A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (I) (13)

Alvydas Butkus

Alvydas Butkus

Sakoma, draugą pažinsi nelaimėje. Plykstelėjus diplomatiniam skandalui su Austrija, Lietuva netruko sulaukti solidaraus Latvijos ir Estijos palaikymo.

Abi šios šalys buvo pirmosios, stojusios Lietuvos pusėn; jos neapsimetė neutraliomis stebėtojomis ir netvirtino, jog kilęs konfliktas yra išimtinai Lietuvos ir Austrijos reikalas.

Konflikto laikas sutapo su anksčiau numatytu Latvijos prezidento Andrio Bėrzinio vizitu į Lietuvą (kai kas teigia, kad M. Golovatovo sulaikymas Austrijoje buvo Kremliaus surežisuotas, priderintas prie šio vizito, o viso to tikslas – supriešinti Baltijos valstybes su kitomis ES narėmis). Kaip ten bebūtų, naujasis Latvijos prezidentas irgi akcentavo Latvijos ir Lietuvos santykių svarbą bei glaudžią partnerystę be jokių išankstinių sąlygų. „Turime rasti bendrą kalbą, kad galėtume pasiekti savo tikslų“ – LRT žurnalistei teigė A. Bėrzinis. Dieną vėliau Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis metiniame susitikime su Lietuvos ambasadoriais pabrėžė aktyvesnio Lietuvos bendradarbiavimo siekį su broliškąja Latvija.

Lietuviškoji Pandoros skrynia

Tačiau Lietuvos ir Latvijos santykius gali aptemdyti naujasis Tautinių mažumų įstatymo projektas. Abiejų šalių santykių puoselėtojai su nuostaba ir dideliu nerimu sutiko žinią, jog Lietuvos kultūros ministerijos ruošiamajame tautinių mažumų įstatymo projekte numatyta įteisinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose bei pavardžių rašymą tautinės bendruomenės kalbos rašmenimis Lietuvos Respublikos piliečio paso pagrindiniame puslapyje. Itin šokiruojančiai atrodo  ketinimas leisti Lietuvos teritorijoje esančius lietuviškus vietovardžius rašyti užsienio kalbomis – lenkiškai, rusiškai ar baltarusiškai, destis, kuri bendruomenė toje apylinkėje vyrauja, o vienai iš slavų kalbų net suteikti regioninės kalbos statusą – tokiu būdu susiaurinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimą Lietuvos teritorijoje ir sumenkinti tos kalbos reikšmę.

Šios ir kai kurios kitos įstatymo projekto formuluotės kaip du vandens lašai panašios į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos programą. Susidaro įspūdis, kad naująjį projektą parengė Pietryčių Lietuvos autonomininkai, siekantys dar labiau izoliuoti šią Lietuvos dalį, o daugiatautiškumą ir kalbų įvairovę paversti išimtinai neopolonizacija. Todėl nestebina, kad šį projektą Seime paskubėjo užregistruoti ne kas kitas, o pats J. Narkevičius.

Akivaizdu, kad numatytosios pataisos pažeistų Lietuvos ir Latvijos solidarumą bei sudarytų precedentą vėl destabilizuoti jau nusistovėjusius tautinių bendruomenių santykius Latvijoje ir  Estijoje. Latvijos didmiesčiuose, ypač  Daugpilio mieste bei Daugpilio ir Kraslavos rajonuose gyventojų daugumą sudaro slavakalbiai šalies piliečiai, kaip Lietuvos Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Tačiau Latvijoje valstybinės kalbos reikalavimų (įskaitant pavardžių, gatvėvardžių ir vietovardžių rašybą) laikomasi visoje šalies teritorijoje, nedarant jokių išimčių atskiriems rajonams. Tokių išimčių nedaroma ir Estijos Narvos rusakalbiam regionui.

