Tautinių mažumų rajonuose siūloma leisti ne tik lietuviškus užrašus (9)

Eglė Samoškaitė, www.delfi.lt

Lenkiški gatvių užrašai

Lenkiški gatvių užrašai

Tankiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonuose svarstoma leisti gatves ir vietovardžius rašyti ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir konkrečios tautinės mažumos gimtąja kalba. Toks siūlymas svarstomas Kultūros ministerijos darbo grupėje, kurios užduotis – parengti Tautinių mažumų įstatymo koncepciją.

„Naujovės tos, kad atsiranda išsamios nuostatos, leidžiančios kuo geriau užtikrinti tautinių mažumų integraciją ir buvimą šioje valstybėje. Pavyzdžiui, svarstoma galimybė mažumų kompaktiškai gyvenamose teritorijose vietovių ar netgi gatvių pavadinimus užtikrinti dviem kalbomis“, – po darbo grupės susitikimo Vyriausybėje pasakojo kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Pasak ministro, šis siūlymas aktualiausias Vilniaus krašte, kur kompaktiškai gyvena Lietuvos lenkų tautinė mažuma. Leidimas vadinti gatves ir vietovardžius ne tik valstybine, bet ir tautinės mažumos klaba galiotų ten, kur kompaktiškai gyvena ne mažiau nei trečdalis konkrečios tautinės mažumos atstovų.

„Tai nėra galutinės nuostatos, bet visos jos yra svarstomos ir įrašytos į tą įstatymo projektą. Mes teiksime jį, be abejo, derinti su kitomis ministerijomis, bet, manau, dabartinė šitos koncepcijos būklė jau leidžia tikėtis, kad ir pats įstatymas ne už kalnų pasirodys. Manau, kad rudenį turėtume turėti galutinį rezultatą“, – pasakojo A. Gelūnas.

Jo tvirtinimu, į teisės akto koncepciją yra įtrauktas ir siūlymas tautinių mažumų gyvenamoje teritorijoje kreiptis savo gimtąja kalba į valstybės institucijas, tačiau tokį kreipimąsi surašęs asmuo vis tiek atsakymą gautų valstybine, tai yra lietuvių, kalba.

„Dėl kalbos cirkuliavimo viešoje erdvėje, tai svarstoma, kad galima būtų kreiptis ta kalba, bet atsakymas iš valdiškos institucijos, be abejo, yra tik valstybine kalba“, – sakė ministras.

DELFI primena, kad Lietuvoje gatvių ir vietovardžių rašyba ne valstybine kalba yra draudžiama, nors kai kuriuose Vilniaus krašto rajonuose – pavyzdžiui, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose – gyvena beveik vien tik Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai.

„Koncepcija jau yra pasiekusi tokį lygį, kad ją galima būtų teikti derinti kitoms ministerijoms. Kai jos pateiks savo išvados, tai darbo grupė, kuri dirba Kultūros ministerijoje, pakoreguos koncepciją pagal tas pastabas, bandysime atsižvelgti ir tada bandysite teikti įstatymą“, – pridūrė A. Gelūnas.

Viešuosius užrašus pateikti valstybine kalba nurodo Valstybinės kalbos įstatymas. 1999 m. Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegija priėmė sprendimą, kuriuo nurodyta, kad gatvių pavadinimai turi būti rašomi tik valstybine kalba.

Didžiausios problemos dėl gatvių pavadinimų dvikalbystės yra kilę Šalčininkų rajone. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi yra nurodęs nelietuviškas gatvių pavadinimų lenteles nuimti, tačiau savivaldybės administracija sprendimo nevykdė motyvuodama, esą su tuo nesutinka savininkai.

Kategorijos: Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: