Konstituciniam teismui (KT) išaiškinus, jog Seimo priimtos Valstybinės šeimos koncepcijos nuostatos dėl šeimos sampratos prieštarauja Konstitucijai, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA) išplatino kreipimąsi dėl Konstitucinio Teismo nutarimo.
NŠTA mato būtinybę reaguoti į, pasak jų, sveiku protu sunkiai suvokiamą LR KT nutarimą dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos atitikimo Konstituciją.
„Pirmiausia reikia pripažinti, kad Konstitucinis Teismas nuveikė didžiulį ir prasmingą darbą, parengdamas išsamią Europos valstybių šeimos teisinių santykių reguliavimo apžvalgą. Joje randame ir tokių pavyzdžių: Prancūzijos Konstitucinė Taryba šių metų liepos 29 d. paskelbė, kad skirtingas sutuoktinių ir sugyventinių statusas bei skirtingas jų teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai ir tai nelaikytina jokia diskriminacija; o Vengrijos Konstitucijoje nustatyta valstybės pareiga saugoti santuokos ir šeimos institucijas neapima pareigos saugoti ne santuoka grindžiamos partnerystės formų“, – kreipimesi rašo Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacijos atstovai.
Asociacijos atstovai teigia nesuvokiantys, kaip Lietuvos Konstitucinis Teismas gali teigti, jog „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“ ir atkreipia dėmes į šiuos LR Konstitucijos 38 straipsnio teiginius:
„Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.
Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį /…./
Sutuoktinių teisės šeimoje lygios“.
„Lieka visiškai neaišku, kuo remdamasis Konstitucinis Teismas padaro išvadą, kad „konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“. Vadovaujantis tokiu išaiškinimu, šeima galima laikyti bet kokią „tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais“ susijusią asmenų grupę, pvz., tris vaikinus, gyvenančius viename bendrabučio kambaryje, ar vyrą su žmona ir jų meilužius ir t. t. ir pan. Ir visa tai – teisiškai tolygu įsipareigojusių sutuoktinių santuokai? Galiausiai (o gal pirmiausiai?!), ar toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas neatveria kelio homoseksualių, transseksualių ir kitokių lytinių orientacijų asmenų partnerystes teisiškai prilyginti santuokinei šeimai bei suteikti jiems galimybę įsivaikinti?“, – rašoma asociacijos kreipimesi.
NŠTA teigia, kad Teismas įsivėlė į emocinių ryšių narpliojimus bei moralinių vertybių perkainojimą ir savo nutarime visiškai sujaukė socialinę tvarką. Kreipimesi pabrėžiama, kad pagal naująjį šeimos apibrėžimą, net neketinantys tapti šeima sugyventiniai automatiškai ja taptų, šeimos ribos liktų visiškai neaiškios, o sutuoktiniai būtų teisiškai diskriminuojami.
Matydama grėsmę valstybės pamatams, NŠTA kreipiasi tiek į Lietuvos žmones, tiek į politikus kviesdami imtis visų įmanomų teisėtų priemonių siekiant apginti tradicinę šeimos sampratą:
„Lietuvos istorinė patirtis liudija, jog net netekus valstybingumo, uždraudus kalbą, bet likus gyvybingai šeimai, mūsų tauta išliko. Todėl kreipiamės: – į Lietuvos žmones, kviesdami telktis, viešai reikšti savo nuomonę, kreiptis į savo išrinktus Seimo narius; – į politikus, ypač – Lietuvos Respublikos Seimo narius, kad jie imtųsi visų įmanomų teisėtų priemonių, siekiant išsaugoti tvirtus šeimos, visuomenės ir valstybės pagrindus, o sykiu ir mūsų visų saugią ateitį“.
O dabar, paskaitykite – tokia pačia logika remiantis …”konstitucinė organizacijos/partijos samprata grindžiama organizacijos/partijos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, idėjiniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei organizacijos/partijos sampratai esminės reikšmės neturi“
Tai kodėl, po velniais, reikia kažkokių popierių partijoms ar organizacijoms registruoti, ir kodėl jas išvis reikia kažkur registruoti??? Jei valstybė pripažįsta “šeima” bet kokį “emociniu ryšiu” sugyvenantį asmenų sambūrį, tai kodėl tai negali būti taikoma organizacijoms partijoms, asociacijoms, religinėms bendruomenėms (sektoms?)????
Mano galva, diskusijos nebūtų tokios putotai jausmingos, jei būtų aiškiai įvardijama, jog šeima vadintinos ir nepilnos šeimos: vaikas/vaikai + vienas iš tėvų/senelių/globėjų – juk dažnas komentatorius ir piktinasi dažniausiai būtent dėl to, jog gyvena nepilnoje šeimoje ir jaučiasi skriaudžiamas tokio “pilnos šeimos” apibrėžimo.
Taip pat šeima visuomenė galėtų vadinti ir nesusituokusią vyro ir moters porą. Nesusipratimai apibrėžimuose prasideda, kai reikalas liečia juridinius dalykus – turtą, palikimą, globos teises ir panašius juridinius dalykus. Norėdama juridinių garantų tokia pora turėtų įregistruoti savo santykius. Kokiu pavidalu – juridinės šeimos, ar kokio kito juridinio darinio – reikėtų dar pasukti galvas.
Na jai šeima nepilna, tai ją ir reikia vadinti NEPILNA ŠEIMA. Sakykite, kodėl nepilną šeimą turime vadinti pilna šeima? O, dėl nesusituokusių vadinimo šeima, tai gal ir mane bei mano bendradarbę su kuria mes neblogai sutariame ir jaučiame visokius emocinius ryšius irgi galima vadinti mano šeima? Ar prieš tai aš turėčiau išsiskirti su žmona, kad galėčiau ir kitus savo draugus įtraukti į šeimą?
Esmė čia yra kita ir aš tai jau sakiau: konserveriai, norėję, kad už juos darbą nudirbtų kiti, susimovė – kaip tik konserveriai turėjo įstatymu įtvirtinti, kad vienos lyties asmenų gyvenimas nebus laikoma šeima.
Lai būna ir NEPILNA ŠEIMA su ŠEIMAI priklausančiom prasmėm. Auginantys/auginančios vaikus be kito sutuoktinio (dėl įvairiausių priežasčių) jaučiasi esantys šeimyniniuose ryšiuose. Tokių nepilnų šeimų žmonių nelaikymas šeimos žmonėmis liūdina juos, verčia nusivilti savo valstybe ir jos požiūriu. O toks nusivylimas juk nenaudinga ir pačiai valstybei. Ir taip mūsų valstybė nepertekusi savo piliečių meile…
Pavyzdys su bendradarbe – nevykęs. Ne apie tokį santykį rašiau.
Pirmiausia reikia paraginti mūsų Prezidentę savanoriškai ir normaliai apsiženyti (apsituokti), o ne užkrečiančiai senmergiauti, o jau po to ir tuo pavyzdžiu raginti (nuo ž. Ragana, Regėti) – ir kitas su kitais, ir kitus su kitomis.
Visa tai nei prie ko.
O ko dar galima tikėtis iš kagėbistų ir liberastų padchaluju-visi tapkime kosmopolitais, liberaliais, demokračiais ,sugyventiniais, ono,niekuo:)
Nenusišnekėk, vaike.
oi ačiu tamsta:)
Už ačiū neatbūsi. 🙂
Panašu, kad KT dar yra likę mąstančių žmonių:
http://www.lrkt.lt/dokumentai/2011/atsk_nuom_20110928_n20111003_RRuskyte.pdf
Tikrai verta paskaityti.
Kažkiek ji, gal, ir teisi – gal KT derėjo atlikti tai, ko nepadarė įstatymleidžiai konservai ir pasakyti, kad vienos lyties asmenų bendras gyvenimas nėra šeima?
Nors tai padaryti priklauso seimui.
O gal Jums kaip tik norisi, kad konservai būtų pasakę atvirkščiai? Sprendžiant iš Jūsų komentarų, labiau esat tikras liberastas 😉
O gal tau norisi gauti į akį? 🙂
Irgi tik paklausiau. 🙂
Kas belieka, kai argumentų pritrūksta 🙂 O nicka tai pasikeisk 😉