Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Baltų vardo Tėvui G.H.F.Neselmanui – 200 metų!

www.alkas.lt
2011 02 14 20:14
5
0
SHARES

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt

Tylu, ramu prie speiguotos Baltijos jūros. Neaišku kaip kiti mūsų broliai baltai, bet mes lietuviai – pamiršome baltų vardo Tėvo vokiečių kalbininko, vieno iškiliausių lituanistikos pradininkų Georgo Heinricho Ferdinando Neselmano (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) 200-tąsias gimimo metines.

Jei vokiečiams  G.H.F.Neselmanas pirmiausia – matematikas ir orientalistas, tai mums lietuviams ir kitiems baltams, jis visų pirma – kalbininkas, baltistas.

Tai jo plunksnai priklauso tautovardis – baltai. 1845 m. apie prūsų kalbai giminingas kalbas jis rašė: „Aš siūlyčiau šią šeimą vadinti baltų kalbų šeima arba kaip kitaip“.

Neabejojama, kad šį vardą garbusis tyrėjas paėmė iš Baltijos jūros vardo. Tačiau kodėl tokiu vardu buvo pavadinta ši jūra, kol kas niekas nežino.

Pirmą kartą lotyniškas jūros vardas mare Balticum buvo paminėtas XI a. antrojoje pusėje Adomo Bromeniečio parašytoje „Hamburgo vysku­pų istorijoje“. Istorijos autorius šį vardą kildino iš lotynų kalbos žodžio balleum ‘juosta, dir­žas kardui pririšti‘, nes jūra „lyg kokia juosta per skitų kraštus tęsiasi“.

Pasak kalbininko Algirdo Sabaliausko, Adomas Bromenietis galėjo išgirsti daniškus sąsiaurių pavadinimus Belius (Didysis Beltas ir Mažasis Beltas, danų bælte ‘są­siauris‘), kurių vardas iš tikrųjų sietinas su danų kalbos žodžiu bælte ‘juosta‘. „Taigi „Hamburgo vyskupų istorijos“ autorius danišką pavadinimą galėjo ir sulotyninti“ – mano A. Sabaliauskas.

Kiti spėja, kad A.Bremenietis galėjo šį vardą perimti iš romėnų rašytojo Plinijaus Vyresniojo (23-79 m), pasakojusio apie kažkokią didelę salą Balsia ar Baltia, kuri savo ruožtu galėjusi būti ta pati graiko Timėjaus III a. pr. m.e. minima Bailia…

Profesorius A.Sabaliuskas, apžvelgdamas Baltijos vardo kilmės aiškinimus, rašo: „Italų lingvistas Džuljanas Bonfantė aiškino, kad Baltijos jūra savo vardą gavo iš ilyrų kalbos žodžio *balta. Tokį žodi buvus liudija albanų kal­bos skolinys baltë ‘purvas, dumblas‘. Tačiau šio žodžio nebūtina ieškoti ilyrų kalboje, nes jį vartoję patys baltai. Remdamasis prūsų vietovardžiais, V. Toporovas mano, kad prūsų *balt – veikiausiai reiškė ‘marias‘.

Taigi galėjo ir taip atsitikti, jog Adomas Bremenietis tokį Baltijos jūros vardą išgirdo iš pačių prūsų jūrininkų ar pirklių lūpų, nes šie apsilankydavo ne tik artimų, bet ir tolimų kaimynų kraštuose.

Šiaip šaknis *balt- yra neatskiriama nuo lietu­vių kalbos žodžio báltas, nes įvairių vandenų ­pelkių, balų, ežerų, upių – pavadinimai labai daž­nai yra susiję su atitinkamais spalvų vardais, plg. lietuvių pélkė: pìlkas, lietuvių raĩstas: ráibas, liet, balà; bãlas, rusų болото ‘bala‘: lietuvių báltas (balà,bãlas giminaičiai). lietuvių pãlios ‘užakusių ežerų vietoje didelės pelkės‘: palvas ir t. t. Vadina­si, Baltijos jūra galėtų būti ir baltiškos kilmės žodis.“

Kaip ten bebūtų baltų vardo kūrėjas, davėjas, o gal gaivintojas (?) G.H.F. Neselmanas vertas mūsų pagarbos ir atminimo ne tik dėl į apyvartą paleisto etnonimo – baltai.

Gimęs lygiai prieš 200 metų 1811 m. vasario 14 d. į šiaurės vakarus nuo Elbingo esančiame Fürstenau kaimelyje (dabar vadinamas Kmiecin, Pamario vaivadija, Lenkija), G.H.F. Neselmanas Studijavo Karaliau­čiaus universitete, kur vėliau (nuo 1838 m.) pats dėstė rytų kalbas, buvo šio universiteto profesorius. Mirė 1881 m. Karaliaučiuje.

Neselmanas buvo plačios erudicijos mokslininkas. Jį domino matematika, numizmatika, orientalistika, kalbotyra… Parašė darbų iš sanskrito, persų, arabų, net turkų filologijos. Tačiau didžiau­sią jo mokslinio palikimo dalį sudaro veikalai apie lietuvių ir prūsų kalbas. Reikšmingiausias jo lituanistinis darbas – 1851 m. pasirodęs lietuvių-vokiečių kalbų žodynas (Wörterbuch der littauischen Sprache, 1851).

Neselmanui pavyko sutelkti gausų būrį lietuvių kalbos žodžių bei tautosakos rinkėjų.

Į savo žodyną Neselmanas surašė nemažai archaizmų, provincializmų, kartais net ir tikrinių vardų. Taigi galima sakyti, kad Neselmano žodynas jau buvo tezauro tipo lietuvių kalbos žodyno užuomazga. Jame buvo sukaupta labai daug reikšmingų lietuvių leksikos duomenų. Žodyną sudarė apie 35000 lietu­viškų žodžių, t. y. tris kartus daugiau negu 1800 m. išleistame K. G. Milkaus žodyne.

Iki F. Kuršaičio žodynų pasirodymo dau­giau negu du dešimtmečius Neselmano žodynas mokslininkams bu­vo pagrindinis lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Turėjo nemažą reikšmę lyginamajai indoeuropiečių kalbotyrai. Lenkų kalbininkas F. K. Malinovskis (1807 -1881) jį išvertė į lenkų kalbą (žodžius perrašė alfabetiškai), bet, deja, neišleido.

Išleidęs žodyną, Neselmanas apie 30 metų kaupė jo papildymus. Buvo parengęs naują variantą, kurio ištraukas po mirties paskelbė M. Fclkelis (Voelkel) leidinyje Mitteilungen der Litauischen litte­rarischen Gesellschaft (1883). Įdomu, kad jame atsisakyta nevykusios žodžių pateikimo tvarkos, grįžta prie įprastinės alfabetinės. Tačiau naujo varianto Neselmanas nebeišleido, nes tuo metu jau ėjo F. Kur­šaičio žodyno tomai.

F.Neselmaną domino taip pat ir liaudies kūryba. Jis sudarė ir išleido stambų 410 dainų ir 55 melodijų tautosakos rinkinį Littauische Volkslieder (Lietuvių liaudies dainos, 1853). Parengė visos Kristijono Donelaičio kūrybos leidimą (Christian Donalitius Littauische Dichtungen, 1869). Jame Metus pateikė J. Holfeldo nuorašų eilės tvarka, be originalų, įdėjo savo paties atliktą jų vertimą į vokiečių k. Šie darbai buvo labai reikšmingi lietuvių filologijos augimui. Neselmano parengtas K. Donelaičio raštų leidi­mas laikomas geriausiu iš ankstyvųjų.

Tyrė jis taip pat ir prūsų kalbą. Iš Neselmano prūsistikos darbų pirmiausia minėtinas vokiš­kai parašytas veikalas „Senųjų prūsų kalba“ (Die Sprache der alten Preußen, 1845 m.). Būtent šiame veikale jis pirmą kartą ir pavartojo ter­miną – baltų kalbos.

Kitas reikšmingas jo prūsistikos darbas buvo „Prūsų kalbos tezauras“ (išsamus žodynas) (Thesaurus linguae Prussicae) buvo išleistas 1873 m. Būtent šiuo darbu prūsų kalba buvo įvesta į indoeuropeistikos studijas.

Apie iškilaus baltų kalbų tyrinėtojo  G.H.F.Neselmano veikos laikmetį garbusis lietuvių kalbos istorijos tyrėjas akademikas Z.Zinkevičius rašė:

„XIX a. antrojoje pusėje domėjimasis lietuvių kalba mokslo pasau­lyje labai padidėjo. Įvairiose šalyse atsirado lituanistikos centrų. Indo­europeistai rašė ir skelbė šios srities veikalus. Turbūt nebuvo žymesnio indoeuropeisto, kuris savo darbuose nebūtų naudojęsis lietuvių kalbos duomenimis. Paniekinta, tik valstiečių sodybose vartojama kalba spar­čiai skynėsi kelią į didžiuosius Europos universitetus. Tai, žinoma, negalėjo neskatinti lietuvių inteligentų atsidėti savo gimtosios kalbos labui, stiprino jų prisirišimą prie gimtosios kalbos, kėlė tautinę ambi­ciją, pasitikėjimą savimi, padėjo nugalėti svetimųjų įteigtą nepilnavertiš­kumo kompleksą“.

Ar ne metas mums ir vėl atsigręžti į savo protėvių kalbą? Garbaus vokiečių baltų kalbų gerbėjo ir tyrėjo Georgo Heinricho Ferdinando Neselmano gyvenimo pavyzdys įkvepia.

Parengta pagal: Z.Zinkevičius, Lietuvių kalbos istorija, T.IV, Vilnius: Mokslas, 1990; Antanas Salys, Baltų kalbos, tautos bei kiltys. Lietuvių giminaičiai, Vilnius: Baltos lankos, 1985; Algis Sabaliauskas, Mes Baltai, Kaunas: šviesa, 1986.

Susiję straipsniai:

  1. Marijai Gimbutienei – 90 (video)

Comments 5

  1. Kęstas says:
    10 m. ago

    Ačiū už neužmirštą žmogų.

    Atsakyti
  2. varna says:
    9 m. ago

    na , o vidurzemio jura (vakarine dalis) atrodo kaip krokodilo galva… tai kodel nepavadino sia jura krokodilo vardu?

    Atsakyti
  3. Gyvatinas says:
    9 m. ago

    Kodėl tavęs nepavadino krokodilo vardu?

    Atsakyti
  4. fanas says:
    8 m. ago

    Tas Neselmanas tegu ir buna baltas jeigu jam reikia.Lietuviai labai naivus ir niekad neiziuri kaimynu klastos.Tai kaip jis ivardijo Kristijona Donelaiti? Cristian Donalitius.Tai labai saltai apgalvota asimiliacine politika.Jei zmogus gerbia kitataucius tai reikia juos vadinti mirk, truk, plysk taip kaip jie save vadina.Musu kalba sena, grazi ir isbaigta. Ji turi galunes.Man visuomet kitomis kalbomis labai sunku kalbeti nes, pastoviai kamuoja nedasakyto, arba zodzio be galunes sindromas.Kai mes “tapome” baltais, tai vokieciai pasivoge musu senaja istorija.Jie samoningai suplake galbut tikrai savo protevius GOTUS su musu proteviais GUDAIS.Man tai J. Statkutes Veikalai neatrodo fantazija.Iseina, kad ju proteviai gotai sudave mirtina smugi Romos imperijai.Absurdas. Tai kur germaniskas palikimas: ispanu, italu kalbose?Tai kaip is vokieciu kalbos isversti zodzio RIKIS reiksme? Pasidare is to zodzio savo reich.Tai kokie uzkariautoju karaliu vardai? Ermanarikis, bet ne ERmanoreich.Jei per ilga issisokeliska nukariavimu politika pavyko sukurti ne pacia maziausia Eropos valstybe, tai dar nereiskia , kad visuomet tokie buvo. Jei dabar galingi-vadinasi visuomet taip buvo. Tai aiskiausia demagogija.Idomu kur nueis tokia istorija kuri pritaikyta dabartinei valstybei vergauti. Tokia politika labai megstama ir rytu didziosios(dabar) kaimynes.

    Atsakyti
  5. "kaip kitaip" 1845 says:
    8 m. ago

    http://translate.google.com/translate?hl=lt&sl=en&u=http://en.wikipedia.org/wiki/Balteus&prev=/search%3Fq%3Dbalteus%26hl%3Dlt%26safe%3Doff%26client%3Dfirefox-a%26hs%3DT9y%26tbo%3Dd%26rls%3Dorg.mozilla:lt:official&sa=X&ei=XhvUUND9OYbXtAa5woDYCg&ved=0CEYQ7gEwBQ
    klaidas atitaisyt (retsykiais gauna-si):

    http://translate.google.com/translate?hl=lt&sl=en&u=http://en.wiktionary.org/wiki/balteus&prev=/search%3Fq%3Dbalteus%26hl%3Dlt%26safe%3Doff%26client%3Dfirefox-a%26hs%3D2Vz%26tbo%3Dd%26rls%3Dorg.mozilla:lt:official&sa=X&ei=1SDUUOnOOur54QTw54DQDQ&ved=0CFUQ7gEwBw
    (arba išei-NA)

    http://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/secondary/SMIGRA*/Balteus.html
    tad… juostuotųjų, ypatingųjų žmonių apgyvendinti plotai, platumos-krantai ties jūre, –
    vadinama ir Aušros, ir Ost’o, ir Sembų, ir Venedų, ir Antų… begale begale kitų vardų vadinta
    …savąjį tikrą vardą – laiko paslėpus giliai giliai
    (rasim kada, – “išplauks”) 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 01 06
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

2021 01 04
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
Jonas Jablonskis | epaveldas.lt nuotr.

Lietuvių bendrinės kalbos tėvui Jonui Jablonskiui – 160 (nuotraukos)

2020 12 30
Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr.

R. Vanagas: Privalome saugoti gamtą, krašto vertybes ir tradicijas

2020 12 28
Rodyti daugiau

Naujienos

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto
Gamta ir žmogus

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

2021 01 23
Pokarvių mūšiui – 760
Baltų žemėse

Pokarvių mūšiui – 760

2021 01 22
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba | vvtat.lt logo
Lietuvoje

Vartotojų teisių apsaugą gyventojai vertina vis geriau

2021 01 22
Policijos reidas | policija.lt nuotr.
Lietuvoje

Už papildomą darbą pareigūnams numatyta 1 112,6 tūkst. eurų

2021 01 22
Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga
Gamta ir ekologija

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

2021 01 22
Petras Gražulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime verda aistros dėl padėjėjų

2021 01 22
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Lietuvoje

Abiturientams šiemet laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos nereikės

2021 01 22
Verslas | ukmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Kauno rajono verslininkams – nemokami teisininkų patarimai

2021 01 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto
  • Pokarvių mūšiui – 760
  • Vartotojų teisių apsaugą gyventojai vertina vis geriau
  • Už papildomą darbą pareigūnams numatyta 1 112,6 tūkst. eurų

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2335; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1983; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1697; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1418; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1326; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1298; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
13
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
21
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

by daiva
2021 01 11
0
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą sulaužo kartvelė Sofija Tabatadzė...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Beviltiškai žiopla apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis

Lenkai Lietuvoje gyvena ne taip blogai, kaip bandoma įtikinti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai