)> vikingas;
    3.Varyti>varo>varingas>varingis> variag (suslavinta priesaga -ing, kaip Jotvingis >jatviag), taip slavai vadina dabartiškai vadinamus vikingus.
    Prasmė ta pati: vykstantys ir varantys priešus nuo prekybos kelių, upių) atėjusi ir iš vakarų ir iš rytų, bet kilmė žodžių yra lietuviška.

    • besidomintis:

      Del rotuses, vok. Rathaus nesutinku, nes aiskiai yra ‘raten’ – tartis, ‘Rat’ – pasitarimas, lietuviskas ‘roda’- tarimasis, ‘rodyti’.

    • besidomintis:

      Jotvingis pagal islikusius uzrasymas greiciausiai yra kiles is ‘gudvingis’, ‘gudvytis’, nes visa ta lietuviu tauta nuo Uralo bent iki Albio vadino save gudais, gudoniais, lotyniskai geth-, germaniskai Got-, goth-, Ispanijoje jie save ivardijo godos, paliko tikslu savo varda Vitigudino miestelio ikurimu ir pavadinimu, kas vis tebemulkinama kaip vestgotai ar visigotai, kur s yra susveplejusi t. Vytigudai kaip ir gudvingiai ar gudvyciai is tu paciu zemiu.

      • Nesąmonių prirašei: žodis gud’as yra indoeuropietiškos kilmės, nuo seniausių laikų įvairiuose varduose, pavadinimuose žinomas visoje indoeuropiečių teritorijoje – Europoje ir Indijoje.

        Lietuviuose gudais visada vadino kitokius – ir lietuvius, ir kitataučius. Štai senovėje, puldami rusų tvirtovę, lietuviai šaukė: “ažumuškim šituos gudus”.

  12. suomis:

    Idomu kiek Lietuvių kalboje yra žodžių ir sulyginus su kitomis kalbomis. Teoriškai Lietuvių kalba tūrėtų būti skaitlingiausia arba atvirkščiai – ne. Arba, būdvardžių skaitlingumas, gali parodyti kalbos amžių, arba -ne.

    • besidomintis:

      Paimkime suomiu kalba : tarha – darzas, laiva – laivas, herne – zirnis, musta – juodas ( mushtas ), ruoho – zole ( grauzha ), estai turi roheline ( grauzheline ) – zalias, hius – plaukas ( padarius fino -ugru kalbu analize, pirminis zodis buvo ‘gyvukshta’ ),…Hyvaa ruokaa !

  13. Dar Karta:

    “lėtas” bet lenku kalboi ira “leithiutko” ira budo vardas tai “leithiutki”.

  14. Algirdas Patackas:

    …diskusijai artėjant į pabaigą, pateikiu citatą iš autentiškumu pasižyminčio Vladimiro Dalio “Rusų kalbos žodyno”:
    “БЛАГИЙ или благой, выражает два противоположных качества: церк. стар., а частью и ныне: добрый, хороший, путный, полезный, добродетельный, доблестный; | в просторечии же: благой, злой, сердитый, упрямый, упорный, своенравный, неугомонный, беспокойный; дурной, тяжелый, неудобный”. Duodami ir pavyzdžiai iš vakarinių slavų žemių – “Это такой благой (злой) человек, что к нему а приступу нет. Лошадь благая, берегись, убьет. Ныне дорога благая, ехать благо, почитай езды нет. Сталась благая пора, что и зерна хлеба не добудешь”
    Kaip matome, liaudies kalboje dar išlikusi “baltiškoji” prasmė, bet tai, matyt, labai seni laikai, nes “slaviškoji”, blago-gėris jau naudojama ir bažnytinėje (cerkovno- slavianskoj) kalboje ir ypač įsigali šiuolaikinėje, t.y. XVIII-XIX (Dalio laikų) kalboje.
    Kaip matosi iš kalbininkų reakcijos, jų “Achilo kulnas” yra samprata, kas yra skolinys (iš slavų kalbų). Ši samprata susiformavo dar tais laikais, kai buvo neaiškus baltų-slavų kalbų ryšys. Tačiau, kai dabar jau linkstama pritarti Toporovo-Ivanovo hipotezei, šią sampratą būtina peržiūrėti, nes ji prieštarauja logikai. Iš esmės jokių skolinių iš slavų lietuvių kalboje nėra! Vaizdžiai galima šitai nusakyti taip – jei daiktas man tapo nereikalingas, nusidėvėjo ar aplūžo, jis pasidedamas į sandėliuką, ir yra pamirštamas. tačiau prireikus galima jį susirasti ir vėl vartoti. Daugelis baltų kalbų žodžių dėl vienų ar kitų priežąsčių buvo primiršti, bet išliko slavų kalbose. Tačiau juk nuo to jie netapo nebaltiški, nes slavų kalbos kilo iš baltų…Pvz.., labai svarbus omei žodis “rėda” yra laikomas slavizmu. Bet juk jis turi stiprų indoeuropinį kontekstą – tai sanskrito RITA, lotynų RITUS, iranėnų ARTA, gal ir graikų RYTHMOS. Kokiu pagrindu jis priskiriamas slavizmams? Kad ten randamas? Požiūris labai lokalus, jei nepasakyti provincialus…
    Ir post scriptum: gerbiami kalbininkai, kada pagaliau turėsime lietuvišką etimologinį (aiškinamąjį) žodyną. Parašytą lietuvio, kurio gmtoji kalba yra lietuvių ir kuris būtų išleistas Lietuvoje? Gal ne visi skaitytojai žino, kad iki šiol visi lietuvių kalbos etimologiniai žodynai buvo parašyti ne lietuvių, kuriems ši kalba buvo tik akademinių egzercizų objektas, bet nebuvo įčiulpta su motinos pienu.. Tai – juoda dėmė ant jūsų gildijos vėliavos…

    • Pastebėjimas.
      Dėl liaudiško žodžio благой.
      Panašu, kad jis nereiškia blogio – jis reiškia antiek gerą (jūsų pavyzdžiai – благой человек, лошадь благая, дорога благая) , kurio nevalia liesti tokiam, kuris gali jį sugadinti (pažeisti, nuvelti ir pan.).
      O tai jau visai kas kita.

    • besidomintis:

      Mano manymu, diskusija dar tik prasidejo, kaip ji prasidejo Narbutu, Daukantu, Basanaviciumi, Gedgaudu, Statkute ir dar visa eile ‘keistai’ mananciu apie lietuviu kalba ir lietuvius. Net jeigu butu isteigtas Mokslu Akademijos institutas su 30 – 50 moksliniu darbuotoju, jis turetu darbo bent kokius 200 – 300 metu. Ko gero, diskusija ir tyrimai tesis iki Paskutinio Teismo dienos. Lietuviu zodziu etimologija reikia pradeti nuo Namakva / Nama zmoniu Kalahario dykumos rajone, kur pries 70 tukstanciu metu susitiko 1 negras 7 negres, atejusias is Tanzanijos – Kenijos plotu. Lietuviu kalbos veiksmazodziai aprepia visas sios zemes kalbas nuo tu zmoniu susitikimo ir pasidauginus isplitimo. Taivanio civilizacija, atsiradusi pries 26-30 tukst.m. mutavus genams i atsparius maliarijai, isplito Filipinuose, Indonezijoje, Ramiajame vandenyne ir pasieke Madagaskara, atnese savo rasta i Mohenjo Dara dab. Pakistane ir Rapa Nui / Velyku/ salas, turi toki zodi akiai nusakyti : mata. Jei mano teorijos yra blogos, tai kodel pirminis zodis, isvestas dedukciniu budu, is Kalahario susitikimo laiku yra bendras viso pasaulio kalboms, is to zodzio yra lietuviams likusi akis, turkams cashma ir t.t., kaip ir taivanieciams mata, ta zodi radau kone priesingoje pasaulio puseje nuo Kalahario kone pirmine israiska, tepakitus vieninteliam priebalsiui. Lietuviai – mes pasauliui idomus savo pacia pirmaja kalba, kuri gana aptrupejusi, bet islikusi kaip uola – nuo Namakva per Aitiupija, ten issklido zmones po platuji pasauli, musu proteviai pries 9565 m. isgyveno 7 kometos galvuciu smugi ir pasaulini Tvana, gaisra ir tris atomines ziemas Kaukazo olose, mutavo i sviesiaplaukius ir melynakius ir vel skleidesi melynakiu civilizacija. Visi tie kabinetiniai pavadinimai ‘baltai’ nuo lotynisko dirzo vardo, ‘indoeuropieciai’, kaip nesuprantant, kad melynakiai ir ainu Japonijoje, ir tocharai/ siandieniniai uigurai /, ir taino Bahamu salose, ir vandziai Kanaru salose, nesuvokiant tikrosios rasines, geografines ir kalbines padeties, kai IE zodziu saknys tera tik kalbininku jovalas be logikos. Bent pries 4 tukst. m. vyko pastovi tarpzemynine laivyba, ka rodo pervezti augalai, prekes tarp zemynu, ju pavadinimai, kuri pradejo baigtis su Taurojos zlugimu pries 3197 m., galutinai zlugo pries 2200 metus po II Punu karo. Lietuviu kalba rodo, kad musu Zeme tera tik nedidelis kaimas, kur kaimynai kazkuri laika isejo ir jau mes vieni kitu nepazistame ir nesuprantame.

    • Luotinykas:

      Bet yra ir болого – „gerai“; būtent jis atitiktų bažnytinį skolinį (pietų slavų) благо (iš *bolg). Rusų šnektų благой (iš *blag) yra visai kitas žodis, kuris atitinka lietuvišką blogą ir pagal reikšmę. О благо gal turi ką bendra su „balganas“ – „balzganas“? Tai lyg ir būtų skirtingi žodžiai ir negalėtų eiti reikšmės apsivertimo pavyzdžiu, kaip ir dauguma kitų tariamų pavyzdžių nėra pagrįsti tikrais atitikmenimis, nors tokių apsivertimų apskritai galėtų būti.
      Kad „blogas“ skolinys, tai čia aišku niekuo nepagrįsta nesąmonė. Yra kažkoks sąrašas neva slavizmų, kurį visi įsikandę kartoja ir perrašinėja negalvodami. O niekas nežino jokio pagrindimo, kurio paprastai ir nėra mokslinėj literatūroj, dažniausiai tik kokio etimologinio žodyno sudarytojo „nuomonė“. Antai kažkokiam pusgalviui šovė LKŽ nurodyti prie lietuviško „prastas“ brus. пpocты, l. prosty, ir kartos dabar visi „slavizmas“.

  15. Redas.:

    Sveiki visi diskusijos dalyviai. Kokia prasmė ginčytis, ieškoti kaltų,- tautų ar kultūrų, vienus išaukštinti kitus sumenkinti. Problema (blogis) mūsų viduje. Ten nukreipkime dėmesį. Žemė nuostabi, pasaulis tobulas, jų keisti nereikia.
    Kažkada visi žmonės žemėje kalbėjo viena kalba (artima sanskrito kalbai) ir gyveno darnoje. Evoliucijai reikėjo stipraus impulso tolesniam vystymuisi. Atsirado blogis,- kritika, ginčai, kaltinimai ir t.t., kuris suskaldė žmones į atskiras kultūras tautas. Dabar atėjo metas jungtis, vienytis,- grįžti namo. Ieškokime kalbose tai, kas mus visus jungia, o ne skiria.
    Daug džiaugsmo visiems.

    • besidomintis:

      Duosiu pavyzdi del klausimo – lietuviu ar sanskrito senesne. Argentinos akademikas Antonio Krapovickas ( g. 1920 m. Lietuvoje ) tyre genetiskai arachiso kilme ir nustate, kad jis is Bolivijos dziungliu isejo pries 8 tukst. metu. Vietiniai ji vadina ‘mandubi’, pagal dedukcini atstatomaji buda – ‘mana-dava’, manau lietuviui nelabai reikia aiskinti. Pries 3,5 – 4 tukst. m. atsidure Indijoje, gujarati kalba jis vadinamas ‘mandubi’, o stai sanskrita atnese zmones i Indija ji nutrupino i ‘antapi’. Pavyzdziu galeciau duoti ne viena is tarpzemyniniu rysiu Amerika – Azija ar Amerika – Europa pries kelis tukstancius metu, kas rodo tik lietuviu kalbos naudai.

      • suomis:

        Duok pavyzdių daugiau, suintrigavai.

        • besidomintis:

          Gerbiamasis, dirbu darba ilgai nuobodziai, ieskau – klystu – atrandu, nebijau klysti, man visada pavyzdys T.Edisonas, kai kure kaitrines elektros lemputes siula ir pagaliau 607-oji medziaga tiko – medvilninis siulas. Mes naudojomes volframiniu siuleliu lemputemis. Jus galite pagal raktinius zodzius pasiieskoti internete, per Google ar kitas narsykles, bus ir paciam idomu, pasijusite atradeju, padarysite ir savas isvadas. Gal tai Jus paskatins tolesniems ieskojimams. Man norisi kuo daugiau zmoniu uzkurti paieskoms – vaziuoja i keliones po svecias salis, skaito vietovardzius, viena kita zodi isidemi. Gal ir Jus atsidesite vienisiaus darbui. Kai paskelbsiu su viesai – prasom su visais pavyzdziais skaityti. Mano patirtis, kai padovanojau zmonems respublikine premija technikos srityje, yra ismokta, iskenteta ir pergyventa. Tai vadinama ‘tu buvai susapnaves’.

  16. Redas.:

    Kam ginčytis kuri kalba senesnė, tai ego pinklės. Žmonija kalbą sukūrė iš žmogaus subtilioje sistemoje esančių enęrgėtinių centrų, – čiakrų (ratų) skleidžiamu garsu. Nedarniai sudaryti žodžiai, jų junginiai, bereikšmė kalba sukuria blogas vibracijas, kuris ardo žmogaus subtilia sistemą, per ja endokrininę hormoninę ir taip ardomas mūsų kūnas ir protas. Sujaukti protai ardo visuomenę, kultūrą, žmoniją. Mes patys didiname blogį. Mūsų dėmesys turi būti nukreiptas į tai kas mus jungia, o ne skiria.
    Darnos.

