L.V.Medelis. Subjektyvios pastabos apie „istorinių stereotipų įveikimą“ (21)

Paskutiniąją rugpjūčio savaitę (25 d.) Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose, vyko Kultūros ministerijos organizuota mokslinė-praktinė konferencija gana vingriu ir kiek gasdinančiu pavadinimu: „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“. Tiek to, tas labai jau biurokratiškai skambantis  „įveikimas kaip priemonė“, bet „įtampoms neutralizuoti“ – galėtų reikšti, kad per tas įtampas Lietuvoje lyg ir nebeturėtų būti ramaus gyvenimo. Tolesnė konferencijos eiga parodys, kad tų įtampų tėra viena – lietuvių – Lietuvos lenkų (Lenkijos) santykiai.

Tarp pranešėjų neatsirado nė vieno, galinčio kalbėti kitų tautų vardu. Atrodo, nebuvo pakviestas ir lenkų atstovas.  Du kalbėtojai, sprendžiant iš apokalipse dvelkiančių pranešimų („Lietuvos etninės politikos krachas“ ir „…tautinės mažumos ir pasitikėjimo problema“) būtų galėję įnešti kiek įvairovės atstovaudami žydų ir rusų pozicijas, tačiau jie neatvyko.

Dabar, peržvelgiant visą konferenciją, galima pastebėti, kad istorinių stereotipų neturi niekas, išskyrus lietuvius.

Pasigesta ir daugiau pastaruoju metu į tokią problematiką giliau žvelgiančių publicistų bei mokslininkų. Kadangi ne vienas pranešėjas buvo gerai žinomas (jų 15, sąrašas – čia), atrodo, visi žinojom, ko susirinkę. Klausimas tebuvo – kaip tai bus padaryta?

Keletas „išsišokėlių“,  „nuosaikiųjų“ (tai tik autoriaus „moksliškas“ skaidymas), juolab „banaliųjų“, besiremiančių   dienraščių publikacijomis, negalėjo pakeisti bendro organizatorių nusiteikimo: lietuvių nuostatos ir Lietuvos politika tautinių mažumų (ypač lenkų, nes į juos rodė visas konferencijos kontekstas) atžvilgiu yra ydingos. O kai konferencija akivaizdžiai ramstoma išankstinėmis nuostatomis, ją sunku pavadinti „moksline“ (tikrai geriau būtų – politinė).

Gal kaip tik todėl „istorija yra mokslas“, pabrėžė Kultūros ministro patarėjas, Tautinių bendrijų tarybos prie Lietuvos kultūros ministerijos koordinatorius Imantas Melianas, o NEistorikai įneša sumaištį. Būtų galima pritarti šitam senam triukui – neleisti kalbėti neprofesionalams (nors ir tokie konferencijoje skaitė pranešimus), nes sumaištis tikrai įnešama visada, kai, tarkim, apie orą šneka NEsinoptikai, o apie dešrelės skonį NEkulinarai.  Matyt todėl konferencijoje nebeliko laiko rimtesnėms diskusijoms, ir kiekvienas pranešėjas galėjo likti teisus tiek pradėjęs savo 15 minučių pamokslą, tiek ir jį pabaigęs.

Paskelbęs, kad nacionalizmas griauna valstybę, ir nesvarbu, ar ta valstybė pripažįstama kaip sava, ar kaip svetima (įdomu, kaip gi pavadinti nacionalistą, griaunantį svetimą valstybę?); kad nesantaiką kursto Rusija, o Lenkija tarpukaryje valdė Vilnių teisėtai (?), I.Melianas uždavė konferencijai toną (deja, buvo sunku atsikratyti nemalonaus įspūdžio, kai berods, Melianui buvo lemta per televiziją prabilti apie Kultūros ministerijos rengiamą projektą įstatymo, kuriame būtų leidžiama gatvių pavadinimus rašyti lenkiškai; neabejotina, ši žinia prieš pat teismo nutartį, draudžiančią tokius užrašus, paskatino Lenkų rinkimų akciją nutarties nevykdyti).

Kadangi pažadėta, jog konferencijos pranešimai bus spausdinami atskiru leidiniu, nėra reikalo į juos visus gilintis, norėčiau tik pastebėti keletą momentų, kaip švelniai ir „moksliškai“ konferencijos dalyviams buvo brukamos istorikų versijos.