Kas tinka Jupiteriui, netinka jaučiui

Latviai ir estai supranta, jog jų šalys per mažos, kad jas būtų galima dalyti dar į etninius ar kalbinius regionus ar rezervatus, nes toks dalijimas kenktų šalies integralumui. Kai kurie lietuviai politikai, atrodo, tebesapnuoja gyveną daugiatautės 16 a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje. Tačiau kas tinka didelėms šalims, nebūtinai turi tikti mažoms. Bepigu, pavyzdžiui, Lenkijai liberalizuoti tautinių mažumų įstatymą, kai jos tautinės mažumos dabar tesudaro vos 3 proc. šalies gyventojų, o ir tos pačios išsidėsčiusios ne aplink sostinę, bet šalies pakraščiuose. Lietuvoje tautinės mažumos sudaro 16 proc., Latvijoje – 41 proc., Estijoje – 32 proc. Nepaisant to, būtent Latvijos ir Estijos tautinių mažumų politika pripažinta pavyzdine Europos Sąjungoje.

Vadinasi, problema yra kur kas platesnė nei Lietuvos kitataučių kaprizai ir jų tenkinimas. Lietuva elgiasi nesolidariai, parengusi superliberalų tautinių mažumų įstatymą, visiškai neatsižvelgusi į Latvijoje galiojantį. Tokiu būdu ji provokuoja ir Latvijos slavakalbius sekti Lietuvos slavų radikalų pavyzdžiu. Tad tokiu įstatymu Lietuva gali atnaujinti etninius neramumus Latvijoje ir Estijoje bei sujaukti etninę situaciją visame Baltijos regione. Be to, šitaip bus duotas šansas Kremliui vėl badyti akis Latvijai ir Estijai Lietuvos pavyzdžiu. Prisiminkim nesolidarų Lietuvos pilietybės įstatymą ir kaip juo naudojosi Maskva, kiršindama Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis.

Alvydas Butkus yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Letonikos centro vadovas

Šis straipsnis taip pat buvo paskelbtas ir latvių kalba laikraštyje „Latvijas avīze“ („Latvijos laikraštis“) :
A.Butkus. Lietuvas un Latvijas attiecības var aptumšot jaunais Mazākumtautību likumprojekts

Kategorijos: Lietuvos repolonizacijai – ne!, Mes baltai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

13 komentarų

  1. tikras lietuvis:

    Pritariu autoriui.

  2. Visiškai netoliaregiškai elgiasi pripratę pataikauti galingiesiems mūsų ministeriai. Tačiau ne Arūnas Gelūnas šį dalyką sugalvoja. Tai aukščiausios LR valdžios nurodymas ministrui.

    Emanuelis Zingeris iki šiol piktybiškai atsisako savo avadovaujamame Seimo Užsienio reikalų komitete svarstyti vardų ir pavardžių rašybos įstatymą, kuriame numatyta kitataučiams leisti rašyti jų pavardes kaip jie nori kitų įrašų skyriuje. Taip yra ir Latvijoje. O Lietuvą iki šio įtampoje šiuo klausimu laiko – ZINGERIS.

  3. Gintaras S:

    Alvydas teisus. Nors “tautinių mažumų politikos koncepcija” dar tik Kultūros ministerijos (konkrečiai – p.Meliano) stalčiuje, bet ja Seime gal bus mėginama manipuliuoti, pateikiant čia minimą “tautinių mažumų įstatymo” projektą. Aš netikiu, kad šioje situacijoje Vyriausybė išdrįstų svarstyti “koncepciją”, nepaisant galimo prezidentūros spaudimo (tačiau p. Kubiliaus užsispyrimas ribų neturi, kaip ir prezidentės aplinkos paviršutiniškumas šioje srityje, todėl Alvydo nerimas turi pagrindo. Tačiau p. Narkievičius, atsižvelgdamas į laiko faktorių, nelaukia visų procedūrų Vyriausybėje pabaigos, o griebia jaučiui už ragų iš karto Seime. Matyt, tikisi dalies opozicijos (Tvarkos ir teisingumo, didelės dalies socialdemokratų, o taip pat Seimo liberalų ir “nutautintos” TS-LKD paramos. Tačiau jis neatsižvelgia į priešrinkiminį refleksą, kai TS-LKD mėgins demonstruoti savo tautiškumą, o ir liberalai, kaip visada bus konservatyvesni už Kubilių… Manau, šioje Seimo kadencijoje tokias iniciatyvas sustabdysime. Bet kas bus kitoje kadencijoje???