  17. besidomintis:

    Lietuviu kalba yra raktas pazinti zmonijos istorija, mazdaug taip pries gerus 200 m. pasake I.Kantas ( lyg Viskantas, lyg Kontvainis ). Susipazinus su istorine lietuviu kalbos gramatika is Kazlausko ir Zinkeviciaus darbu, tiesiog sirdi diegia – kodel sunaikinta dviskaita kasdieneje kalboje : du litu, du draugu, abu mudu eikiva, mudu ejova, mudu eisiva, ir t.t. Kodel teliko tik velniop, net dievop uzmirstas – sakoma ‘i dieva’. Del to ‘dievop’ noriu placiau zodeli tartelti. Zulu tauta, valdovu ir didiku tauta vadina save dangiskaisiais – zulu /dangus. Baskai turi zeru / dangus. Mums lietuviams liko ‘zydras’ dangus, romanai zino ‘azul’, ‘azzurro’ kaip zydras >zulu / zeru. Zulu zmones ‘i dangu’ sako ‘pezulu’, afro-azijieciu kalbose ve-, be- reiskia ‘i’ arba krypties nuoroda. Lietuviai ta yra islaike galuneje -pi ar trumpiau -p, bet kazkodel nususinant kalba atsisakyta to ‘dievopi’, ‘dievop’, reikalauja lietuviu kalbos taisykles, sukurtos kalbininku, sakyti ‘ i dieva’. Lietuviu kalba per simta metu tiesiog subjaurota ‘specialistu’ pasiputimo ir visazinojimo. Suprantu, rupejo apsivalyti nuo visokiu ‘bromu atvertu ing viecnasti’. Reikalaujama rasyti ‘aukshtas’, nors veiksmazodis yra ‘augti’, tai ir turetu buti rasoma ‘augshtas’, panasiai kaip latviai raso ‘augsts’. Po panasiu dirbtinai sukurtu kabinetiniu taisykliu neduok Die ka nors ne taip pagalvoti, lyg jos butu is savasties, o jos tera tik bandymas nustatyti tikra tiesa. Lietuviu kalbininkai patys save pranoksta faktines medziagos pateikimu, bet isvadu vengia. Pvz., akademikas Zinkevicius dar kadaise ‘Lietuviu kalbos istorija’ I tome teikia toki pavyzdi, kaip P virto i H germanu kalboje ir mini Hercynia giria. Gal tada buti nuosekliam : Perkunija > lot. Hercynia > vok. Harz. Daug kas bus aisku ir … sutaps su Gedgaudu. Suprantu dar, tada sovietiniais laikais, bet kodel per 20 Nepriklausomybes metu akademikas taip ir neranda noro padeti taskus ant i. Zvelkime i Arkona – Perkuna >Arkona, kaip kriviu krivaicio sostas. Nesusitikti su Statkute, ja ignoruoti, po jos nuveiktu darbu ? Nei moksliska, nei zmogiska, su visa mano pagarba akademikui, mano mylimam Damoklo kardui.

  18. besidomintis:

    Noriu pasakyti ode vengru kalbai – mano paskutiniajam isimylejimui. Madjaru proteviai isgyveno Uralo olose Tvana ir tris poliarines atomines ziemas. Ju broliams suomiai, estai,…, sutriko melanino gamyba, tapo baltaodziai, sviesiaplaukiai ir melynakiai. Kiti broliai lapiai – pusiau mutavo. Tretieji broliai – mantai, xantai, madjarai – liko tokie patys tamsiaveidziai. Madjaru proteviai patrauke prie Baikalo, ten kelis tukstancius metu gyveno, kol nusprende grizti i gimtaji Urala ir isikure pietiniuose slaituose. Prie Baikalo jie zodyna papilde daugybe tungusu – altajieciu zodziu, o nuo Baikalo, pries 25 – 30 tukstanciu metu siu vietu dalis gyventoju per Beringo sausuma iskeliavo i Amerika, idomiausia tai, kad su galvos utelemis, igytomis pries 40 tukst. m. dabartineje Kinijoje is ankstesniojo vystymosi zmoniu ( 1 mln. metu )( nugalejusiomis mutantes, atsiradusias pries 70 tukst. m., kai zmones del atsalimo, itakoto Tobos, pradejo rengtis ir rubuose, turbut kailiuose, uteles mutavo, utele vengriskai ‘tetu’ ), islikusiu po Toba ugnikalnio issiverzimo pries 70 +-3 tukst.m., kur nusinese ir madjaru gautu zodziu, kuriu siandien yra kecua, aimara, trumpai tariant, visu Amerikos zemyno senbuviu kalbose. Prie Uralo sutiko vakarinius mongolus – turkus, kurie kaip bulgarai isejo i Trakija, gandai sugunde ir madjarus iszygiuoti. Konstantinas ( Kirilas ) budamas Xernonesos ( gr. pusiasalis arba skersanosis liet.) Taurides mieste 860 m. mate plesikaujancius madjarus. 895 m. madjarai isiverze i Panonija ir tenai apsistojo atrade tevyne – honfoglalas vengriskai. Ju like broliai prie Uralo yra siandieniniai baskirai, labai sumongoleje – suturkeje. Vengru kalba yra unikalus kalbu lydinys, su europines kulturos lietuviu, graiku, lotynu zodziais, su garsias dj, nj, ly > j, kaip ir kaimynai, dab. slavai, su finiskais zodziais is lopsio – Uralo olu, su tunguso – mongoliskais zodziais nuo Baikalo, su turkiskais zodziais is tarpines stoteles pietu Uralo – saranka zodziu nuo Baikalo iki Dunojaus.

  19. besidomintis:

    Kokios buvo ikikrikscioniskosios lietuviu nuostatos ? Jau minejau Tacitus rastus is I amziaus, Genciarikio darbus is V amziaus. Baznycios Daktaras Sv. Augustinas numire vanduliu apsuptame Hippone 430 m., kuris neuzilgo pasidave. Sv. Augustino rastuose yra pakankamai kritikos musu tikejimui, gal kada kas ir isstudijuos pagal tai nekrikstu ariju dorove. Zvelgiant i prostitucija, kai buvo uzdaryta Via Coelesta ( viesnamiu gatve ) ir labai apverkta, pasmerkiant uz toki barbariskuma vandulius, turekime omeny Sv. Augustino nuostata, kad jeigu vyrui reikia atsikvepti nuo zmonos ir seimos ir tas nukrypimas padeda seimos tvirtumui, tai yra tinkama krikscioniui vyrui. Jam pritare po 800 m. ir Thomas de Aquinus. Musu proteviai neturedami nuodemes supratimo, neturejo ir jos atleidimo supratimo – uz padaryta nuodeme buvo dvi iseitys – arba pasidaryti gala paciam, arba buti bendruomenes nuteistam ir istremtam i vergija svetimuosna krastuosna. Arabu prekiautojas Ibn Fadlan 922 m. plauke Volgos upe ir aprase tokiu besislapstanciuju gaudyma sakalais, duodamas to uzsiemimo ivardijima vietiniu kalba – sakaliba / saqaliba. Turekime domeje, kad kiles rytu galindu sukilimas 1773 m. su Vyciu ir Gedimino stulpais veliavose prie tos pacios Volgos, vadovaujant galindui Jemeljan Pugaciov ( tarp kitko, tikrai caro sosto paveldetojo teises turinciam, tai ne Jekaterina II, vokiete is Zerbst ( shervysciu is Lauzhitos palikuone ), savo vyra nusalinusi ), reikalavo nerusinti kolonistais. Griztant prie sakaliba zodzio, jis nuo 5 amziaus pastebimas, taip ivardijant nesikrikstijusius i rytus nuo pasikrikstijusiu, sklabenos, -oi ( sakalavenas, -ai ), si sutrumpejusi zodi naudojama slavams ivardinti, taip pat germanu romanu kalbose vergams ivardinti ( Sklaven, slavs,…). Lietuviai, ilgiausiai islaike senaji ariju tikejima ( gerbiamieji, jei jus naudojate zodi pagonis ( lot. skolinys paganus < paginti ), tai is karto suklystate – mes, lietuviai, niekada nebuvome isvytieji, mes tik buvome nuskalauti naujatikiu, telikome tik uola LIETUVA ), samoneje islaike sarmata ir uz nederama elgesi ar nepajegdami jo suvaldyti, pasidaro gala sau, o statistiskai – musu maziausias psichiniu ligoniu skaicius, bet didziausias savizudziu skaicius, mes esame genetiskai sveikiausia Europos tauta, tas labai isoriskai matosi bunant ivairiose salyse, ivairios kuno daliu ir bruozu neatiktys stebina savo gausa, ko nepamatysi Lietuvoje. Tiesiog dziugu, kad Patackas tokia tema kabina. Tos dorovines pervartos ir ju atspindys zodziuose taip pat islenda ir graiku, ir lotynu kalbose, mane tiesiog stebina skandinavu zodziai, kas lietuviui atrodo, lyg ten kokie nevalos ir grubus jausmams butu gyvene, lyg butu venge graziai lietuviskai kalbeti, o tik nesvankybes zere. Pabaigai norisi duoti pavyzdi is galantiskuju krastu : lot. tristitia – liudesys, pranc. tristesse, kiles is lietuvisko veiksmazodzio 'triesti'. Taip, nebusi linksmas, kai tupi neatsitupedamas.

    • Pastebėjimas:

      Skandinavai savo mitologijoje kovoja su TROLIAIS, kurie gyvena šalia jų, bet yra kitokie… Tuos trolius demonizuoja ir tuom pateisina kovą su jais. Tačiau tai greičiausiai irgi buvo dorovinė inversija, kovojama buvo su Baltijos pajūrio senaisiais kito tikėjimo ir dorinio elgesio gyventojais – TYRUOLIAIS.
      Vėliau tą sėkmingai darė krikščionys, pripaišydami visokias nedorybes ir taip teisindami kovą su mūsų protėviais… Jeigu tu esi kitoks, netiki į jų dievą ir laikaisi kitokių dorovinių principų – tave būtina apkaltinti pavergti ar sunaikinti. Taip vėliau elgėsi Gebelsas ir kiti totalitarinės propogandos meistrai…

      • besidomintis:

        Visu pletru ar grobimu modelis paskutinius 3200 metu yra tas pats – atnesus naujaji tikejima butina sudarkyti senaja kalba arba ja pakeisti, o krasta ir jo zmones ukiskai nuterioti, kad atsiklaupe ant keliu greitai priimtu ir tikejima, ir kalba, joje svarbiausia yra senasias gerumo reiksmes iskreipti i smerkiamaji blogi. Visa Europa siandien keikia savo senaji Dieveli kaip diablo, djabel, Teufel, duvel,… Tik lietuviai ir latviai dar tebetaria Dievas ir Dievs.

        • Pastebėjimas:

          Net ES yra švelni tokio pavergimo forma: per ekonominį pajungimą ir tautinį asimiliavimą, kuriant naujo tipo pilietį, kuriam geriausia ten, kur perka jo darbo jėgą ir leidžia vartojimui išleisti tuos eurus…

          “Visa Europa šiandien keikia savo senąji Dievelį, kaip diablo, djabel, Teufel, duvel,… Tik lietuviai ir latviai dar tebetaria Dievas ir Dievs.”
          Pamiršote paminėti – devil…(beveik mūsų dievul’is)

          • besidomintis:

            Kam viska isvardinti. Ne beveik, o visas musu Dievelis tas devil.

            • Pastebėjimas:

              Sutinku, kad visko išvardinti nebūtina, svarbu užvesti į tinkamą kelią, o įžvalgesni ir patys pastebės dėsningumus…
              Manau, kad svarbu ne teorinė diskusija mūsų kalbos ir praeities klausimais, o veikimas šiandien. Nusivylimas tautoje tvyro dėl valstybės neveiksnumo ir konkretaus piliečio pamiršimo ir palikimo likimo valiai. Daug pavyzdžių nevardinsiu, bet vienas yra aktualus ir liečia daug žmonių – tai min. darbo užmokesčio padidinimas… Valdžia įspausta į pramonininkų kapitalistų rėmus ir užsiima gumos tempimu…
              O tuo tarpu – Izraelis išmaino vieną varganą kareivėlį į 1000 palestiniečių smogikų!!!. Žiūrėk pasauli koks brangus yra vienas judėjų kareivukas ir kokie menkystos mūsų priešai 1:1000. Toks veiksmas ir parodo semitų tautinės valstybės jėgą ginant konkretų pilietį ir tai yra ženklas, kad tie piliečiai norės ginti tokią valstybę ir SAVO valdžią. O pas mus ką darysim?

  20. besidomintis:

    Svedu, norvegu, danu ir islandu kalbos tera tik tarmes didziosios vokieciu kalbos. Patiko man tas TROLIS, paminetas komentare. Islandu sagu zodziai yra labai jau artimi lietuviskiems, tiksliau butu zemaiciu tarmei. Norvegu kalba taip pat daug tokiu zodziu islaike, kiek maziau svedu ir danu. Nezinau, kaip VU mokomi studentai skandinavu kalbu, bet nepastebeti lietuvisku grynuoliu tiesiog neimanoma. ‘Snekekime norvegiskai – snakker paa norske’. Norvegu senieji miestai Kaupang, Stiklestad, Ansloga ( Oslo ),…, viename seniausiu miestu Tonsberge yra saltinis Kjelleola ( Kjelle – ola, tai butu Kele ola lietuviskai ), dabartiniai vietovardziai Eina, Skreia,… Zvelkime i kiek pakitusius, i Oslo fjorda pradedancia Tjomme sala ( nedaug atlietuvinus butu Zhiome ), i Tjotta ( Zhiota ), i Trondheim ( Trond < Taurantas ),… Laivyboje ypatingai daug lietuvisku zodziu – tvert ( valties skersinis, iremiantis priesingus valties sonus ),… Griztant prie TROLIS, pastebejus Trond- touronnos > turonnos > tyronnos ). 1030 m. Stiklestade buvo nuzudytas paskutinis nekrikscionis karalius ir i sosta pasodintas nuo Rygos ( Varingos ) kiles lyvis Olavas. Piesiniai Azerbaidzano kalnu uolose yra tokie patys, kokie yra ir Norvegijos kalnu uolose, tais tyrimais uzsieme ir Thor Heyerdahl gyvenimo saulelydyje. Man tikrai gaila skandinavu kalbu zinovu lietuviu, jei jie nepastebi lietuvisku zodziu tose kalbose, vertejai vercia mechaniskai, net nesusimastydami, kad tai iskraipytas lietuviskas vardas, pavadinimas ar pats zodis. Kodel ? Negi nemato, kad svediskai ‘drista’, vokiskai ‘dreisten’ verciamas lietuvisku ‘dristi’. Kodel netenkama drasos ?

  21. besidomintis:

    P.S. Kazkur dingo dalis komentaro, pakartosiu. – Svedu, norvegu, danu ir islandu kalbos tera tik tarmes didziosios vokieciu kalbos. Patiko man tas TROLIS, paminetas komentare. Islandu sagu zodziai yra labai jau artimi lietuviskiems, tiksliau butu zemaiciu tarmei. Norvegu kalba taip pat daug tokiu zodziu islaike, kiek maziau svedu ir danu. Nezinau, kaip VU mokomi studentai skandinavu kalbu, bet nepastebeti lietuvisku grynuoliu tiesiog neimanoma. ‘Snekekime norvegiskai – snakker paa norske’. Norvegu senieji miestai Kaupang, Stiklestad, Ansloga ( Oslo ),…, viename seniausiu miestu Tonsberge yra saltinis Kjelleola ( Kjelle – ola, tai butu Kele ola lietuviskai ), dabartiniai vietovardziai Eina, Skreia,… Zvelkime i kiek pakitusius, i Oslo fjorda pradedancia Tjomme sala ( nedaug atlietuvinus butu Zhiome ), i Tjotta ( Zhiota ), i Trondheim ( Trond < Taurantas ),… Laivyboje ypatingai daug lietuvisku zodziu – tvert ( valties skersinis, iremiantis priesingus valties sonus ),… Griztant prie TROLIS, pastebejus Trond- touronnos > turonnos > tyronnos ). 1030 m. Stiklestade buvo nuzudytas paskutinis nekrikscionis karalius ir i sosta pasodintas nuo Rygos ( Varingos ) kiles lyvis Olavas. Piesiniai Azerbaidzano kalnu uolose yra tokie patys, kokie yra ir Norvegijos kalnu uolose, tais tyrimais uzsieme ir Thor Heyerdahl gyvenimo saulelydyje. Man tikrai gaila skandinavu kalbu zinovu lietuviu, jei jie nepastebi lietuvisku zodziu tose kalbose, vertejai vercia mechaniskai, net nesusimastydami, kad tai iskraipytas lietuviskas vardas, pavadinimas ar pats zodis. Kodel ? Negi nemato, kad svediskai ‘drista’, vokiskai ‘dreisten’ verciamas lietuvisku ‘dristi’. Kodel netenkama drasos ?

  22. besidomintis:

    Griztant prie TROLIS, pastebejus Trond- touronnos > turonnos > tyronnos ).

  23. besidomintis:

    nesuprantu, dali komentaro automatiskai istrina

  24. besidomintis:

    Man ilgai magejo pakomentuoti gerb. Alvydo Butkaus siais zodziais pasibaigianti komentara : ”Rusų “rab” ir “rabota” yra tos pačios šaknies. Veiksmažodis “stradatj” rusų kalboje reiškė ne tik “kentėti” (kaip dabar), bet ir “dirbti”. Iš tų laikų liko žodis “strada” (vesenniaja, osenniaja). Išvadas darykitės patys. Gal taps aiškiau, kodėl Rusija niekaip neatsigauna ekonomiškai, nors santvarkos keičiasi).” Tikrai nesu nei rusu, nei rusiskos kulturos gerbejas, esu kelis kartus persirges neapykanta ir susizavejimu, siandien stengiuosi vertinti kiek galima objektyviau, be isankstiniu nusistatymu, saltai ir abejingai. Ikikrikstine erdve ( iki 985 m. ) Baltarusija, Ukraina ir Rusija iki Uralo, taip rodo vandenvardziai, vietovardziai, zodiu likuciai ( Vladimir Dal, Tolkovyj slovar russkogo jazyka ), buvo lietuvakalbis krastas, tas nusakyta Herodoto ir kitu autoriu, duodant gyventoju aprasymus : drougubiton ( drauguvyciai, bet ne dregoviciai ), derbanon ( dervonys, bet ne dreviciai ), su Smaleniska, Maskava, Kaunugardu, Tvere, Naugardu, Pleskava, Perejasauluva, Kaustruma. Benkartas Valadimir ( karaliaus suguloves Malushos ( Meiluzes ) sunus ) krikstijosi tame paciame Xersonesos Taurides 985 m., kurio dauguma gyventoju buvo zydai, o jiems Kirilas dar 860 m. prisipazino esantis is Abraamo kilmes, zydu buvo labai paremtas su misionieriska veikla ir atrandant Sv. Klemenso palaikus. Prasau nepradeti ijungti sirena : antisemitas. Tik faktai ir nieko daugiau, zydu autoriu aprasyti. Prasidejus staciatikiskumo pletra pareikalavo didziulio kraujo praliejimo ir ikikrikscioniskoji Maskava buvo nusluota, jos vietoje pastatyta Dolgorukio Maskva 1147 m. Archeologiniai tyrimai parode, kad su staciatikybe kito ir namu statybos tipas – tai lietuviskaji keite maisytas su kemi ( finu, tiksliau mordviu ). Tai galima suprasti kaip lietuviakalbiu pavaldiniu finu iskelima, jiems tapus perkrikstais. Zmones nemokejo slaviskai dar daug simtmeciu, netgi pirmasis ‘Russkaja pravda’ teisynas ( islikes is 1480 m. ) yra su daugybe lietuvisku zodziu, savoku, pvz. ‘tivun bojaresk’. Mongolu isiverzimas ir didziuliu plotu pavergimas uzdejo didziule negalia iki siol nuteriotiesiems – tai gyvenimas viena diena, viskas laikina, gyvybe nevertinama, zuti musyje yra garbinga, nei vargti kasdienybe, grobimu ir isnaudojimu pasiekti daugiau, nei darbu. 250 m. uzdejo tautai didziule zyme. 1551 m. uzimta Kazane, nugalejus Volgos totorius ir atsivere kelias i rytu platybes. 1553 m. Ivanas Rustusis atgaivino bizantiskaji dvigalvi ereli ir Rusija po 100 metu po Konstantinolio zuties pereme ideologine dvieju zemynu imperijos pletra – kardu ir tikejimu. Rusu tautai uzkariavimai isigere i krauja – rusas nukariautojas, svetimu zemiu misionierius, nesantis staciatikybos sviesa, kuriam tereikia vietinius valdyti. 1655 m. sunaikinus Vilniu, apiplesus, issivarius amatininkus ir ikurus juos Maskvoje, Tuloje, Rusija gavo impulsa vystyti metalo apdirbima, ginkladirbyste, juvelyrika, kitus amatus, valstieciai katalikai ( apie 0,5 mln. ) buvo isvaryti uz Uralo isavinti Sibira. Rusija gavo per siuos zmones tai, kas ypac suvesejo Cechovo laiku kulturoje, pati L.Tolstojaus gimine pirma buvo Indris. 1772 m. Abieju Tautu Respublikos padalijimas pradejo duoti Rusijai zydus, kuriuos 1388 m. atsikviete i LDK Vytautas. Budami darbstus, protingi, landus zydai tiesiog grauzte sugrauze korupcijos liune Rusijos imperija iki 1914 m. karo, kurio tikslas buvo parklupdyti Rusija ir panaikinti aukso ( Rusija turejo tuomet apie 15 tukst. tonu aukso ) ir grudu konkurencija pasaulyje. Rusai savo didziatautisku sovinizmu jautesi nenugalimi, ekonomika pasieke gana gera issivystymo lygi, o kad sutrukdyti Rusijai vystytis buvo imamasi tokiu nuzudymu, kaip reformatoriaus Stolypino. Rusija iki 1914 m. stebino tiek mokslo, tiek meno pasaulyje, ta energijos ikrova zmonese myleti moksla, mena dar ir siandien nenusilpusi. 1917 m. spalio perversmas Rusija paverte Sovietu Judeja, buvo sunaikintas rusu tautos ziedas visose be isimties srityse, tauta nuvaryta nuo Dievo, ivesti kibuciniai ekonomikos valdymai zmones atbukino nuo siekio patiems spresti savo ukines problemas. Rusija tiek simtmeciu gyvenusi is nauju krastu uzkariavimu ir isnaudojimu, nukreipiama patvaldystes santuokos su cerkve, veliau SSKP, yra nepajegi gyventi demokratijoje ( apie ja dar Aristotelis pries 2340 m. pasake : ‘Blogiausia is visu galimu santvarku yra demokratija, kurioje hienos valdo asilus’ ), bet ir caro jau nera, o laikinieji is liaudies, turedami neribotas teises, niekuo neisipareigoja pries sali, kaip ir pinigus uz nafta perveda i Amerikos fondus, taip nualindami savo tevyne, nusikalstamai issiubdami kredito resursus, kuriuos butu galima panaudoti salies ekonominei pletrai, pilieciu gerovei. Ukiniai ekonominiai darbai nera kazkuo ypatingi, kad tauta negaletu susikurti sau padoraus ekonominio gyvenimo, tam gali trukdyti daugiau iscentrines isores jegos. Apie Rusija kalbant tiesiog nedera kalbeti kategoriskai, tuo labiau niekinanciai, verta prisiminti C.G.E. Mannerheim zodzius, kodel 1941 m. rudeni Suomijos armija, priejusi prie senosios 1939.11.30 d. sienos, nepuola Leningrado : ‘Karas baigsis, o Rusija kaip buvo, taip ir liks amzina musu kaimyne’. Rusija galima suprasti protu, bet reikia ja buti ir neapkentus, ir isimylejus, ir likus saltu abejingu lyg skaiciuoklei.

    • Įdomiai rašai – ateik į T.Baranausko tinklapį pasipliekti su istorikais 🙂

      Žydai nėra semitai, nes izraelitai savo tautą, atrinktą iš judėjų, gimusių per motinas judėjas, vadina jehudimais (semitai yra izraelitai – jehudimai ir arabai).
      Žydai, gi, yra daugumoje nepripažįstami jehudimais, tačiau, pasipildę istoriniu laikotarpiu, pvz., chazarais, ir išeiviais iš kokių tai tautų, lieka sluoksnius, kuris užsiima žydavimu, kurio esmė – gudravimas, dėl kurio jų nemėgo A.Hitleris, rašęs savo knygoje “Mano kova”: ” kovodamas prieš žydavimą, aš atlieku dievo misiją”.

      Vadini rusais valstybės, kurios sostinė yra Maskva, gyventojus, tačiau iki šiol nėra aišku iš kur atsirado pavadinimas rus’. Maskoliai save vadina ne rus’, jie apie save sako: aš – rusiškas (русский), nors sudėtis yra iš žmonių labai įvairių kultūrų.

      • besidomintis:

        Koks istoriku supratimas ? Kas yra dokumentuose parasyta, jokiu kitokiu aiskininimu, kaip jie specialistai aiskina, taip turi priimti. Herodotas kazin kada yra daves ‘drougubiton’, bet Lietuvos istorikai atkakliai, tiesiog kasdamiesi i zemes, aiskins, kad tai ‘dregoviciai’, su krentanciu akysna zodzio falsifikavimu, nors puikiai lietuviskai perskaitome ‘drauguvytonys’. Ta pati man paaiskins ir visi slavu istorikai, isskyrus kalbininkus Toporov, Ivanov, archeologa Sedov, mane Lietuvos istorikai isvadins giliai serganciu gedgaudistu lyg autistu, is ju puses jokio supratimo, netgi nesigilinus, nebus. Mano mintys tebus lyg V.Suvorov mintys rusu oficialiesiems WW II istorikams, prirasiusiems eselonus makulaturos. Tai kam man gincytis su Lietuvos istorikais, platinantiems falsifikuota Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos ar Ukrainos istorija, kaip neigaliems pasidaryti savo isvadas is istoriniu saltiniu ? Tuscias laiko gaisinimas, suvalgyto kiausinio luksto tevertas.

  25. besidomintis:

    Kaip atrodo istoriku darbai ir mintys, kai esi nuo vaikystes besidomintis istorija, kalbomis ir dar eile mokslu, kai baiges inzinerinius mokslus ir dirbes daug metu savo darba, kai ruosiesi uzsiimti techniniu isradimu patentavimu ? Mane galejo vedzioti uz nosies eile metu, kol buvau jaunas ir naivus, bet siandien ? Man istoriku darbai primena automobili, sukurta is parankiniu medziagu, ten kur nelenda plienine detale, ji pakeista plastmasine, lyg kardaninis velenas butu medinis, o dureles kartonines, apklijuotos lipnia juostele, kad neperslaptu. Belieka pilti balos vandeni ir botagu uzdegus vazziiuuoooti. Istoriku darbai tera politinio dvaro tarnu isiteikinejimas, jie patys istorijos mokslo pazangai iki siol nieko nera sukure, netgi sekmingiausias archeologas buvo verslininkas romantikas Heinrich Schliemann, o kur istorikams iki A.Sutton ar V.Suvorov postumiu. Visi istorikai ‘specialistai’ megsta kartoti : Herodotas – istorijos tevas. Bet ar nors vienas istorikas yra perskaites ‘Istorija’, isnagrinejes pateiktus faktus, vardus ? Tokio dar nesutikau, nes ziuri i ‘Istorija’ ir mato spyga. Kaip inzinierius, parinkes klaidinga medziaga, neatitinkancia naudojimo reikalavimu, sukurtu automobili ar elektrine, kaip pastatytu pastata, jei neismanytu gruntu savybiu ? Visa esme tame, kad istorikai labai sekmingai savo arteleje gali is bezdalu vyti virves ir jas graziai ipakuotas ir isgirtas parduoti, mulkinti zmones savo ‘specialistu’ kvakvakvalifikacija.

    • tikras lietuvis:

      Jei teisingai supratau, tai pats istorikų neklystamumu abejoji?
      Kaip ir aš, beje. 🙂
      Todėl ir sakau, kad pačiam būtų visai nieko Baranausko tinklapyje “vesti” juos į tikrą tikėjimą. 🙂

      • besidomintis:

        Turiu ir tokia patirti. Dalyvavau pseudohistorian pokalbiuose apie Gedgauda, tai tokio ‘leo lenox’ buvau du kartus pazadetas uzmusti. Pasidare idomu, kas tas ‘leo lenox’, nes tikrai zmogus is istoriku luomo. Pasirodo, tai VU Senoves istorijos katedros doktorantas Naglis Navakas ( beveik 2 m ugio, kas fiziskai neisgasdino, kasdien kilnojanciam po 20-30 tonu del formos, gaunantis VU rektoriaus isakymu doktorantui skirta stipendija ), katedros vedejas Petrauskas yra prisiekes lenkofilas, pasirase kreipimasi i lietuviu tauta del nuolaidu lenkams, pasiskaiciau Navako darbu internete, kur tiesiog paspringomis cituoja neatsicituoja Leonida Donski, groja psichodelinio roko grupeje ‘Sventas Sodas’, dar kazkur radau su kanapes zenklu – matyt gerai zolyte veza, taip sakant serga kapitalizmo sifiliu, kaip issireikstu talibas. Tai va tokie ir neapkencia visa kas lietuviska, Lietuvos, niekina ja, neapkencia Gedgaudo, Statkutes, ju pasekeju, gatavi uzmusti, kad tik galetu uztildyti, kad tik svetur isleistas knygas adaptuotu lietuviams. Tai tokie Donskio ‘be pykcio’ augintiniai, ko noreti, jei Donskio svyturys yra buves Lenkijos cekistas Zygmunt Bauman, itariamas lenku genocidu. Gerbiamasis, tai ar galima kokia nors diskusija su Lietuvos istorikais, jei didzioji dauguma yra lenkofilai, rusofilai, germanofilai ir kitokie -filai, kuriems geda buti lietuviu ir dometis iki pasaknu Lietuvos istorija ?

        • tikras lietuvis:

          D.Kenedis pasakė: svarbu ne ką tau davė, o ką tu duosi Tėvynei.
          Taigi paties įnašas būtų atstovėti Lietuvos poziciją.
          Žinoma, objektyviai: jei kur yra mūsų, Lietuvos, klaida, tai tebūnie klaida, bet šiaip tai nematau reikalo, kad leisti Lietuvos istoriją vogti, aiškinant visa ir viską taip lyg Lietuvos ir nebūtų buvę.
          Galų gale nuo istorijos prasideda ir šių dienų ekscesai: jei nežinotume kas tie per Lietuvos “lenkai”, tai tektų, ko gero, jiems viską leisti ar dar ką, o dabar žinome, kad tai, kaip sakė Šv. popiežius Jonas Paulius II, ne lenkai, o lietuviai, tik lenkiškos kultūros arba, kitaip sakant, sugadinti lenkomanų.

  26. besidomintis:

    Noriu supazindinti su mano ir Gedgaudo, Statkutes advokato kalbininko prof. Simo Karaliuno monografija ‘Baltu praeitis istoriniuose saltiniuose’, Vilnius, Lietuviu kalbos institutas, 2004 m. I dalis vadinasi ‘Herodoto Skitija’. Jame duoti Herodoto aprasytu genciu Neuroi, Tauroi, Boudinoi, ir dar eiles vardu galimu reiksmiu paaiskinimai kalbotyros mokslu. Priminta apie graiku kalbos virsma, kad Herodotas gyveno 484-420 m. pr. Kr., kai dar buvo rasoma ir tariama -ou-, o nuo IV amz. pr. Kr. jau tariama -u-. Pamineta ir Toporov mintis, kad slavu prokalbe suiro pries 1000 ar 1500 metu. Pamineta ir G.Mair 1885 m. darbo isvados : ‘Gelonai buvo lietuviai, kurie gyveno skitu valstybes pasienyje ir Ponto pirkliams pardavinejo gintara, kailius, javu ir sodu vaisius.’ ‘Jeigu gelonu kalba turejo tiek daug heleniskuju zymiu, tai toji kalba tegalejo buti lietuviu, kurios nepaprastas artimumas senajai graiku kalbai yra zinomas ir nuostabiai pakankamas.’ Tais laikais dar nebuvo isigalejes politkorektiskas zodis ‘baltai’, tai zmogus dure tiesiai sviesiai – lietuviai. Idomu, ar akademikas Zinkevicius taip pat ignoruoja kalbininka prof. Karaliuna, ar taip pat ignoruoja ir Lietuvos istorikai ? Dar isnagrineta yra Plinijaus Vyresniojo, Tacito, Ptolemajo palikimas, baltu – germanu praeities kontaktai, venetai ir ‘venetiskoji Lietuvos pradzia’. Skaitykite, su visais moksliniais irodymais, dvejonemis, hipotezemis ir isvadomis. 1 ir 2 tomai, viso 688 psl., priedas – Rodykle.

    • Pastebėjimas:

      Kaip tik šis veikalas ant mano darbo stalo ir vis paskaitinėju – vertingas kūrinys.
      Tačiau koks mūsų tikslas, ką mes įrodome tokiais moksliniais ir dar drąsesniais veikalais…
      Koks užkietėjęs germanas, lenkas, baltarusis ar rusas pakeis požiūrį į savo šaknis ir požiūrį į mus…
      Praktinis efektas iš to silpnas, mūsų tauta tirpsta ir net didingos praeities įrodymai jau nepadės.
      Šiandien viską valdo globali politika ir ekonomika. L. Donskis pasakė: europarlamente, kaip LT atstovai, negalime kelti nacionalinio mąsto klausimų, nes tai prieštarauja Europos suvienijimui – tai kenkia bendrų problemų sprendimui ir supriešina. Toks požiūris galioja mažoms neturtingoms tautoms, o didieji sugeba ir nacionalinius interesus apginti ir vaidinti, kad dirba dėl visų likusių…Gal Šveicarijos tautinis kelias yra teisingas?

      • besidomintis:

        Musu tikslas yra duoti rakta i zmonijos pazinima, nuo jos atsiradimo iki siandienos, savo didziausia vertybe – lietuviu kalba. Senajame Testamente yra aiskiai pasakyta : ‘Pradzioje visi zmones kalbejo viena kalba’. Lietuviu kalba yra tas raktas, kuriuo panasiai per atoma, elektronus, dar mazesnes daleles pazistamas fizinis arba kuninis pasaulis, tai lietuviu kalba yra sio pasaulio metafizinis arba dvasinis pazinimo kelias, samone turincios sio pasaulio dalies – zmoniu pazinimo kelias per ju dvasia, mastyma, virsmus. Mendelejevo lentele buvo susapnuota, toki pati sapna patyriau ir as, kai susapnaves 2004 m. uzrasiau kalbos garsu lentele, kuri yra tiesiog visraktis, labai aiskiai leidzianti suprasti kalbos keitimasi. Skelbsiu viska kartu, daugybe kartu patikrines. Galutinai patikejau jos tikroviskumu, kai radau bendra zodi visoms kalboms ‘akis’ ir to pirminio zodzio islikimu siu dienu zmonese. Pradzioje buvo nedaug garsu, nedaug zodziu, bet tai buvo pries 150-250 tukst. metu, o pries 70 tukst. m. pradejo gana sparciai zodziu daugeti, kisti ir vystytis. Lietuviu kalba yra sio pasaulio zmoniu metafizinis arba dvasinis lopsys.

      • tikras lietuvis:

        Efektas tas, kad yra hipotezė, jog mes, “baltai”, esame tiesiog (dar) indoeuropiečiai (su laiku, aišku, irgi kiek tai besikeitę), todėl visos kalbinės grupės išėjo iš mūsų, todėl mus artimiausiais indoeuropiečiams laiko pasaulio garsiausieji mokslininkai (siunčiantys pas lietuvių sodiečius paklausyti kaip kalbėjo indoeuropiečių senoliai), todėl Gedgaudas ir kt. randa Europoje n mūsų kalbos reliktų ir t.t.

        • besidomintis:

          Gerbiamasis, ta IE teorija gal ir tiktu, bet kaip i ja sujungti tocharus ( uigurus ) vakarineje Kinijoje, ainu Japonijoje, vandzius Kanaruose ir taino Antilu salose ( na kad ir toks pvz. : ‘cassava’ – manioko krumo saknys su gumbais, kurias atkasus gumbai nupjaunami ir vel uzkasama – ar dar reikia aiskesnes lietuvybes, kaip ‘kasava’ nuo ‘kasti’ ? tai jau rado Kolumbas, nei Gedgaudas, nei as nenubegome pries 600 metu ir nepaaiskinome ) prie Amerikos krantu ? Kabinetinis ismislas ta IE, plastmasinis medis – butaforija, nepazistant reiskiniu ir nemokant auginti medziu.

          • tikras lietuvis:

            Ta IE gali būti sąlyginis pavadinimas – panašiai kaip ir “baltų”.
            Taigi mes galime būti išlaikę (ir esame tada) ne IE, o tiesiog pirmųjų bendruomenių kalbą.
            Tos teorijos esmė ta, kad visi tie lietuviškumai visur rodo – esame iš seniausių gyventojų.

      • besidomintis:

        Is to irodinejimo medziagines naudos tikrai niekas netures, tai tik GARBES reikalas.

      • besidomintis:

        Suprantu is tolesnio rasymo – Tamstai tiesiog koktu dirbti darba, uz kuri niekas nemokes. Geresnis duonpelnis yra buti kazkokio uzsienio fondo darbsciuoju bitineliu, tai yra tranu. Materialu nagrinejant metafizinius – fizinius procesus.

  27. besidomintis:

    Greitu laiku duosiu gana dideli komentara, kaip apie 950 m. parasyta Konstantinos Porfyrogenetos ( Raudongymis ) ‘De Administrando Imperio’ duoda aisku vaizda is dab. Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, kaip tuos krastus buvusius lietuviskais. 985 m. Valadimir buvo krikstytas Xersonesos Taurides ir prasidejo staciatikybes ir slavu kalbos pletimasis iki siandienos.

  28. besidomintis:

    Man visada stovi pries akis ‘Vargo mokykla’, kai paslapcia mama moko vaika lietuviskai skaityti. Idomiausia tai, kad po gero 100 metu, kai dar tada buvo nustatytas lietuviu kalbos senumas, tyrinejimai lietuviu kalbos pagrindu pazinti zmonijos praeiti, tevirto ‘Vargo universitetu’, kai paskiri aistruoliai kone pogrindyje, pasisvente, skirdami tam savo laisvalaiki, bet viesumoje ujami lyg pasiute sunys, dirba tai, ka turetu nudirbti Lietuvos Vyriausybes apmokamos mokslo istaigos. Kad ir gerb. Algirdo Patacko sis straipsnis ir visi komentarai yra ikvepti is C.Gedgaudo knygos ‘Musu praeities beieskant’, 1972 m., ‘Del Toro’, Meksika, 237 psl. : ‘Senslaviu liturgija zino ir vartoja zodi ‘blago’ – gerio prasme.’

    • Pastebėjimas:

      Pagarba Jūsų pasišventimui, pritariu ir manau, kad šie darbai tikrai svarbūs mūsų ateičiai…
      Kur bus galima išvysti tamstos “komentara, kaip apie 950 m. parasyta Konstantinos Porfyrogenetos (Raudongymis) ‘De Administrando Imperio’”? Gal po Patacko straipsnio komentarus tikiuosi nereikės klaidžioti…

  29. Vilmantas Rutkauskas:

    Yahujavano slava stačia tikybės nelietuviško prasmingumo – prieslaviškame blūde (būde) :

    BLAGO slavi gospod (gospodyn), – – – sakydavo (sako) žydnetikybėliai slavai? Mat LT vertinyje :
    ——————————————
    BLOGĮ šlovink viešpatie (pone), – – – -turi prasmingą žydprasmę, ant kurios Patackas “prasmingai” čia užveda.
    ——————————————
    Tačiau, vis tik, KAM šią suslavintą žydteologinę prasmę čia straipsnyje Patackas imasi aplamai kažkaip (savaip) “lietuvinti” ?

    Kas, ar koks tadais Patackas, žydlietuviams – U BOGA (ubagams), priėmusiems yahuvanizmą tik Reformacijos įkarštyje (kai jau buvę galima kreiptis į žydievą lietuviškai) kalbėjo, kad “ponas dievas lietuviškai – nesupranta, o supranta slavskai ? Tad lygiai tas pats ir šiai dienai – tik atvirkščiai (su šiandieniniu Patacku).

  30. besidomintis:

    Konstantinos Porfyrogenetos ( Raudongymis ), ‘De Administrando Imperio’, graiku ir lotynu kalbomis, saltinis Corpus Scriptorum Historiae Byzantinae, isleista Bonnae, Impensis de Weberi, MDCCCXL, 600 psl. 203 psl. mini 6640 metus nuo pasaulio sutverimo, tai butu 952 m. Nenagrinesiu savoku, pateiktu nusakyti gyvenimui, tik tikrinius daiktavardzius. 78 psl. 9 skyriuje rasoma ‘Rosias’ ( visus graikiskus irasus rasau lotyniskomis raidemis ), su o omega, reiskia ilgaja o, sostine ivardijama ‘Nemogardas’, valdovas ‘Sfendosthlabos’ ( Sfendostlabos ) is ‘Iggor’ ( tarti Ingor ) gimines, tvirtoves ‘Miliniska’, ‘Telioutza’ ( Teliuca ), Tzernigoga’ ( Cernigoga ), ‘Bousegrade’ ( Busegrade ), upe ‘Danapreos’. 79 psl. Pazymi valdovu ‘Rosisti’, ir pavaldiniu ‘Sklabinisti’ isskyrima. Susirenka po ziemos ties ‘Kiouba’ ( Kiuba ), ta vieta vadinama ‘Sambatas’, pavaldiniai ‘Kribetaienoi’ dgs. ir ‘Lenzanenoi’ dgs., tvirtove ‘Bitetzebe’ ( Bitecebe ). 80 psl. vardija ‘Danapreos’ slekscius. 1 – ‘Essupe’, taip vadina ir rasai, ir slavai, reiskia ‘nemiegok’, taip paaiskina. 2 – ‘Oulborsi’ ( Ulvorsi ) rasu, ‘Ostrobouniprach’ ( Ostrobuniprach ) slavu. 3 – ‘Gelandri’ – abeji taip pat. 4 – ‘Aeifar’ ( Eifar ) rasu, ‘Neasit’ slavu. 5 – ‘Barouforos’ rasu, ‘Boulneprach’ ( Bulneprach ) slavu. 6 – ‘Leanti’ rasu, ‘Beroutze’ ( Beruce ) slavu. 7 – ‘Strouboun ( Strubun ) rasu, ‘Napreze’ slavu, 8 – ‘Krariou’ ( Krariu ) abeju taip pat. 83 psl. duoda genciu vardus : ‘Berbianon’, ‘Drougoubiton’ ( Drugubyton, cia y, kaip kirciuota ), ‘Kribitzon’ ( Kribicon ), ‘Serbion’. Komentarui manau pakaks. —- ‘Rosias’ su o omega is tolesniuju aiskinamuju zodziu labai aiskiai sakoma lietuviskai ‘Rasa’, ‘Rasija’. Sostine ‘Nemogardas’ – sis zodis uzrasytas pabreztinai taiisyklingai. ( Tarp kitko, Konstantinopoli vadino musiskiai ‘Miklagardas’ ). Tai sostas galejo buti tik ant Nemuno kranto, Gardarikes tai laikai, ir Gardyno ( bet ne Gardino ) herbas yra tai aiskiai pasakantis – tai Imperijos sostines herbas. Nemogardas = Nemuno Gardas. ‘Sfendosthlabos’ – Sventasosta Labas ( Gedgaudas duoda Sventasauluvis ), ‘Iggor’/ Ingor/ – Ingauris, sis vardas reikalauja daug issamesnio tyrimo, ‘Miliniska’ ( zinau arabu keliautoju tu dienu atveji ‘Smaleniska’ ), tai dab. Smolenskas, ‘Telioutza’/Teliuca/- siandienai manau, kad tai Tula, ‘Tzernigoga’ / Cernigoga/ – Gedgaudas cia duoda Sherninguva, as siandien dvejoju, nes tai gali buti ir nuo tu krastu ‘Servion’ , arba sherviju, bet kita vertus tai greiciau butu Kersnagauga ( ‘kirsti’ liet., prusu ‘kirsnan’/juodas, virtes i slavu ‘chernyj’, ‘czarny’, ‘crn’; graikams mielas ‘goga’/ mokymas/ yra taip artimas liet. ‘kaukti'( gaugti)) > Tzernegoga ir Chernigov. Dar Herodotas mini tuose krastuose vykusius susiremimus, tai gali buti nugalejusios genties pergale zyminti vieta. Dar ‘Bousegrade’ – tai gali buti ir Buchiagardas, ir Baudagardas ( prisiminkime Herodoto baudynus Boudinoi ). ‘Danapreos’ – Vandana Perejas, kur -na zymi senkalbeje vieta. ‘Kiouba’ – yra islike Kaenugard, Konugrad, Kanugard atvejai. Zinant, kad piniginis vienetas, visu verciu matas buvo lietuviska ‘kiaune’, jos kailiukas, velesne slavu ‘kuna’, is kuriu veliau atsirado ir ‘kaina’, ir ‘cena’, tai kaip didziulio centro, ar kiaunu kailiuku birzos vieta tiketina buvus ‘Kiaunugardas’. Nesinori leistis i placius vandenis, bet visi Europos piniginai vienetai turti lietuviskus vardus : moneta, money, monnaie, groszy, forint, escudo, drachma, lyra, krona, marke, pfennig, isskyrus dollar ir Taller. O lietuviai neturejo piniginiu vienetu – pagal Lietuvos istorikus. ‘Sambatas’ – nedaug atlietuvinus is graikiskojo iskraipymo butu ‘Sanvadas’, dab. musu vartojimo ‘savadas’ pirmtakas, kaip visu susirinkimo vieta. Labai daug pasakantys zodziai ‘Rosisti’ ir ‘Sklabinisti’, kuriu pirminis vardas butu ‘sakalyba’> ‘sakalybinis’, o ta priesaga -ist-, -yst-. ‘Kribetaienoi’ – Krivetajenai, tai ne Dievo tarnus zymi, bet greiciau medzio dirbejus, medzio meistrus – skribinetojus. ‘Lenzanenoi’ – Lenzhanenai, cia susiduriame su dab. lenku anusvaromis ir anunasikomis -an-, -am-, kurios isliko is tu senu laiku, lietuviskai sakytume ‘lazhanenai’, nesantys lazha. Lotyniskose kronikose is 5-6 amziu yra tikslesnis pirminis vardas islikes : ‘polensanus’ – palenzhanus, nuo ‘palenkti’, kas veliau buvo isvartyta i ‘pole’ – laukas, kaip graikiskaos kilmes zodzio atsiradimas galimas ten, kur nesieke graiku valstybinemis ir karines rankos ? Madjarai, isiverze 895 m., islaike is tu laiku tos pacios saknies zodi ir kalboje ‘lengetni’ /lenkti; mojuoti/, ir lenko varde ‘lengyel’, is salies pavadinime ‘Lengyelorszag’ – Lenku salis. dabar Vandana Perejo slenksciu vardai. 1 – ‘Essupe’ – manau cia net nera ka svarstyti – Eisupe, Eisupis. 2 – ‘Oulborsi’ – gana aiskus ‘Uolvarzhis’. Sl. ‘Ostrobouniprach’ – ‘ostro’ – astrus, ‘bouni’ – susilaikau, ‘prach’ aiski kilme is liet. ‘pereiga’. Noriu tarti zodeli del sio PEREIGA – tai ir Cekijos sostine Praha, ir Varsuvos rytinis priemiestis Praga, tai ir Praag prie Emajogi ziociu i Peipus ezera, o kitapus Gdov / Gudava/, tai ir rusu ar ukrainieciu vietovardziai Pereja-. 3 – ‘Gelandri’ – arba ‘Geleindris’ arba ‘Gileindris’, pirmu atveju del salto vandens, antru atveju del didelio gylio. 4 – ‘Aeifar’ – ‘Eivaras’. ‘Neasit’ – tai nuo ‘neshti’. 5 – ‘Barouforos’ – Varuvaras, ‘Boulneprach’ – ‘boulne’ – skausmingas, tai pacio ziauriausio slenkscio pavadinimai. 6. ‘Leanti’ – Liejantis, ‘Beroutze’ – Virutis ( verdantis, siautulingas ). 7. ‘Strouboun’ – Struvunas, ‘Napreze’ – gal butu, kaip raso Gedgaudas, Uzpereiga. Dauguma aiskinimu sutinku su Gedgaudu. 8. ‘Krariou’ – Krashstus, krashtinis, tai pats paskutinis slenkstis zemyn upe plaukiant. Toliau genciu vardai : ‘Berbianon’ – Virvijai, vejantys virves, ‘Drougoubiton’ – su i ilgaja, butu Drauguvytai, Drauguvychiai ( noriu vel stabtelti – slavams labai svarbi -vic prie vardo ar pavardes, reiskianti Vyti, kaip ir anglams Fitz-, kilusi is Witting < Vytingis), 'Kribitzon' – Krivychiai, vel noriu pasikartoti, tai ne Dievo tarnai, tai medzio dirbinetojai – skribinetojai, 'Serbion' – Shervijai, maitintojai, gyvuliu augintojai, zemdirbiai, sodininkai, darzininkai. Kodel Konstantinos Porfyrogenetos pradeda Nemogardo Rasa arba Gardarike ?

  31. besidomintis:

    Verta yra dar du komentarai – 1 ) kam taip teikti reiksme Nemogardo Rasai, 2 ) lietuviu rastas Konstantino Porfyrogenetos laikais Nemogardo Rasoje ir kaimyniniuose krastuose, pasiskolinusiuose lietuviu rasta.

  32. besidomintis:

    Konstantinos Porfyrogenetos kaip priesaka paliko – uzimti Vandana Perejaus baseina, su jo pasakiskais turtais. Zvilgtelkiva kelis simtmecius atgal, kai i Dunojaus vidurupi buvo pasikviesti 434 m. hunai, buti skydu Romai nuo gudu verzimosi, tai buvo neabejotinai su Konstantinopolio iniciatyva, gal ir Romai prasant. Hunai negave turtu, pradejo plesikauti, kol 451 m. buvo sutriuskinti Prancuzijoje laukuose. Sekantis jau Konstantinopolio siekis buvo 567 m. avaru iskvietimas ir nusesdinimas toje pacioje Panonijoje. Konstantinopolis issikviete ir Volgos totorius bulgarus, uzsidengti nuo kairiakrancio Dunojaus gudu is Dakijos puolimu, apgyvendino Trakijoje. Taip viliojanti Vandana Perejaus ziociu ir slenksciu valdymas buvo Konstantinopolio / Miklagardo imperatoriaus galvosopa, kuria dalinai padejo spresti vasalinis Chazaru kaganatas, valdomas judeju, pabegusiu po II Sventyklos sugriovimo is Judejos. Kiek tenka matyti, jie buvo prasti raiteliai, samdesi tiurku-mongolu genciu raitelius plesikavimams, kuriu geriausia vieta buvo slenksciai. Nenustebciau, jei tos pavogtos prekes buvo vezamos i Odesa ir ten perparduodamos ‘papigiaja’ Miklagardo pirkliams, taip numusant kaina rasu pirkliams. Toks ekonominis parazitavimas tesesi kelis simtus metu, retkarciais rasams puolant Miklagarda ir apsupus reikalaujant kontribucijos, kuri buvo mokama nedelsiant, bijant miesto sugriovimo. Nemogardo Rasos ar Gardarikes galia augo, is siaures padedami locmanu norvegu ir danu bei saksu ir angliu proteviu, vykingiai siaube siaures vakaru Europa, ikure daugybe gyvenvieciu lietuviskais pavadinimais siaures Prancuzijoje ( Loquinghen, Tardinghen, Audrelles,…), Sicilijos saloje Palermo mieste pastate baznycia. Nauja uzkariautoju gudu ar rasu banga jau beldesi i Romos prieigas, kaip pastoviai beldesi ir i Miklagardo vartus. Po Karolio Didziojo nukariavimu siena tapo Albio upe, kriviu krivatis persikele i Perkuna / Arkona. Bavarai labai sunkiai krikstijo ir bavarino Aushtarriki ( busima Austrija), pietine Cekija. 863 m. Kirilui ir Metodijui pradejus krikstyti Konstantinopolio imperatoriaus palaiminimu Dunojaus vidurupio lietuviakalbius naujakalbe slavu, Popiezius Nicolas I pasiuto ir ekskomunikavo Konstantinopolio patriarcha Fotiju. Miklagardo padeti siek tiek isgelbejo madjarai, 895 m. nusede Panonijoje ir gave laisve plesikauti vakaru Europoje, pasiekdami netgi arabu uzimtas Ispanijos sritis iki 10 amziaus vidurio. Madjaru apkrikstijimas katalikais pavyko juos palenkti Romos malonei, o Konstantinopolis isiuto. Schizma ( persiskelimas ) artejo i 1053 m. Pagaliau Romai pavyko palenkti i savo puse Cekijos plotu valdova ir bavarai apkrikstijo ji, bet nedave Roma vyskupystes. Konstantino Porfyrogenetos knygos ( DAI ) rasymo metu buvo aisku ir Romai, ir Konstantinopoliui : jei kokiu tai budu uzimti zemiu linija Albis – Sudetai – Karpatai – Dniestras nepavyks, kaip mat ateis antrasis, si karta abieju imperiju, zlugimas nuo gudu ar rasu. Kardai buvo atshipe, beliko tik klasta ir krikstas. Pirmieji poslinki padare Romos krikscionys, rade isdavika Daugoni ( Dagr, Dagome ) is Upestu, kuri 966 m. apkrikstijo lyg tai Regensburge pirmaja Kaledu diena, nes tik vyskupas galejo krikstyti busima karaliu. Daugonis Upestas grizo i Schignesne ( Zhygneshne ) jau kataliku, tapo Miscone ( Mishkone ) karaliumi Mieszko, kuris lenkiskai gal pomieszany / pamishes/ ar mieszany / maishytas/ tereiskia. Miklagardas irgi nusprende – reikia nepatenkinta benkarta Valadimir pakrikstyti ir paremti, ka ir padare Xersonesos Taurides mieste 895 m., bet negalejo Nemogarde pasodinti i sosta, tai teliko Kiaunugardas / Kiouba. Gardyne siaip ne taip pavyko stacitikiu cerkve 1040 m. pastatyti, o Valadimir, uzemes Dauguvos valdovo pili, tevu akivaizdoje isprievartavo Ragneda, kad ji atsisake ‘verges sunui apava raishioti’. 1030 m. Varingos ( Rygos ) lyvis Olavas jau kaip katalikas uzeme Norvegijos karaliaus sosta Stiklestade. Vykingiu laikai baigesi ir baigesi gresme zlugti ekonomiskai issekusioms abiejoms imperijoms – vakaru ir rytu. Vakaruose atsirado gotikinis stilius, kaip naujas rytu uzkratas.

  33. besidomintis:

    ‘Lietuviai buvo berasciai ir krikscionybe atnese rasta’ – sita litanija kalama lietuviui nuo mazumes. Mat, nerasta jokiu rasto pavyzdziu. Taip, jei kaip lenkai istorikai sako, kad Lietuva nuo Lietaukos upelio gavo varda savo dvieju gmynu kilomes plote – Kaisiadoriu ir Alytaus, o Lietuvos istorikai nuolankiai copy / paste budu daugina ‘informacija’. Paziurekiva is triju tasku. 1. 860 m. Kirilas budamas Xersonesos Taurides zinojo apie Sventojo Rasto vertimus i rasu kalba ir rasu rasmenimis, dziaugesi ir tokiu meginimu krikstyti rasus, tai tegalejo buti tik lietuviskai ir runomis. 2. Vengrijoje yra nagrinejami runu irasai, vadinami vengriskai rovasiras, skaityti is dvieju zodziu rovash – yrash. Madjarams isiverzus 895 m. tenka suprasti, kad vietiniai gerai mokejo savo vietine kalba ir rase runomis, nes nespejo po staciatikisko kriksto perimti painios slaviskos abeceles, kuria, matyt, ir niekino, nes naujiems uzkariautojams rase runomis. 3. Simono Grunau duotoje prusu veliavoje yra puikiai atlikti uzrasai, igudusia ranka rasyti, atkartojant tik rastininkui buvo sunkumu, neipratusiam runomis rasyti. Verta priminti, kad gotiskasis sriftas yra runu megdziojimas lotyniskomis raidemis.— Apverktina Lietuvos istoriku veikla, kai stengiasi atkartoti slavu ar germanu tautu istoriku rastus, kaip teisingai syptelejo R.Budrys, kad Lietuvos istorikai neraso apie Vytauta Didiji todel, kad nieko nera parase Lenkijos istorikai. Visos tos slavu krastu istorijos yra pavogtos Lietuvos istorijos, su pavogtais vardais, falsifikuojant, iskraipant, ‘slavizuojant’. P.S. Prie Konstantinos Porfyrogenetos sugriztant – jo priesakas uzimti Nemogardo Rasa buvo galutinai igyvendintas 1655 m. Rusijai sugriovus Vilniu – po 702 metu.

    • Pastebėjimas:

      Įdomus siužetas istoriniam romanui – galiu finansuoti išleidimą (pelną skirčiau Gedgaudo fondui).
      Pažiūrėjus įdėmiai į Rytų Europos žemėlapį matome, kad ties Pripetės pelkėmis prieš 1500 metų tyvuliavo milžiniškas pelkėjantis ežeras – marios. Iš čia ir sakydavo lietuviai “už jūrų marių, už dunojėlio”…
      Germanai irgi mituose sako: Asgardas randasi milžiniško ežero viduryje – gal tai Kijevą turėjo omeny?
      Taigi tos marios natūraliai skyrė rytų baltus nuo pabaltijo baltų. Todėl slavai ir suvirškino tuos greičiau, nes anie papuolė kaip ir įspąstus. Iš kitos pusės lietuvius saugojo ši natūrali gamtinė kliūtis ir nuo hunų ir nuo slavų. Gardarikė, gudai ir rasai virė savo sultyse toli nuo vidurio lietuvos, kuri tikrai vedė sėslų, archaišką gyvenimą ir laukė kol priešai prislinko iki pat namų slenksčio 1009 metais.
      O dėl rašto – runos gerai, o tai kur nors koks metalinis daiktas, kuriame lietuviškai įskaitomai būtų įrėžta?

      • besidomintis:

        Gerbiamasis, tas ezeras isnyko del tektonines plokstes kilimo, kai siaurine dalis pakilo per 1000 m. per 13 m ( Gokstade rastas vikingu laivas ( prie Sandefjord ) Norvegijoje ), o pietine dalis zymiai maziau. Vanduo kaulu neturi ir teka ten, kur jam lengviau bekauliui teketi. Del miskingumo, pelketumo, upiu issiliejimo ir Nemogardas bus viduryje uzpelkejusiu ezeru – pasiziurekite i zemelapi. Nemogardas negali buti nei Naugardas arba Novgorod, kaip vis reciau gyvenamame kraste. Nemogardas negali buti ir Kurcias Gardas ar Vokieciu pagal rusus Gardas. Del tektoniniu ploksciu judejimo dingo ir upe is Kaspijos i Juodaja jura, truko ir Bosforo sasiauris, paskutinioji isnyko Uzbojaus upe is netoli Aralo tekejusi i Kaspija ir Vidurines Azijos dalis virto Kara ( juodaisiais ) ir Kyzyl ( geltonaisiais ) smelynais. Tai ir buvo 5 amziuje salygotas Ruga hunu verzimosi i Europa ir Ruha hunu verzimasis i Indija. Del slavu, ar pasivogto vardo ‘rusu’ kalbos, Jus atsiverskite bent Toporov darbus, arba dar geriau, kaip objektyvu saltini – Tolkovyj slovar russkogo jazyka, Vladimir Dal, isleista 1863-1866 m., kai nei as, nei Gedgaudas neitakojome. Kiek suprantu is komentaru stiliaus, tai PATS Tomas apsireiske ir prasides vulgarus girtuokliski svaiciojimai. Uzsiimkite dalykisku nagrinejimu, bet ne vaikeziskai erzinkites – tas Jusu stiliukas labai jau zinomas. Lietuvos istorija nera Jusu nuosavybe ar nuosava patentuota ideja – ji nepriklauso nuo niekieno zinojimo, ji priklauso nuo perskaitytu ir izvelgtu jos paslapciu. Jei Jums sunki pirmeivio dalia, rinkites malonesne patyrusiu dedziu darbu kartojima lyg koncertini irasa pagal issipirkta licenzija – kai kas net nesutalpina medaliu ant vis besipleciancios krutines.

      • tikras lietuvis:

        Gal reikia klausti taip: indoeuropietiškai?

      • lyvis:

        Deja Č Gedgaudo fondas nelabai noriai teikia finansavimą leidybai, kurių yra įžvalgesnės mintys. lyvis

        • besidomintis:

          Man pavyzdys yra Sekspyras – zmogus nugyveno savo gyvenima, parase nemirtingus kurinius, o jo pavarde ir asmenybe iki siol kelia misles. Noriu is as buti tarp visu nematomas.

        • Pastebėjimas:

          Aš ir sakau, kad pats galiu finansuoti “besidominčio” monografijos leidybą.
          O jau pelną skirtumėme Č. Gedgaudo fondui, tegul dar ką nors išleidžia LT istorijos tyrimų tema…

          • lyvis:

            O kur ir į ką reikia kreiptis norintis gauti finansavimą tikiu tokiu atsiras ne vienas taip vadinami Z Zinkevičiaus pseudoistorikai. Šių žmonių būna labai įdomių minčių ir verčia gana stipriai pamąstyti. lyvis

            • Pastebėjimas:

              Visų nebūtina ir publikuoti, o reikia tuos, kurie konceptualiai mąsto ir turi išbaigtą teoriją, bei ją pagrindžia šaltiniais…Manau, kad šio forumo dalyvis “besidomintis” ir yra toks tyrinėtojas…

              • lyvis:

                Manau kad dar yra ne vienas kurie turi išsakyti ne mažiau kaip besidomintis. O besidominčiau linkėčiau greičiau išleisti leidinį visuomenės vertinimui. lyvis

                • besidomintis:

                  Visko matas yra laikas zmonese.

                  • lyvis:

                    Kokios kliūtys yra greičiau išvysti paties besidominčio dėl leidinio leidimo. Lygtai kliūčių ir nesimato. Greitesnio laiko reikia ir skaitytojams kad greičiau vyktu vertinimas. Taigi pirmyn į saulę gana slėptis. lyvis

                    • tikras lietuvis:

                      Prieš tai aš siūlyčiau idėjas pasitikrinti minėtame T.Baranausko forume, kur yra n tikrų istorikų.
                      Jei jie bus geranoriški, tai diskusija tikrai padėtų būsimos knygos kokybei.
                      Galima skelbti atskirus komentarus, o galima – tiesiog užvesti atskirą temą.
                      Būtų labai įdomu.
                      Ir naudinga knygos autoriui.

                  • besidomintis:

                    Noriu atsakyti : nedalyvausiu jokiose diskusijose nei su istorikais, nei su kalbininkais. Galima diskutuoti tik su Aristotelio logika ismananciais zmonemis, saziningais, be isankstiniu nuostatu ir pasiputimo, kad ju mokslo be ju niekas neismano ir negali ismanyti. Is logikos puses, daugumos ju galvose yra aloginis jovalas ir palankaus vejo paieskos bei kito zmogaus niekinimas, jei lieciama ju megiama ir dirbama mokslo sritis. Visi tie mano komentarai yra lietuviu tautai budinti, kelti dvasia, suprasti, kuo mes lietuviai esame idomus siame pasaulyje.

                  • besidomintis:

                    Idomi tokiu pokalbiu smulkmena – mano priesininkai remiasi vokieciu, anglu, rusu, lenku ir kitu tautu mokslininku darbais, nezinojusiu lietuviu kalbos ir aiskinantiems, taip pat ir lietuviams, kad sviestas sviestuotas, ir visiskai vengia objektyviu saltiniu – zodynu, zodziu aiskinimu, laikmecio rastininku uzrasuose isiterpusiu lietuvybiu, fiziniu reiskiniu – nelaimiu, itakojusiu zmonijos gyvenima, tiesiog nepajegianciu pasiskaiciuoti, pvz., kad Skandinavijos vikingai tegalejo buti blusa suns ( Nemogardo Rasos ar Gardarikes ) kailyje. Man tiesiog skausmingai gaila, kad jie neturi matematines nuovokos, nesupranta fiziniu reiskiniu, ekonominio gyvenimo desningumu, savo ismintinguma remia jausmingu arsumu is lenkisku, rusisku ar vokisku autoriu knygu.

                    • tikras lietuvis:

                      Matote, aš jūsų komentaruose įžiūriu daug ką įdomaus, norėčiau, kad tai, ką jūs sumanėte, būtų įvykdyta ir kuo labiau kokybiškai.
                      Todėl dėl to ir dera diskutuoti su priešininkais – kitaip nepamatysite laiku savo klaidų ar trūkumų, kurie gali sumenkinti būsimo darbo kokybę.
                      O juk norime, kad viskas įvyktų ir kuo geriau?
                      Ar ne taip?

                    • besidomintis:

                      Viktor Suvorov parase savo ‘Ledlauzi’ be jokiu kritiku svarstymu, be jokiu klaidu atitaisymu ar nuomoniu derinimu. Palikite ir mane ramybeje su savo ieskojimais, klydimais, pasitaisymais, palikite ramybeje ir su isleidimu, tam yra senas geras savilaidos ar rusiskai ‘samizdat’ budas. Tai uztrunka, nieko nepaskubinsi, tuo labiau, kad yra suderinama daugybes mokslu tiesos ( pvz. lyginamoji kalbotyra, genetika, tektonika, mitologija, vulkanologija, astronomija, klimato kaita, ledynmeciai, vandenyno sroviu atsiradimai, dykumu atsiradimai, gyvunija, augalija, tekstile, keramika, laivyba, zemdirbyste, gyvulininkyste, zmogaus mitybos pokyciai ( pvz. europieciai pries 20 tukst. metu pradejo naudoti maistui piena ir uzsiveise ant islikusiu dantu ta parodantys raugalai ), duonos valgymas pries 28 tukst.metu,… ) , naujausi atradimai ivairiu mokslu srityse, paciam tenka irgi iskelti nemazai hipoteziu, padaryti atradimu ivairiose srityse, pvz. 2004 m. nustaciau isvedimo ( dedukciniu ) budu, kad radioaktyvioji anglis C14 buna dujines busenos ir anglis be kietosios buna ir dujine, tai 2006 m. kaip atradima paskelbe anglu ar prancuzu mokslininkai. Tai irgi galima numatyti naujas medicininiu tyrimu kryptis panaudojant C14 ligoms gydyti, pvz. veziui. Viskam reikia kantrybes, susigulejimo, susisluoksniavimo ir brandos, svarbiausia – brandos.

                    • lyvis:

                      Besidominčiam, savoka lyginamoji kalbotyra ir indoeuropiečių terminas turi būti išmestos iš praeities tyrinėtojo sąmonės tai trukdo pasinerti į praeities gelmes. lyvis

                    • tikras lietuvis:

                      Besidominti,
                      susigulėjimas ar branda kaip tik ir atsitinka tik tada, kada kiti pažiūri į paties mintis kitu žvilgsniu, kuris, gal būt, pamatys tai ko pats nematai.
                      Beje, tai nebūtų atradimas, o tik mano minėtos hipotezės, kad mes (“baltai”) esame iš seniausių pasaulio (ar indoeuropiečių) gyventojų, ką seniai aiškino Gedgaudas ir tęsia Statkutė, patvirtinimas.

                    • besidomintis:

                      Kad vyktu pokalbis, abi puses turi buti apylygiai pasirenge is visu galimu klausimo sriciu. 90 procentu beveik 30 kalbu mano naudojamos literaturos Lietuvos mokslininkams paprasciausiai yra nezinoma. Kuris is kalbininku ar istoriku gali kalbeti 12 kalbu ?

                    • besidomintis:

                      Kas is Lietuvos kalbininku gali kalbeti 12, skaityti 30, yra perzvelges 300 pasaulio kalbu ?

                    • Vilmantas Rutkauskas:

                      Besidomintis rašo, kad parašyti knygą užtrunka, nieko nepaskubinsi, tuo labiau, kad yra suderinama daugybės mokslų tiesos, pvz. lyginamoji kalbotyra, genetika, tektonika, mitologija, vulkanologija, astronomija, klimato kaita, ledynmečiai, vandenyno srovių atsiradimai, dykumų atsiradimai, gyvūnija, augalija, tekstilė, keramika, laivyba, žemdirbystė, gyvulininkystė, žmogaus mitybos pokyčiai … ———–
                      ———-
                      Tai jeigu šitaip pradėti derinti ar lyginti (kaip bepavadinsi), tai tokiu metodu gali parašyti ne vieną, o šimtą knygų. Čia tiesiog visko po šiek tiek ir savaip, ir žiauriai per daug.
                      Panašiai gudriai elgiasi ir ne tik Patackas: nukeliauja į Tašmyrą ar bet kur, iš ten parneša dulkę ir globaliai daro savas globalias hipotezes.——— Nenoriu čia begaliniais pavyzdžiais plėstis, tačiau mintį – supratot.

    • besidomintis:

      Dekoju sirdingai. Esu kelis kartus buves Riugeno saloje, taip pat Uzedomo, apvazinejes, apvaiksciojes. Maironio zodziais : ‘…ir asaros temdo akis…’ Arkonoje nusileides laiptais prie Baltijos pavaikscioju pakrante, pasizvalgau i juros bangu ardoma kreidini slaita … Nepaprastai ikvepia darbui vardan musu tautos GARBES. Ypatingai grazu pavasari Jasmunde, krutine apima taip, lyg plystu, galva svaigsta. Aura.

      • Artūras Gotautas:

        Nuostabiose vietovėse pabuvojęs esi,yra mano gyvenimo vagoje “Rugijos” salą aplankyti,dar labiau Tavo žodžiai įkvėpė prisiliesti prie šių reikšmingų vietovių.Ne veltui “Uzedomo” M.K Čiurlionio muzika skambėjo.

  34. besidomintis:

    Runu vardai is angliskos Wikipedia :
    Futhark runes are:
    Rune UCS Transliteration IPA Proto-Germanic name Meaning
    ᚠ f /f/ *fehu “wealth, cattle”
    ᚢ u /u(ː)/ ?*ūruz “aurochs” (or *ûram “water/slag”?)
    ᚦ þ /θ/, /ð/ ?*þurisaz “the god Thor, giant”
    ᚨ a /a(ː)/ *ansuz “one of the Æsir (gods)”
    ᚱ r /r/ *raidō “ride, journey”
    ᚲ k /k/ ?*kaunan “ulcer”? (or *kenaz “torch”?)
    ᚷ g /ɡ/ *gebō “gift”
    ᚹ w /w/ *wunjō “joy”
    ᚺ ᚻ h /h/ *hagalaz “hail” (the precipitation)
    ᚾ n /n/ *naudiz “need”
    ᛁ i /i(ː)/ *īsaz “ice”
    ᛃ j /j/ *jēra- “year, good year, harvest”
    ᛇ ï (or æ) /æː/(?) *ī(h)waz/*ei(h)waz “yew-tree”
    ᛈ p /p/ ?*perþ- meaning unclear, perhaps “pear-tree”.
    ᛉ z /z/ ?*algiz unclear, possibly “elk”.
    ᛊ s /s/ *sōwilō “Sun”
    ᛏ t /t/ *tīwaz/*teiwaz “the god Tiwaz”
    ᛒ b /b/ *berkanan “birch”
    ᛖ e /e(ː)/ *ehwaz “horse”
    ᛗ m /m/ *mannaz “Man”
    ᛚ l /l/ *laguz “water, lake” (or possibly *laukaz “leek”)
    ᛜ ᛝ ŋ /ŋ/ *ingwaz “the god Ingwaz”
    ᛟ o /o(ː)/ *ōþila-/*ōþala- “heritage, estate, possession”
    ᛞ d /d/ *dagaz “day”
    Idomu, kas cia nelietuvisko runu raidziu varduose, jei jas aiskina taip anglai, vokieciai, skandinavai ? Nedaug atlietuvinus i siandienine kalba dar aiskiau butu ne tik mums, bet ir kitakalbiams. Kodel tuo dar neuzsieme nei vienas mokslininkas is Lietuviu kalbos ar Istorijos institutu ? Pats zodis ‘runa’ aiskinamas kaip nuo lietuvisko veiksmazodzio ‘runoti’ – 1. kalbeti, 2. irezti peiliu. Kokiu dar irankiu reikia runu lietuviskai kilmei ? Nebent proto irezu smegenineje. Idomu tai, kad pradines runos rastos is laiku, siekianciu 7500 m. atgal yra tapacios Rumunijoje ir Kinijoje, yra ir runu beveik 9000 metu, rastu Rumunijoje. Lascaux ir kitu olu piesinius ( pradetus piesti pries 30-35 tukst.m. ) nagrineti isigilinusi jauna Kanados mokslininke Denevieve de Petzinger sukele kone sensacija pasaulyje, kai pradejo atsekti rasto uzuomazgas, siekima pazymeti zenklais zodzius ( ka buvau pastebejes ir as, bet tai palikau velesniam laikui viska skelbti kartu ).

    • besidomintis:

      Atsiprasau – Genevieve de Petzinger

      • tikras lietuvis:

        Įdomiai rašai.
        Būtų įdomu pamatyti ką į tavo kalbas atsakytų “istorikai”, kuriems “istorija” – tai tik Lietuvos priešų kada tai surašyti pezalai arba sutrūnijusių amžinatilsių liekanos.
        Mąstyti jie nėra pratę, todėl taip nekenčia Gedgaudo ir jo minčių tęsėjos Statkutės.

        • besidomintis:

          Vien tik Pastebejimas man duoda nuorodas i rusu puslapius, bet bijo pradeti skaityti DAI graikiskai ir lotyniskai, kur aiskiai yra ivardijama – Nemogardas 952 metais buvo Rasu sostine arba kefalopolis graikiskai. Bijo pasiziureti ir i Gradyno herba, kaip Imperijos sostines herba. Jie lyg velnias kryziaus bijo originalu ir objektyviu saltiniu, nes tada isvadas reikes daryti patiems, o uz toki darba niekas NEMOKES. Jie tera tik Lietuvos protu kolonizatoriu kvislingai kolaborantai.

          • Pastebėjimas:

            Oi, kam taip žiauriai, dabar dar tik jaunatis, iki pilnaties toloka:-)
            O jeigu rimtai, tamstos nepuolu, ir nereikia čia viešai savo fobijų demonstruoti… Aš nesu istorikas, bet kad, patikėčiau Nemogardu reikia daugiau įrodymų, negu paminėjimas veikale DAI ar herbas.
            Beje kokį didingą imperinį Gardino herbą turite omenyje, ar tą kur Bona Sforca davė: elnias šoka per tvorelę?

    • besidomintis:

      Pabandysiu greitai atlietuvinti runu raidziu vardus : 1. f – fehu “wealth, cattle” – pekus ( versis zemaitiskas ), 2. u- ūruz “aurochs” (or *ûram “water/slag”?) – ursus, nuo musisko arshus, gal ir ne, 3. th -þurisaz “the god Thor, giant”
      – tauras, 4. a- ansuz “one of the Æsir (gods)”, reikia pasigilinti, 5. r – raidō “ride, journey”- raita, kelione raitomis, 6. k – kaunan “ulcer”? (or *kenaz “torch”?) – kauna, kaip kirtis, musis, 7. g – gebō “gift”, 8. w – wunjō “joy”, dziaugsmas, reikia paieskoti, 9. h – hagalaz “hail” (the precipitation), reikia pasigilinti, 10. n – naudiz “need”- naudys, naudojimas, 11. i – īsaz “ice”- ysas, eisas, 12. j – jēra- “year, good year, harvest” – jara, Jore lietuviams per jurgines, 13. ï (or æ) /æː/(?) *ī(h)waz/*ei(h)waz “yew-tree” – ieva, 14. p – perþ- meaning unclear, perhaps “pear-tree” ( kazkokia nesamone ), gal pertis, gal pirtis, reikia gilintis, 15. z – algiz unclear, possibly “elk”, reikia gilintis, 16. s -sōwilō “Sun” – saule, 17. t – tīwaz/*teiwaz “the god Tiwaz” – pagal reiksme, tai turetu buti Dievas ir raide d, veliau virtusi i t nulietuvejant, 18. b – berkanan “birch” – berzhas, 19. e – ehwaz “horse”- eigvas, eikvas > equus lot. – zirgas, arklys, 20. m – mannaz “Man” – mantas, zmogaus vyro reiksme, 21. l – laguz “water, lake” (or possibly *laukaz “leek”) – laukas, o ezeras kaipo ‘lagas’ pradiniu vardu nuo laga-ti, 22. ŋ – ingwaz “the god Ingwaz” – ing krypti nuorodantis, cia zymiai placiau reikia siekti, 23. o – ōþila-/*ōþala- “heritage, estate, possession” – reikia gilintis, 24. d – dagaz “day” – sviesioji paros dalis ‘dagas’ nuo ‘degti’. Kaip nesuprasti lietuviui, jei is 24 atveju net 18 atveju nereikia pasitelkti didziojo ‘Lietuviu kalbos zodyno’ 20 tomu, kitus 6 atvejus manau bus galima rasti, na gal 1 ar 2 atvejai yra nugrimzde uzmarstin. Tai kas sukure runas, kokia kalba kalbejo runu kurejai, ju ilgameciai rasytojai ?

      • besidomintis:

        Kalbant apie graiku raidyna, tai 1. a – alfa, jaucio GALVA, 2. b – beta – namas, buda lietuviskai, 3. g – gama – gimimas, …, tai vadinama perimta is poinikes > foinikes > finikieciu, kurie dar taip pradejo vadinti, arba apie juos Gedgaudas duria tiesiai – upeningiai.

      • lyvis:

        Noriu pasakyti besidominčiam apie runas štai šios yra pagrindinės paslaptys runuose:
        1) pirmos septynios runos yra čakriniai taškai.
        2) kitos dvilika – trilika runų yra zodiako ženklai.
        3) likusios keturios runos yra luomai.
        Noriu pritarti besidominčiam kad runuose yra labai daug lietuviškumo. lyvis

      • Pastebėjimas:

        Gal tiks mano pastebėjimai:
        11. i – īsaz “ice”- ysas, eisas – IŽAS (plaukiantis Ledas);
        17. t – tīwaz/*teiwaz “the god Tiwaz” – TĖVAS (Dievas);
        19. e – ehwaz “horse”- AŠVAS (Arklys);
        23. o – ōþila-/*ōþala- “heritage, estate, possession” – ODALIS (pas germanus paveldimas turtas).

  35. besidomintis:

    Kaip priimamos naujoves bet kurioje mokslo sakoje ? Tiksliausiai tai pasake fizikas Max Planck : ‘kai ismirsta dabartiniu profesoriu studentai’. Duosiu dar viena pavyzdi is kitu mano neblogai ismanomu sriciu. N.Xrusciovas isakymu liepes auginti SSSR kukuruzus padare pati genialiausia ukini sprendima per visa SSSR istorija. Kukuruzai turi daug baltymu, bet visu svarbiausia – augaliniu riebalu, kai gyvulys ju gaudamas auga visiskai kitaip, o ypac tai atsiliepia karviu serime – pienas tampa baltymingesnis ir riebesnis. Ta galima pritaikyti ir kiaulems – traiskytu kukuruzu grudu spaustai. Kukuruzai yra vienalaukis augalas, galima auginti tame paciame lauke netgi 1000 metu, tai labai svarbu, nes galima netoli tvartu auginti, kas labai sumazina meslo pervezimo kastus. Mesle visada yra daug mikroelementu, todel kukuruzai auga sveiki, nepuola ligos, kuriu kilmes priezastys yra kurio mikroelemento trukumas. Bet ateityje tai gali buti bandos issigimimo genetines problemos, tai ypac liecia holsteinizuotas karves. Kaip sakoma, melas su triuksmu ir springstanciu juoku zovada nulekia, tiesa kaip senute su kriukeliu is baznyteles namuciuosna tyliai izengia. Man paciam teko girdeti sodieciu nusiskundima savo kiaulemis, kad kas joms pasidare, pradejo esti vienos kitas kaip kanibales. Daug metu patys turi savo parsavedes, veliau pokalbyje lyg tarp kitko issitare, kad paskerstu kiauliu taukus suseria savo kiaulems. Taip ir atsirado kiaules kanibales. Si komentara parasiau tam, kad noriu bent praskleisti, kokia ziniu sankaupa galiu naudotis be knygu ar zinynu, budamas inzinieriumi ismanau zemes uki ir dar eile kitu sriciu, kokiu placiu akiraciu zvelgiu i supanti pasauli, kaip matau daugybes mokslo sriciu misles ir pajegiu jas sujungti i visuma.

  36. besidomintis:

    Duosiu is ankstesniu komentaru internetiniuose puslapiuose :

    Lietuviu kalba yra seniausia sios zemes kalba. Esu atlikes musu zemes 300 kalbu apzvalga. Veliau pateiksiu dar hadza ( Tanzanija, 60 tukst. metu senumo atsiskyrimas ir izoliuotas gyvenimas ) ir namakva ( Namibija, 70 tukst. metu, pirmuju 7 moteru negriu ir 1 vyro negro palikuonys, pirmasis zmoniu genotipas ). Dabar siulau :
    Maasai – lietuviu kalbu rysiai :
    rukenye – rukas,
    dule – dudele, fleita,
    muta – maistas,
    daa – maistas, dava,
    keju ( tarti kedzhu ) – koja,
    Parsaruni, Parmuain – Dievas, musu Perkunas,
    enk-ai – Dievas, palyginkime sumeru En-Ki ir olmeku Meksikoje En-Ka,
    isamisu – fermentas / permintas, arba edamita,
    soro – zole, shara,
    amal – grupe, liaudiskai dar siandien kaimuose grupe pavadina amalu,
    airragani – gynejas, vairaganis,
    kuron – pelenai,
    owuoru – zveris, bestija, musiskai likes gvera,
    olepo – paukstis, balandis,
    ongu – akis,
    bar – lazda, vara,
    modooni – aklas, matonis priesinga reiksme,
    lala – platus, latviu lielas – didelis,
    cetata – namas, kute,
    rasaa, rasu – tekme, puolimas,
    derkeny – babuno/bezdziones/ uzpakalis, liet. dergti,
    eton eitu – pries,
    pirankash – ranka,
    barata- veisimas, varata,
    kerai – vaikas, musu keras, kaip saknys ar kupstas,
    barta – zirgas, musu beras, burushaski islaike ‘bardum’ – raudonas,
    barnoti – jaunas vyras, jaunas karys.
    Tai tik ziupsnelis.

    Si komentara skiriu Juratei Statkutei – Rosales, gyvenanciai Caracas, Venesueloje, ir musu akademikui Zigmui Zinkeviciui.
    Turiu po ranka knyga – Marc de Civrieux, “Watunna : An Orinoco Creation Cycle”, edited and translated by David M.Guss, North Point Press, San Francisco, 1980.
    Tai yra Makiritare indenu, gyvenanciu Venesueloje, Orinoko baseino dziunglese, mitai, paskelbti isvertus i ispanu kalba Marc de Civrieux 1970 metais Caracas.
    Nenoriu duoti tu zodziu, kuriu reiksmes issiveda is lietuviu kalbos logine seka, duosiu tik zodzius be loginio irodymo.
    Shiriche – zvaigzde,
    Semenia – meistras, ismokes zmones auginti augalus,
    Motadewa – shamanu paslaptis apie dangu,
    Komo – priesaga, nusakanti zmogu ( gama epo /,
    giamo – ziema,
    gleivos – gleives,
    liga – lova,
    lovo – vanduo,
    medu – medus,
    nertaco – stiprus, nartus,
    paraveredos – darbiniai arkliai,
    pect – piktas,
    roto – ratas,
    roudo – raudonas,
    scoci, scoxeta – sokis,
    sedi – kede,
    sirona, serina, zira – zvaigzde / zheryna/,
    suanton / tarti svanton/ – sventas; noras,
    suris – suris,
    tauxea – taukas, taukai,
    teuta – tauta,
    traxta – smelis / koks garzus lietuviskas zodis smeliui – trakshta /,
    turco – parsas, sernas / < liet. turkti, -s/,
    uxo – aukstas,
    vepo – veidas / < liet. vepsoti /,
    veredos – traukiantis arklys,
    verto – verte,
    vertaco, vertisco – brangus,
    viriolai – apyrankes,
    viros – vyras,
    volcos – sakalas / valkas /,…

    Tai tik kruopelyte is gauliu palikimo.

    • suomis:

      Kiek čia metų prieš Kristų? Taip, taip, kad mūsų kalba yra kodas, kuriuo galima atkoduoti senuosius raštus, tai ir aklam matosi. Jau senai galvoju, kad Lietuvos istorijos institutui reikalingi “sanskritistai”, galintys perskairyti senąsias Indinjos knygas. O jose ir yra surašyta mūsų(baltiškoji) priešistorė.

  37. besidomintis:

    Si komentara skiriu Juratei Statkutei – Rosales, gyvenanciai Caracas, Venesueloje, ir musu akademikui Zigmui Zinkeviciui.
    Turiu po ranka knyga – Marc de Civrieux, “Watunna : An Orinoco Creation Cycle”, edited and translated by David M.Guss, North Point Press, San Francisco, 1980.
    Tai yra Makiritare indenu, gyvenanciu Venesueloje, Orinoko baseino dziunglese, mitai, paskelbti isvertus i ispanu kalba Marc de Civrieux 1970 metais Caracas.
    Nenoriu duoti tu zodziu, kuriu reiksmes issiveda is lietuviu kalbos logine seka, duosiu tik zodzius be loginio irodymo.
    Shiriche – zvaigzde,
    Semenia – meistras, ismokes zmones auginti augalus,
    Motadewa – shamanu paslaptis apie dangu,
    Komo – priesaga, nusakanti zmogu ( gama < gimti ),
    huhai – shamanai,
    hana – zmogus, prisiminkime sumeru 'nana'- moteris, dabartini varda Ana, reiskianti 'moteris',
    Dodoima ( Roroima ) – didelis sventasis indenu kalnas, grasai d / r yra maisomi ju kalboje,
    waitie – vadas, arba lietuviskai graziai pasakytume 'vaitys'.
    Galeciau dar nemazai pavardinti tiesioginiu sasaju su lietuviu kalba, dar yra ir bendru gramatiniu formu.
    Jei pradedant isvestine logika aiskintis makiritare indenu zodzius, nustebimo butu dar daugiau.
    Pagal archeologinius, antropologinius, genetinius duomenis makiritare indenai Orinoko dziungles apgyvendino pries 12 – 15 tukstanciu metu.

  38. besidomintis:

    Prancuzu kalba.
    Rasytiniai saltiniai zino ten gyvenus galus, gaulius pries Kristu, kurie laikomi keltais. Julius Caesar uzkariavo, atnese lotynu kalba, kilusia is pradzialietuviu, priestaraujantiems – pasiziurekite lotynu kalbos vystymosi istorija, taip pat Jono Lelio “Lietuviu ir lotynu kalbu bendrybiu zodyna”.
    5 amziuje Galija nukariavo varangiai / frankai. Karolingu gimines Carolus Magnus 8 amz.pab.- 9 amz. pradzioje nukariavo seksnu Saksonija, iskilo problema – kokia kalba naudoti pamokslams baznycioje ? Susirinko 813 metais Concilium Tourensis ( Touraine, Toures, Tours ), nusprende, kad kur kalbama francaise /tarti frankaize /, ten naudoti ja, trukstamus zodzius paimti is lotynu kalbos, ten, kur kalbama theutisca / tarti tautiska/, ten ja ir naudoti, kas siandien atitinka frankofonijos- olandu/ vokieciu kalbu ribas. Pirmieji saltiniai naujakalbemis yra garsusis Serments de Strasbourg, 842 m., ten francaise kalba valdovas sako, pvz : ‘meon vol” – ‘mano valia’ lietuviskai arba ‘mon val’ zemaitiskai. 1539 m. suvienijus franku zemes i Royaume de France, karalius Francois I isleidzia 1539 m. garsuji Villers – Cotterets ‘Celebre ordanance pour l’administration de la justice,…’,kuriame isakyta sunorminti francaise kalba, atmetant nereikalingas atgyvenas. Taip is ‘doigtee’ tapo ‘doigt’/ tarti dua/-pirstas, o juk buvo grazus lietuviskas ‘daigte’, is ‘droictz’ tapo ‘droit’-/drua/- teise.
    Turime siandienine langue de francaise.
    Frederic-Eugene Godefroy 19 amz. pabaigoje parase 10 tomu ( 8 is ju radau internete, turiu isirases ) ‘Le Dictionnaire de l’ancienne langue de francaise du IX au XV siecle’, duodanti labai aisku vaizda, is kokiu kalbu ta francaise susidare.
    Noriu grizti prie pamatines prancuzams – gauliu kalbos, dar ir dabar prancuzai raso Gaulles, bet taria ‘gol’.
    Is duotu keletos pavyzdziu manau atsiras labai mazai abejojanciu, kad ta gauliu kalba, dar ir keltu vadinama, savo prigimtimi yra lietuviska.
    aballon – obuolys,
    abona – upe /upona/,
    avallo – obelis,
    cadros – skaidrus, grazus, latviu skaidrs, celicnon – kelione,
    dervo – azuolas,
    dexivo, dexvo – desine,
    dubra – vanduo / dubra, dubuo/,
    duxtir – dukte, dukters,
    epo – arklys / nuo ashva > epo /,
    giamo – ziema,
    gleivos – gleives,
    liga – lova,
    lovo – vanduo,
    medu – medus,
    nertaco – stiprus, nartus,
    paraveredos – darbiniai arkliai,
    pect – piktas,
    roto – ratas,
    roudo – raudonas,
    scoci, scoxeta – sokis,
    sedi – kede,
    sirona, serina, zira – zvaigzde / zheryna/,
    suanton / tarti svanton/ – sventas; noras,
    suris – suris,
    tauxea – taukas, taukai,
    teuta – tauta,
    traxta – smelis / koks garzus lietuviskas zodis smeliui – trakshta /,
    turco – parsas, sernas / < liet. turkti, -s/,
    uxo – aukstas,
    vepo – veidas / < liet. vepsoti /,
    veredos – traukiantis arklys,
    verto – verte,
    vertaco, vertisco – brangus,
    viriolai – apyrankes,
    viros – vyras,
    volcos – sakalas / valkas /,…

    Tai tik kruopelyte is gauliu palikimo.

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Koks Tu lietuvis, jeigu matuoji – kas Tau prieš žydkristų gyveno?
      Tokiomis užuominomis Tu Lietuvą taryt žydšventini.

      • Vilmantas Rutkauskas:

        Man keista – žydkrikščionys, kryžiuotiško darbo tęsėjai, Lietuvą visaip tebežydkrikščionizuoja, o Tau neatsibosta.
        Turbūt pats ir kapines lankysi – savaip žydkryžių pilnas ?

        • suomis:

          Klysti. Nepatiko man krikščionybė nuo pat mažens, kai bandė ir man įskiepyti šį svetimkunį. Bet neprigijo šis(krikščioniškas) įskiepis, mano sielai artimesniė baltiškoji pasaulėjauta ir pasaulėžiūra, nors prisipažinsiu nedalyvauju baltiškame sąjudyje, kuriame pats dalyvauji. Gerbiu paties nusistatymą, bet PASTOVIAI kartojama tiesa, įgauna atvirkštinį poveikį, kad pradedu įtarti, patį ęsant krikščionimi. 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas:

            Kapinės užterštos žydkryžiais, todėl nematau reikalo ten lankytis ir lankyti žydkrikščionius.
            Tačiau šiemet man nutiko skaudus “zapadlo”. Ant tėvo kapo nebuvau buvęs daug metų. Sesuo su sūnumi nuo kito Lietuvos galo spešil užsuko mane paimti – nuvažiuot aplankyti. Važiuojant ir pabendraujant matau – jiems žydkryžiai ant kaktų. Nuvažiavus į kapines, matau, ant paminklo JAU užklijuotas žydkryžius, kurio tikrai anksčiau nebuvo, ir žinau, nes pats tą paminklą esu statęs…
            Garsiai sukalbėjau :

            …….Dievų valia teduodami mes gausim,
            Priimdami – galbūt dėkosim,
            Mirdami – su Protėviais, su Baltais susitiksim –
            Į amžiną lietuvybę sugrįžti….

            Gražu, – tiedu pasakė, ir persižegnojo.

            Dabar teks nuvažiuoti su įrankiais ir nulupti tą importmėšlą.
            ——————-
            Galvok kaip nori, man nelabai ir įdomu, nes Tu – ne lietuvis, o suomis.
            CHA
            ————————–

  39. Kemblys:

    A.Patackas:
    “Įsidėmėtina, kad visi šie invertai yra iš etikos srities”,
    “etine inversija – etinį diskomfortą – etinė katastrofa”.