Nesu profesionalas (tik baigęs Istorijos fakultetą), negaliu  giliai vertinti Alfredo Bumblausko pranešimo, bet jei nebijočiau profesoriaus įžeisti, pavadinčiau jį, t.y. pranešimą, tiesiog „jovalu“. Suskirstęs žmones į „patriotus“ ir „kosmopolitus“ (kabutės ir pranešime), sudėliojęs juos į lenteles pagal tai, kaip jis įsivaizduoja, ką jie įsivaizduoja,  vertindami atskirus Lietuvos istorijos momentus, gerb. pranešėjas mus lenkė į tai, kad „blogiečiai“ yra kas? Be abejo, „patriotai“, nes – tikriausiai kitaip ir negali būti – jie nusiteikę prorusiškai ir antilenkiškai. Jiems vertybė yra pagonybė, o nelaimių šaltinis – krikštas, ypač, krikštas iš lenkų; tuo tarpu kosmopolitai, teigė šis žinomas mokslininkas, pabrėžia LDK teisines tradicijas, konfesinį pakantumą ir toleranciją. Iš to yra aišku, kad patriotas niekaip negali būti tolerantiškas….  Kalbėdamas apie rašybą, istorikas papasakojo, kad yra radęs „w“ ir „ę“ lietuviškame tekste ant vieno seno antkapio. Tai, pasak jo, liudija, kad nuo amžių šios raidės lietuviams nebuvo svetimos. O kadangi, pasak jo,  lietuvių abėcėlės įstatymo (kaip, beje, košės valgymo taip pat) nėra, tai nėra ir kliūčių įvesti lenkišką raidyną į lietuvišką abėcėlę…

Žurnalisto ir „delfi.lt“ apžvalgininko Vidmanto Valiušaičio tema retoriškai klausė „Ar reikia Lietuvai politikos tautinių mažumų atžvilgiu?“ Klausimas liko neatsakytas, užtat papasakota, kokia klaidinga buvo Lietuvos politika mažlietuvių ir vokiečių atžvilgiu Klaipėdos krašte. Neatsakyta, kaip būtų buvę, jei Lietuva būtų nuolaidesnė  naciams, ir nebandyta tiesiogiai palyginti – gal šiandieninė situacija Šalčininkuose yra tiek pat grėsminga, kaip Klaipėdos krašte, o nuolaidų vis per mažai?  Manykit kaip norit, ir prie to dar pridėkit, tokiu atveju visai suprantamą V.Valiušaičio nepasitenkinimą, kad jis neturi kur vaikų mokinti lenkiškai (ne, jis nepasakė, kad reikėtų lietuviškose mokyklose įvesti lenkų kalbą).

Antanas Kulakauskas ko gera visai teisingai pasišaipė iš „strateginės“ partnerystės, nes ji, atrodo, apsiribojo  tik tuo, kad Lenkijos prezidentas paskraidindavo mūsų prezidentą savo lėktuvu. Pofesorius stengėsi kalbėti tik faktais. Ne vienas jų, žinant platesnį kontekstą, nuskambėdavo keistokai. Pavyzdžiui, jis teigė, kad Armija Krajova, kovodama prieš vokiečius ir raudonuosius partizanus,  jautėsi kovojanti legaliai, teisingą karą savo žemėje. Ką gi, ir tai yra faktas, bet pasakius „A“, nedera pamiršti pasakyti „B“: dokumentiškai įrodyta,  kad ši armija „savo žemėje“ elgėsi kaip banditai ir okupantai, bendradarbiavo su naciais, buvo jų ginkluojama, nužudė apie 4000 civilių gyventojų, įskaitant vaikus ir moteris…

Kultūrologas Darius Kuolys apgailestavo, kad neliko asmenybių (Jono Pauliaus II, Č.Milošo, M.Giedraičio), kurios „projektavo“ Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos santykius, o tokios asmenybės kaip intelektualė ir puiki moteris Maja Narbut, buvusi Vilniuje Sausio 13-ąją, dabar nusisuka nuo Lietuvos. Ką gi, gal ji ir puiki, bet ir D.Kuoliui vertėtų žinoti, kad tikriems intelektualams nedera taip pasitikėti „Kurjer Vilenski“ lygio rašiniais arba to paties laikraščio bendradarbiais-studentais, šmeižiančiais Lietuvą Lenkijos spaudoje. „Praregėjusi“ M.Narbut rašo: „Asimiliacinė politika prieš lenkų mažumą Lietuvoje nenutrūkstamai tęsiasi nuo Lietuvos nepriklausomybės pradžios“…

Konferencijoje vis dėl to būta užuominų, kad dabartiniai įtempti ir nežinia kaip pasisuksią santykiai tarp Lietuvos lenkų ir lietuvių didžia dalimi yra Lenkijos valstybinės politikos padarinys. Istoriko A. Nikžentaičio pasvarstymai apie tai, kad R.Sikorskis (kaip tokios politikos įsikūnijimas –aut.) nevienareikšmiškai vertinamas pačioje Lenkijoje mažai ką keičia. Užsienio reiklalų ministras ne koks pogrindininkas, kad užsiiminėtų provokacijomis be vyriausybės žinios.

Beje, A.Nikžentaitis pranešė, kad konservatorių partijoje jam yra žinoma antilenkiška grupė. Įdomi naujiena – dar viena grupė? Juk G.Songaila jau išmestas ir išėjo su visa frakcija!

„Kurjer Vilenski“ jau aprašė konferenciją, ir Lenkijos intelektualai, kurie kaip tik ir maitinasi šio leidinio dvasiniu penu, gaus dar vieną stiprią dozę apmąstymams bei išvadoms.

Labai abejotina, kad A.Lapinsko, G.Merkio, M.Lapinsko, R.Miknio pranešimai sulauks dėmesio mūsų spaudoje – jie artimesni „patriotams“, ne kosmopolitams. Net kelis A.Bumblausko pranešimo variantus jau galima nesunkiai surasti internete, ir „Kurjerio“ komentatoriai jį sutinka labai palankiai; o štai Kauno technologijos universiteto profesorių G.Merkį, pavadinusį J.Pilsudskį pirmuoju Europos fašistu, jau reikalaujama teisti…

Konferencija jokios rezoliucijos nepriėmė. Reikia, sakė I.Melianas, atmesdamas siūlymus jos visai atsisakyti kaip sovietinio relikto. Sudaryta vieninga, tikriausiai nemokamai dirbsianti redakcinė komisija, į kurią be I.Meliano dar įeina A. Bumblauskas, A.Nikžentaitis, A.Kulakauskas, V.Valiušaitis (atsiprašau, jei dėl kokios pavardės apsirikau, I.Meliano siūlymai ne visada gerai buvo girdimi). Įdomu, rezoliucija bus paskelbta visų dalyvavusių, ar tik gerb. „kosmopolitų“, t.y. redkolegijos, vardu?

Kategorijos: Lietuvoje, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .
alko-2-proc

21 komentaras

  1. suomis:

    Ten turėjo būti linksma. Apsiskaičiusių durnių susirinkimas. 🙂

  2. Vlmantas Rutkauskas:

    Įdomus straipsnis, kuriame autorius (straipsnį skaitydamas – stebėjau) niekur nenusišneka. Tad
    (juolab, baigęs istorijos mokslus), galėtų dažniau teisingai parėkauti.

  3. Niekas L.Medeliui ne autoritetas – nei I.Melianas, nei A.Bumblauskas, nei V.Valiušaitis, nei D.Kuolys, nei A.Kulakauskas, nei A.Nikžentaitis… Suprask – visi intelektualai, kalbėję konferencijoje, yra viso labo plepiai, į kurių argumentus net ir įsiklausyti nereikia. Tai ko ponas Medelis ne eksponuoja išvardintųjų pranešėjų “oponentų” – R.Batūrą arba G.Songailą, gal jie sugebėjo ką nors tokio “konceptualaus” pasakyti? Ir kokių būdų į Meliano, Bumblausko etc. oponentus pateko R.Miknys ir M.Lapinskas? A.Lapinskas – taip, bet jo sūnus tikrai nieko mielo tautininkiškai ausiai nepasakė. Net G.Merkys, sukritikavęs Lenkijos politiką, savo pranešimo pabaigoje irgi padarė “melianines – bumblauskines” išvadas.
    Įdėmiau reikėjo klausytis pranešimų, ponas Linai.

  4. Lenkijos demagogija ir tikrieji tikslai:

    kaip sustabdyti lenku smeizta, ka darom, nes tai negali testis, turi buti issakyta Lietuvos valstybes pozicija – kad Vilnius ir Vilnija yra etnines Lietuvos zemes, kad lenkai turi visas teises, o lenku kalbos kaip antros valstybines nebus, ir tt. KA VEIKIA LIETUVOS SAUGUMO DEPARTAMENTAS?

  5. Dar Karta:

    Bumblauskas deil tos w keiithe spetselibe ish istoriko i philologo bet tai daro nevikuseii ir vienoi ish savo shau laidu lenkishka malpa tare su minkshta L bet tai daro priesh didzhiule auditoria ir visishkai napakaltinamai ir dar pats piksta kad i vadina ne Bublausku bet Bumliausku. O sheiip tai mokslas tiek Lietuvoi tiek Lenkioi ira atsilikes. Istorikai philologai philosophai ir t.t. dirbantis valdishkuose universitetuose tapo politiku ikaitais ir ju valios istorioi philologioi philosophioi ir t.t. vigditojai.

  6. Papa:

    Nurchaci piktinasi, kad Medeliui nėr autoritetu. Tai kad surinkti buvo tokie “autoritetai”. Jei prie pavardės rašoma dr. arba prof. tai man irgi dar ne autoritetas. Bubuliauskiui autoritetą sukūrė TV ir jis pvz. man neįdomus. Va Imantas Igoris Melianas įdomus. Jis, kai buvo iš varytas iš VSD, buvo man autoritetas. Dabar protingas, išsilavinęs žmogus, davęs turbūt priesaiką valstybei, sako, kad Vilnių pilsudskininkai valdė teisėtai. Išeina, kad Lietuva dabar valdo neteisėtai, ar kaip? Dabar jis ministro patarėjas, ir faktiškai vadovauja Tautinių bendrijų tarybai. Su tokiom pažiūrom žmogaus neras geresnio nei Rusija, nei Lenkija. Cha, cha.

  7. tikras lietuvis:

    Geras straipsnis.
    Pagarba autoriui, o melianus laikas vyti šalin nuo tribūnų.

  8. tikras lietuvis:

    P.S. Poniai Narbut siūlyčiau ne visokias nesąmones pliurpti, o atsilietuvinti kol nevėlu, o tai numirs taip ir pamiršusi savo protėvius.

  9. Dar Karta:

    Deil kulturos tai neaishku ar tik Valinskas nebus prisikeiles lenku. Estrados klauno atvaizdas dabar kabo pas lenkus kabinetuose.

  10. Galindas:

    Lenkams visiškai nereikalinga “W”, galėtų pakeisti į “V” – būtų trumpiau ir vietos mažiau užimtų. Jie “W” aklai pasiėmė iš vokiečių, nes vokiečiai “V” taria “F”, o “W” naudoja vietoj garso “V”.
    Reikalauju lenkams keisti savo abėcelę ir prastinti, nes pridėjusi visokių įstrižų lazdelių, nosinų ir bereikalingų ženklų. 21 a. visiškai netinkantis raidynas. Pirmiausia atsisakyti “W” ir kadangi garso “S” jie neturi, o visur taria “Š”, tai tiesiog garsui “Š” vartoti “S”. Vengrai taip naudoja. Nesąmonė, kai parašo iš eilės “szcz”, todėl “SZ” atsisakyti. Dabar pakaks. Visus kviečiu reikalauti lenkus keisti abėcėlę. Galėtų pasinaudoti racionalesne čekų abėcėle.

  11. Arvydas Damijonaitis:

    INFORMACIJA: Pasaulyje nėra analogo lietuviškai kvailystei – valstybė išlaiko 80 lenkiškų mokyklų. Lietuvoje yra LENKŲ,RUSŲ,ŽYDŲ BENDRUOMENĖS,KARAIMŲ IR TOTORIŲ TAUTINĖS MAŽUMOS. Lietuvoje nėra “lenkų tautinės mažumos”. Kremlius (Gruzijos pavyzdys) būtų seniai įvedęs kariuomenę “lenkų tautinei mažumai” “ginti”. Pasaulyje nėra analogo lietuviškai kvailystei – Lietuvos valstybė išlaiko 80 lenkiškų mokyklų,neigiančių Lietuvos įstatymus. Lenkiškas mokyklas privalo išlaikyti lenkų bendruomenė. Buvę okupantai neturėtų turėti privilegijų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *