V.Bacys: lenkai siekė ne susitarimo

Lenkų tautinės mažumos atstovai, priešingai nei premjeras Andrius Kubilius, neliko patenkinti bendros švietimo klausimus nagrinėjusios Lietuvos-Lenkijos darbo grupės išvadomis. Lenkai nusprendė neatšaukti mitingo prie Seimo. Protestas, kuriame turėtų dalyvauti iki 5,3 tūkst. žmonių, įvyks penktadienį.

Tai DELFI patvirtino Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvartas Trusevičius.

„Kiek girdėjau iš moksleivių tėvų, penktadienio mitingas prie parlamento įvyks. Deja, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos vyriausybių vadovų sudaryta darbo grupė tautinių mažumų švietimo klausimams spręsti palankių rezultatų, kurie būtų priimtini Lietuvos lenkų bendruomenei, nedavė“, – kalbėjo E. Trusevičius.

Jis taip pat pažymėjo, kad lenkų tautinės mažumos atstovai skundžiasi Švietimo ir mokslo ministerijos požiūriu.

„Nesu girdėjęs, kad Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnai noriai bendrautų ir bendradarbiautų su Lietuvos lenkų bendruomenės atstovais siekiant spręsti dabartinį tautinių mažumų švietimo klausimą“, – sakė pašnekovas.

Pasiūlymai dėl lietuvių kalbos egzamino – nepakankami

Kaip DELFI teigė Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovas darbą baigusioje Lietuvos-Lenkijos ekspertų grupėje Juzefas Kvetkovskis, bendrų vardiklių vis dėlto nepavyko rasti. Pasak jo, lenkams labiausiai užkliuvo darbo grupės sprendimas dėl lietuvių kalbos egzamino – esą ekspertai nutarė sušvelninti vertinimo kriterijus tautinių mažumų moksleiviams, tačiau egzaminą siūlo palikti suvienodintą.

„Va čia yra tas nesutikimo taškas. Ministerija laikosi pozicijos, kad egzaminas turi būti vienodas, tik vertinimas turi skirtis. Tai buvo tas pagrindinis nesutarimas. (…) Nesusitarėme, kad turėtų būtų atskiras egzaminas“, – sakė J. Kvetkovskis.

Pasak jo, darbo grupė iš tiesų priėmė Lenkijos lietuviams naudingus sprendimus, tačiau Lietuvos lenkai neišgirdo to, ką tikėjosi išgirsti. J.Kvetkovskis taip pat pažymėjo, esą Lenkijos lietuviai, palyginti su Lietuvos lenkais, švietimo srityje turi mažai nusiskundimų.

Kaip DELFI jau skelbė, švietimo situacija nepatenkintų lenkų mitingas bus pirmas masinis protestas prie Seimo nuo 2009 m. sausio 16-osios riaušių.

V.Bacys: lenkai norėjo, kad susitarimas liktų
nepasiektas

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys DELFI teigė negalįs suprasti Lietuvos lenkų tautinės mažumos argumentų.

„Norėčiau išgirsti argumentų, kodėl egzaminai turinio prasme turėtų būti skirtingi. Nesupratome ir pasilikome laukti spalio 14 dienos, kad dar kartą išgirsti argumentus. Nes mes jų negirdime iš tikrųjų, jeigu ne į emocijas leistis. Panašu, kad čia yra daugiau politikavimas, o ne kalbėjimas argumentų kalba“, – sakė V.Bacys.

Pasak jo, nei Švietimo ir mokslo ministerijos, nei Lenkijos atstovai darbo grupėje nematė problemos tame, kad Lietuvos lenkų ir lietuvių moksleiviai egzaminą rašys iš tų pačių temų. Bėdų tame esą įžvelgė tik Lietuvos lenkų atstovai.

„Jie nepatenkinti turiniu. Kaip jie supranta turinį? Jie nori, kad mokiniai rašytų skirtingas temas. Bet jeigu jie mokosi tą pačią literatūrą, skaito tuos pačius kūrinius, rašo tokį pat rašinį, kodėl temos turėtų būti skirtingos? Pavyzdžiui, „Namų tema literatūroje“. Kodėl vieniems reikėtų formuluoti vienokią temą, o kitiems – kitokią? Man tai yra nesuprantama. Yra 4 rašinių temos: 2 samprotaujami rašiniai ir 2 literatūriniai, ir mokinys turi pasirinkti vieną. Ne kartą akcentavome, kad tema turi būti vienodai palanki tiek tautinės mažumos, tiek lietuvių mokiniui, – tęsė V. Bacys. – Turinys – tai tikrai nėra temos pavadinimas, ką sako lenkų tautinė mažuma ir toliau nori, kad būtų visiškai skirtingi du egzaminai, kad nebūtų suartėjimo jokio. Tada taip – tada galima diskutuoti. Bet jeigu yra deklaruojama, kad yra sutariama, kad vis tiek perspektyvoje turi būti vienas lietuvių kalbos egzaminas, kodėl nepradėti nuo bendros formos ir turinio? O vertinimo normos gali būti skirtingos, suvokiant mokinių mokymosi patirtį.“

Anot viceministro, susidarė įspūdis, kad darbo grupėje buvo siekiama ne susitarimo, o priešingo rezultato.

„Lietuvos pusė ne sykį sakė, kad būtent vertinimo normose yra esmė – kad vaikų nenuskriaustume. Bet kodėl mes šitoje vietoje manipuliuojame vaikų likimais, kodėl mes neklausiame tų 900 vaikų – man lieka neaišku. Man tai primena politikavimą. Mes žinojome, kad jis (mitingas – DELFI) įvyks. Mes akivaizdžiai matėme, kad yra siekiama sąmoningai bent vieną žodį įrašyti, kad nebūtų susitarta“, – piktinosi V.Bacys.

Pasak jo, spalį rengiamas dar vienas ekspertų susitikimas. Jame ministerijos atstovai viliasi pasiekti konsensusą be emocinio krūvio.