    Nežinau, kuo taip A.Patackui parūpo lietuviški žodžiai, jei jis gali reikšti mintis svetimžodžiais, bet LIETUVIŠKAI 🙂

  40. besidomintis:

    Pazadus reikia teseti. Si karta pateiksiu hadza tautos, gyvenancios Tanzanijoje, reliktines, laikomos su 60 tukst. m. atsiskyrimu nuo nuejusiu i Aitiupija ir pasklidusiu po kitus zemynus.

    Hadza – lietuviu kalbos rysiai :
    ada, ahu – oda,
    akvako – akis,
    ake – istroskes ( alkanas ),
    asena – koja ( eisena ),
    athi – vanduo,
    baba – tevas,
    bada – skyle ( badyti ),
    bakslu – pirstas ( baksnoti > bakslus ),
    bakle – palme ( palmus < delnas ),
    bala – ezeras,
    boko – pykti,
    buite, buitse – pusti,
    tshetsha – ciulpti,
    didi – mazas vabzdelis,
    gira – pasakoti apie ( girtis ),
    neam – namas,
    hekva – zieve,
    dzhamoa, dzhamoabi, jamu – zeme,
    dzhondoa – ziurke ( kandava ),
    kambara – namu muse,
    kela, kelako, kelatina – upe ( zmones daug keliaudavo plaukdami upemis ),
    kindzhia – vabzdys ( kandis, kandzhia ),
    hak'ala – kaklas,
    k'uta – vezlys ( kiautas ),
    mana – mesa; kunas,
    misi – mirti,
    misho – maisas.
    mongolova – skruostas ( mankyti + galava ),
    moondo – liutas ( mantas kaip vyras ),
    mpindina – vakaras ( spindina < spindeti ),
    manvanda, mentape – zvaigzde,
    ngona – erelis ( ginti, ganyti ),
    petl'ai – baltas,
    pise – dyglys ( pisti, vok. pisten – durti ),
    pipi – rekti ( pypti ),…
    Testi butu galima dar ilgai, labai daug yra atstatomuju reiksmiu, per 60 tukst. metu igijusiu kitas prasmes.

  41. besidomintis:

    Atsiprasau, uzmirsau pati svarbiausia, tiek daug man juoko sukelusi : gvera – sesers vyras ( gvera – netikelis mums, griozdas ne vyras ).

  42. besidomintis:

    Sirdi spaudzia, kad po Kovo 11-osios Lietuvos mokslininkai tiek mazai nuveike Lietuvos istorijos labui : kalbininkai Simas Karaliunas parase monografija ‘Baltu praeitis isoriniuose saltiniuose’, J.S.Lauciute puiku straipsni apie Poleses vandenvardzius, dar archeologai neblogai padirbejo, bet istorikai apie prieskrikscioniskus laikus – nieko verto. Tiesiog stebina, kad jie net neskaito tokiu autoriu kaip Konstantinos Porfyrogenetos, Jordanes, Saxo Grammaticus, nekalbant jau apie Julius Gaius Caesar, Tacitus ar kitus Romos laiku autorius. Nekalbant ir apie taip megima kartotis : Herodotas – istorijos tevas, bet tai atrodo taip, kaip komunizmo laikais kalbedavo politiniu mokslu destytojai, skaitydave tik tai, kas buvo reikalinga pagal SSKP tu laiku aktualijas. Nejaugi prof. Alvydas Butkus nebutu pajegus parasyti is ‘De Administrando Imperio’ mokslini darba is ten paminetu vardu, vietovardziu, negraikisku zodziu ? Nemanau, tik vidinis cenzorius ir konjunkturos veju gaudymas neleidzia uzsiimti darbais ‘vardan tos Lietuvos’.

  43. besidomintis:

    Noriu atskira zodi tarti apie istorika Toma Baranauska. Tai puikaus ismanymo, plataus akiracio jaunas mokslininkas, tik neturi dvasines pusiausvyros, del to ateityje gali buti jo protas nupirktas uzsienio fondu ir jo darbus zymeti parsidavimo zyme. Del jaunumo ir didelio ismanymo atsirades didelis kategoriskumas, ‘ne formato’ remuose esanciu dalyku atmetimas. Man tikrai butu sirdingai gaila, jei Lietuva praras toki prota. Pries keleta metu teko susikirsti su filosofu Radzvilu, kaip liberalizmo ideologu, kuriam pasakiau, kad jei turi sazine ir mokslo pazinimo TIESOS ieskojima, jei savo sielos nesi pardaves, persistudijuok Aristotelio logika ir is ‘rabino Sauliaus tapsi apastalu Pauliumi’, o siandien Radzvilas reiskiasi kaip saziningas filosofas lietuvis, stojantis piestu pries totalitarine liberalizmo diktatura. Linkiu ir istorikui Tomui Baranauskui vertinti savo mokslinius tyrimus remiantis Aristotelio logika, pabaigus su niekinanciu ir zeminanciu dvasia kolonizatoriu darbu perrasinejimu. Sekmes, Tomai, i naujas mokslo aukstumas su dvasine svara.

  44. besidomintis:

    Norisi tarti ir musu proteviu veliu sauksmui is visos Europos Veliniu dienai : mes buvome lietuviai, atstatykite kas nors TIESA. Prof. Butkus yra parases ‘Lietuviu pravardziu zodynas’, gerb. Patackas irgi bando sugriebti lietuviskumus Europoje. Manau abu labai graziai nudirbtu akademini darba ‘Lietuvybiu pasauliui zodynas’ ( vietoj ‘Tarptautiniu zodziu zodynas’ ), vienas kaip nuostabus savo srities zinovas, o kitas kaip uzsideges aistra patriotas, isnaikintu is savo zodyno ‘inversija’, sakydamas ‘invarta’, niekas taip daug nenuveikia, kaip perkrikstai, savo uzsidegimu atpirkti klaidas. Dabar lietuvi inteligenta is ko pazinsi ? V.Kudirka pastebejo, kad is ‘kinku drebejimo’, tai siandien is ‘tarptautiniu’ zodziu naudojimo, kad tik mokslingesni atrodytu. Gal reikia baigti viena karta lesineti ka lenku vistos ( jas vadina ozhel ) pakapste, tapti tikrais ereliais, o, kaip zinia, ereliai musiu negaudo. Gal reikia baigti ir su motinos spenio ieskojimu, kas yra cigaretes dumo uztraukimas, o stai toks savo tuzhmasti viduje taukais nuramines Winston Churchill diiiideli speni ciulpdavo – cigara. Isivaizduoju, kaip abu biciuliai kaunieciai pradeda nuo Platono pasivogto is lietuviu ir tapusio naujadaru – ‘idea’, tai iejusi mintis, arba inteja. Dirbtu kaip savarankiski ereliai be motinisko artumo ieskojimo ir nesustotu kaip ozhel pries naujus vartus. Prof. Butkus galetu ir Homero ‘Iliada’ ir ‘Odiseos’ kalba panagrineti prof. zvilgsniu ir minties jega, vietoj ‘lasit’ kazkokiu trupiniu. Musu proteviu lietuviu veles saukiasi is visos Europos kapu : TIESOS.

  45. Pastebėjimas:

    Ramybės visiems mūsų protėviams…
    O gyvieji tegul dirba darbą “Vardan tos Lietuvos…”

    Turiu vieną svarbų lietuvių kalbai klausimą:
    Kol kas yra nežinoma žodžio SAULĖ kilmė (tarpt. etimologija).
    Tai labai svarbus visai žmonijai žodis. Gyvename pasaulyje (po saule) ir nežinome, kodėl Saulė yra būtent Saulė.
    Helios, Solis, Sonne, Sun, Eguzkia, Slonce, Slunce, Sonce, Sole, Paike, Saule, Sunce, Le soleil, Aurinko, Soare…
    Gal Gerb. Besidomintis gali ką nors lietuviams svaraus tuo klausimu pranešti.

    • besidomintis:

      Pirminis saules vardas buvo ‘sharija’, tokiu vardu liko Sarije ( Sara), dar Sirakuzai turejo pirmini Suriakouthai ( Saules Kautai ), veliau ‘sharija’ nutrupejo i musu ‘saule’. Suomiu ‘aurinko’ yra is ‘aush(t)ringa’, tai gana velyvas skolinys, gali siekti tik kokius 3 tukst.metu. Estu ‘paike’ velgi nesenas skolinys is lietuviu kalbos. Graiku ‘helios’ gali buti ir is ‘sharijas’, ir is ‘galijas’. Basku ‘eguzkia’ yra is Aitiupijos lietuviu kalbos, zmoniu, isejusiu is ten po platuji pasauli pries 60-40 tukst. metu, isgyvenusiu Tvana pries 9565 metus Pirenu kalnuose, tai yra kompleksinis ir ilgai uztrunkantis nustatytamas, galima ir nerasti tarpiniu jungciu, o remtis lietuviu kalba galima hipotetiskai – gal ‘gangasgara’ – einantis aukstai – salyginai. Basku kalba yra pats ypatingiausias sios zemes ir kieciausias riesutelis.

      • Pastebėjimas:

        Dėkui už greitą komentarą.
        Visgi trūksta tame minties tąsos.
        Sharija (Žarija) nutrupėjo iki Saule – neįtikinama.
        Žara – Žarija – Sarije – Sara, tai galima susekti…
        O tai kur čia Saulė?

        Latvių kalboje yra žodis Lielas – didelis, didis.
        Mano nuomone latvių kalba, lyginant su lietuvių, turi kai kurių daug senesnių žodžių formų.
        Taigi siūlau saulė išvesti:
        Sau+liela – Saulelė.
        Suvokiant gilią pirmykštę prasmę, kad pati sau didi, pati sau ponia,
        nuo nieko nepriklausoma – visus valdanti.

        • Vilmantas Rutkauskas:

          Viskas besibūtų padoralu, jei patiems latviams tai nebebūtų paslaptis. Tad ir šios versijos nieko nepasako apie Saulės žodžio kilmę – kai sutapę rašybos variantai belieka tik hipo teziniais variantais. Tad vis belieka paklausti – kuo remiesi ? Ir vėl -kokiomis hipo tezėmis? Iš kokių tezių hipo šaltinių ar upių?
          Na, versijos tam ir kuriamos, kad netaptų dogmomis, o įdomiu žaismu.

          Paties Tavo SAULĖS variantas primena TIKĖJIMAS žodžio žaismą – kad tai TIK-ĖJIMAS, kaip ir KA-RŪNA, MIL-ŽINAI, Į GUDĘS gudas, LA imė BU s – LABU dienų…
          Yra dar toks metodas – iš dvigarsių iš traukti nėti balsius.

        • besidomintis:

          Garso R virtimas yra L. Garsas L yra velesnio atsiradimo zmoniu kalboje. Lyg mazi vaikai darytu itaka suaugusiuju kalbai, kai vietoj ‘daraga’ > ‘darga’ taria ‘dalga’, veliau dar sutrmpinamas i ‘ilgas’. Pries 70 tukst. metu jau buvo L, o kada atsirado anksciau – stai kur klausimas.

          • Vilmantas Rutkauskas:

            Tikrai nesu į gudęs taip tolimai nukeliauti.
            Kažkada pabandžiau pasimetodologinizėti, “užvedžiau” tam sąsiuvinį, ir apėmė žiauriai begalinė neviltis. Tarkim, bet koks savo prasmėje man parūpęs žodis būtinai turėjo atsiremti į kitos vėlyvosios kalbos upę, kuri, vėl gi, įtakota dar įvairiais šaltiniais, ar net skoliniais iš kitų sub stratų sulietais dar nežinomais stratais.
            Tad spėju, kad paties 70 tūkst. metų senumo spėjimai – tėra tik spėjimų spėjimai. Žinoma, Tu ,tarkim, gal teisus ir dėl SAULĖS, tačiau vėl gi – kas žino.
            Tačiau apie SAULĘ , vis tik manau, būtina žinoti bent keletą tiesų. Parašyk jų parasta kalba.

            • Vilmantas Rutkauskas:

              Pasitaisau – paprasta kalba

            • besidomintis:

              Pirmuosius genus islaike Namakva tautos zmones Namibijoje saule vadina ‘soris’. Nemanau del tikslumo trukumo, stai pvz. namakva zodis ‘dvasia’ yra ‘gakas’, o basku Dievas yra ‘Goiko’. Stai mes islaike ‘zydra’, baskai ‘zeru’ – ‘dangus’, o zulu ‘zulu’ – ‘dangus’ jau su L vietoj R, nors zulu gyvena salia namakva, o baskai uz tukstanciu kilometru, kaip ir lietuviai. Zinant zemes oru pokycius ir didziules nelaimes, tai nera taip ir sunku, dar pasiremiant genetika ir dar eile mokslu, gana tiksliai viskas susidesto.

              Del G virtimo galimi atvejai : 1) i K, 2) i Kh ar rusiska X, 3) i Dzh, 4) i J – atvirkstiniai negalimi. Gal ir buna, bet nepastebejau.

          • lamatas:

            ar yra pavyzdžių ,kad H ir G virstu į L. Ačiu

          • besidomintis:

            Siandien galiu duoti tikslu atsakyma – pries 70 tukst. metu 7 negres susitike 1 negra savo kalboje neturejo L garso, kalbedavo tik su R vietoj siandieniniu R ir L. Galiu pasidalinti atradimu.

            • lamatas:

              kad G ir H laisvai kinta viena į kitą ir gali būti naudojamos vienu metu net vienos kalbos atskiruose tarmėse,tą aš žinau.Mane domina būtent jų pakitimo į L galimybės prieš porą tūkstančių metų.Ir būtent baltų kalbose.Dėkoju.lamatas.

              • besidomintis:

                Kad H virstu G, sunkiai isivaizduoju toki atveju del paprastos priezasties – svepluoti pradejusi kalba negrizta prie skardziu garsu, tai yra lyg susenejimas, o senas reiskinys gali tik sunykti ir naujasis bus prastesnis. Lietuviu kalboje ‘gaugtis’ virto ‘dzhiaugtis’, bet nevirto kaip Tautonijoje ( Vokietijoje ) 5 pr.Kr. – 5 Kr. amziuose i H ar Kh.
                G virtimo i L atveju abejoju ar buna, nebent nutrupejimas, bet per paskutinius du tukst. metu sunkiai isivaizduoju lietuviu tarmese – gal koks zodis ir yra netekes priekinio G su likusiu L, bet tai sunkiai isivaizduoju.

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Ne tik besidomintis yra Gerb., ir gali ką nors lietuviams svaraus tuo klausimu pranešti.

  46. megenis:

    Kodel nera skyriuje Alkas siulo ? Ko bijoma ? Tokie idomus komentarai.

  47. Tvankstas:

    Dėkingas a.a. A. Patackui už šį straipsnį, sukėlusį didžiulį susidomėjimą ir daugiadienį pasikalbėjimą.
    Pasiskaičiau septynių metų senumo pasikalbėjimus, savo mintis, tik per plauką netapusias testamentu, pamačiau ir savo klaideles žymiai praplėstame šiandienos akiratyje.
    Prisimindamas tas pasisakymų dienas ir šiandien vis daugiau lietuvių naudojant lietuvių kalbos raktą senovei pažinti, dar didingiau visu atsiveriančiu grožiu suprantu I. Kanto, J. Basanavičiaus, Č. Gedgaudo ir kitų lietuvių mintis, lyg upeliams susiliejant į upę – lietuvių kalba yra raktas į Žmonijos istorijos pažinimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *