Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt
Heraklio kamuolinis spiečius M13
Gegužės mėnuo yra toks pat palankus kaip ir rugpjūtis, kuomet vidutiniškai būna apie 11 giedrų naktų. Tai ilgo stebėjimo (nuo 1958 iki 2008 metų) rezultatas. Duomenys rinkti Molėtų astronominėje observatorijoje ir Vilniuje dviejų garsiųjų astronomų: V.Straižio ir K.Černio. Paaiškėjo, jog Vilniuje giedru dangumi galime gėrėtis tik truputį ilgiau nei 3 mėnesius per metus, nors pasitaikė net 143 giedros naktys 1969 metais. Antirekordas priklauso 1985 metams su 57 naktimis.
Sutemus atsisveikindami sparčiai leisis žiemiški žvaigždynai: Dvyniai, Vėžys ir Liūtas.
Nespėjus laikrodžiams išmušti dvyliktos, Kasiopėjos žvaigždynas (primenanti apverstą m raidę) atstos Šiaurinę žvaigždę – rodys šiaurės kryptį.
Šiaurėje Kasiopėja, o rytuose teka Didysis vasaros trikampis. Stellarium.org
Virš rytų horizonto, pranašaudamas artėjančią vasarą, tekės vadinamasis Didysis vasaros trikampis: aukščiausiai švytės Lyros žvaigždynas su ryškiąja Vega, žemiau ir kairiau Gulbės žvaigždyne išsiskirs Denebas, dar žemiau, į dešinę nuo jo – tekės Erelis su savo ryškiausia žvaigžde – Altayru. Aukščiau šios trijulės pūpso Heraklis su savo gražuoliais kamuoliniais spiečiais M 13, M 92.
Nuo gegužės vidurio Lietuvoje jau nebelieka visiškos tamsos, todėl silpnų dangaus objektų stebėjimas taps kiek sunkesnis, tačiau ryškesni objektai, tokie kaip Mėnulis ar planetos, – bus taip pat lengvai prieinami.
Mėnulis gegužės 3 dieną pasiekia jaunaties fazę ir pilnėdamas, šio mėnesio 10 dieną, tampa priešpilniu. Pilną Mėnulį danguje pamatysime 17 dieną, o delčią – 24.
Iš planetų mus toliau džiugins Mergelės žvaigždyne žieduotasis Saturnas, kuris, jei tik sudarytume tokias sąlygas, vienintelis Saulės sistemoje neskęstų vandenyje. Verta per žiūroną ar teleskopą paieškoti didžiausiojo palydovo Titano. Sakykime, gegužės 13–16 dienomis jis bus kairėje pusėje, žiedų plokštumos kryptimi, gegužės 5–8 dešiniajame šone. Saturnas sparčiai artėja prie dvinarės žvaigždės Porimos. Mėnesio pabaigoje jis bus visai šalia, o mažiausią atstumą danguje turės apie birželio 7 dieną, kuomet darydamas kilpą, ims tolti. Porima – viena iš įdomiausių dvinarių žvaigždžių sistemų. Viena aplink kitą apskrieja per 169 metus.
Kaip kito vaizdas stebint Porimą per 15 cm teleskopą su 200 kartų didinimu. „SkyAndTeleskope“ pav.
Astronomai mėgėjai, kurie nežinojo šios sistemos ypatybių, buvo nustebę, kai 2003–2007 metais mėgėjiškais teleskopais žvaigždė tapo „viena“. Dabar jos viena nuo kitos tolsta ir kaskart leidžia vis mažesniais teleskopais jas išskirti. Didžiausias nuotolis tarp jų bus 2088 metais.
Kitų planetų patogaus stebėjimo reiks dar palaukti, ryškesnių kometų, matomų plika akimi ar per binoklį, irgi nebus. Krintančiomis žvaigždėmis bus galima pasigrožėti mėnesio pradžioje, o labiausiai 4 dieną. Žemė skrodžia legendinės Halio kometos uodegos liekanų šydą, todėl į Žemės atmosferą įlekia ir sudega nedidelės dulkelės, kurias matome kaip meteorus. Tai η (eta) Akvaridai. Meteorų srauto epicentras bus Vandenio žvaigždyne ir jis tekės antroje nakties pusėje, tad geriausios sąlygos bus paryčiais.
Šiltų ir giedrų gegužės naktų!
Parašykite komentarą