  4. Justas:

    “Prisiminkim nesolidarų Lietuvos pilietybės įstatymą”

    Dėl to turi būti didžiulė gėda velioniui Brazauskui.

  5. Laisvė:

    labai puikus straipsnis, gal dar galima sustabdyti tokius išdavikiškus įstatymus, kurių rengėjai de facto ir de jure išduota duotas priesaikas Tarnauti Lietuvai ir saugoti jos teritorinį vientisumą. Tokie veikėjai galimai nusipelno apkaltos už duotos priesaikos sulaužymą

  6. Nagi:

    Už šitokio “įstatymo” ruošimą reikėtų kad visa šio įstatymo rengimo komisiją atsistatydintu kartu su kultūros ministru ponu Gelūnu, tai pono A Valinsko atvestas į vyriausybę ministras, kuris nieko bendro neturi su tautinę valstybę, tai nutautęs globalistas iki kaulo smegenų, jis iš tos pačios klikos kaip ir tie ‘inteligentai”, kurie pasirašė atvirą laišką Lietuvai, kad eis ginti lenkų kalbos Lietuvoje. Pirmiausiai mes lietuviai privalome išsivalyti savo tautinę visuomenę nuo šitokių veikėjų ir tik tada galėsime įvesti tautinių mažumų įstatymus, prilygstančius ES bendriems tautinių mažumų įstatymas. Dabar kol Lietuvą valdo “gelūnai”, “bumblauskai”, “š liekiai”, nieko gero mums tikėti iš jų nėra ko ir laukti kad jie pasitaisys ir susipras. Tuščias reikalas iš jų šito prašyti. Jie seniai pamiršo kas tai yra Lietuva. Jie, žmonės praradę savo šaknis ir savo tautą, meldžiasi svetimiems dievams, esantiems Varšuvoje, ar Maskvoje. Jie, tokių kaip A Butkus, ar A Lapinskas į savo valdžios tarpą neįsileidžia, kaip nebuvo įsileistas gerbiamas akademikas kadaise į Lietuvos Švietimo ministeriją, nes jis turėjo tautinį stuburą, o mūsų globalistams tokie vyrai su stuburu nepatinka ir buvo iš ministerijos išspirtas. Taip būs ir dabar. Seime būs išsukinėjamos rankos tiems deputatams, kurie nenorės pritarti dabar ruošiamam Švietimo ministerijoje naujam tautinių mažumų įstatymui. Visiems mums, kaip mes galime ir mokame, privalome apginti savo kalbą ir Tėvynę, taip kaip ją apgynė knygnešiai ir savanoriai atkūrę Lietuvą.

  7. Alantas:

    Ženevos konvencija IV, priimta 1948 metais į okupuotas teritorijas atkeltus okupantų kolonistus vertina kaip karo nusikaltimą be senaties, todėl negali būti jokių kalbų apie kažkokias tautines mažumas, kaip rusų ar lenkų, nes tai yra okupantų vykdyto lietuvių tautos genocido įteisinimas, ir akivaizdus veikimas prieš Lietuvos valstybę. Jeigu okupantų kolonistams, karo nusikaltėliams nepatinka, kad ta “5 kolona” negali jaustis Lietuvoje geriau kaip Rusijoje ar Lenkijoje, visi keliai atviri važiuoti namo, iš kur jie buvo atkelti pažeidžiant tarptautinę teisę.

  8. sauliusdra:

    lenkai lietuvos nera paprasti “slavakalbiai”, didziuma ju – LDK pilieciu ainiai (gerbti reikia), o ne rusu kolonistai…kaip susikalbet, kitas reikalas, bet pagarba yra svarbiausia.

  9. Labai skaudu,:

    kad lietuviai, kurie yra aktyvūs, turi tvirtą tautinį stuburą, gilias tautines šaknis, jau nuo 2004 metų yra šalinami iš vietos politikos, izoliuojami ir išstumiami į visuomenės paribį, neatsižvelgiant į jų išsilavinimą ir kompetenciją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: