Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 200 metų!

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2011-02-14 20:14:09
6

Tylu, ramu prie speiguotos Baltijos jūros. Neaišku kaip kiti mūsų broliai baltai, bet mes lietuviai – pamiršome baltų vardo Tėvo vokiečių kalbininko, vieno iškiliausių lituanistikos pradininkų Georgo Heinricho Ferdinando Neselmano (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) 200-tąsias gimimo metines.

Jei vokiečiams  G.H.F.Neselmanas pirmiausia – matematikas ir orientalistas, tai mums lietuviams ir kitiems baltams, jis visų pirma – kalbininkas, baltistas.

Tai jo plunksnai priklauso tautovardis – baltai. 1845 m. apie prūsų kalbai giminingas kalbas jis rašė: „Aš siūlyčiau šią šeimą vadinti baltų kalbų šeima arba kaip kitaip“.

Neabejojama, kad šį vardą garbusis tyrėjas paėmė iš Baltijos jūros vardo. Tačiau kodėl tokiu vardu buvo pavadinta ši jūra, kol kas niekas nežino.

Pirmą kartą lotyniškas jūros vardas mare Balticum buvo paminėtas XI a. antrojoje pusėje Adomo Bromeniečio parašytoje „Hamburgo vysku­pų istorijoje“. Istorijos autorius šį vardą kildino iš lotynų kalbos žodžio balleum ‘juosta, dir­žas kardui pririšti‘, nes jūra „lyg kokia juosta per skitų kraštus tęsiasi“.

Pasak kalbininko Algirdo Sabaliausko, Adomas Bromenietis galėjo išgirsti daniškus sąsiaurių pavadinimus Belius (Didysis Beltas ir Mažasis Beltas, danų bælte ‘są­siauris‘), kurių vardas iš tikrųjų sietinas su danų kalbos žodžiu bælte ‘juosta‘. „Taigi „Hamburgo vyskupų istorijos“ autorius danišką pavadinimą galėjo ir sulotyninti“ – mano A. Sabaliauskas.

Kiti spėja, kad A.Bremenietis galėjo šį vardą perimti iš romėnų rašytojo Plinijaus Vyresniojo (23-79 m), pasakojusio apie kažkokią didelę salą Balsia ar Baltia, kuri savo ruožtu galėjusi būti ta pati graiko Timėjaus III a. pr. m.e. minima Bailia…

Profesorius A.Sabaliuskas, apžvelgdamas Baltijos vardo kilmės aiškinimus, rašo: „Italų lingvistas Džuljanas Bonfantė aiškino, kad Baltijos jūra savo vardą gavo iš ilyrų kalbos žodžio *balta. Tokį žodi buvus liudija albanų kal­bos skolinys baltë ‘purvas, dumblas‘. Tačiau šio žodžio nebūtina ieškoti ilyrų kalboje, nes jį vartoję patys baltai. Remdamasis prūsų vietovardžiais, V. Toporovas mano, kad prūsų *balt – veikiausiai reiškė ‘marias‘.

Taigi galėjo ir taip atsitikti, jog Adomas Bremenietis tokį Baltijos jūros vardą išgirdo iš pačių prūsų jūrininkų ar pirklių lūpų, nes šie apsilankydavo ne tik artimų, bet ir tolimų kaimynų kraštuose.

Šiaip šaknis *balt- yra neatskiriama nuo lietu­vių kalbos žodžio báltas, nes įvairių vandenų ­pelkių, balų, ežerų, upių – pavadinimai labai daž­nai yra susiję su atitinkamais spalvų vardais, plg. lietuvių pélkė: pìlkas, lietuvių raĩstas: ráibas, liet, balà; bãlas, rusų болото ‘bala‘: lietuvių báltas (balà,bãlas giminaičiai). lietuvių pãlios ‘užakusių ežerų vietoje didelės pelkės‘: palvas ir t. t. Vadina­si, Baltijos jūra galėtų būti ir baltiškos kilmės žodis.“

Kaip ten bebūtų baltų vardo kūrėjas, davėjas, o gal gaivintojas (?) G.H.F. Neselmanas vertas mūsų pagarbos ir atminimo ne tik dėl į apyvartą paleisto etnonimo – baltai.

Gimęs lygiai prieš 200 metų 1811 m. vasario 14 d. į šiaurės vakarus nuo Elbingo esančiame Fürstenau kaimelyje (dabar vadinamas Kmiecin, Pamario vaivadija, Lenkija), G.H.F. Neselmanas Studijavo Karaliau­čiaus universitete, kur vėliau (nuo 1838 m.) pats dėstė rytų kalbas, buvo šio universiteto profesorius. Mirė 1881 m. Karaliaučiuje.

Neselmanas buvo plačios erudicijos mokslininkas. Jį domino matematika, numizmatika, orientalistika, kalbotyra… Parašė darbų iš sanskrito, persų, arabų, net turkų filologijos. Tačiau didžiau­sią jo mokslinio palikimo dalį sudaro veikalai apie lietuvių ir prūsų kalbas. Reikšmingiausias jo lituanistinis darbas – 1851 m. pasirodęs lietuvių-vokiečių kalbų žodynas (Wörterbuch der littauischen Sprache, 1851).

Neselmanui pavyko sutelkti gausų būrį lietuvių kalbos žodžių bei tautosakos rinkėjų.

Į savo žodyną Neselmanas surašė nemažai archaizmų, provincializmų, kartais net ir tikrinių vardų. Taigi galima sakyti, kad Neselmano žodynas jau buvo tezauro tipo lietuvių kalbos žodyno užuomazga. Jame buvo sukaupta labai daug reikšmingų lietuvių leksikos duomenų. Žodyną sudarė apie 35000 lietu­viškų žodžių, t. y. tris kartus daugiau negu 1800 m. išleistame K. G. Milkaus žodyne.

Iki F. Kuršaičio žodynų pasirodymo dau­giau negu du dešimtmečius Neselmano žodynas mokslininkams bu­vo pagrindinis lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Turėjo nemažą reikšmę lyginamajai indoeuropiečių kalbotyrai. Lenkų kalbininkas F. K. Malinovskis (1807 -1881) jį išvertė į lenkų kalbą (žodžius perrašė alfabetiškai), bet, deja, neišleido.

Išleidęs žodyną, Neselmanas apie 30 metų kaupė jo papildymus. Buvo parengęs naują variantą, kurio ištraukas po mirties paskelbė M. Fclkelis (Voelkel) leidinyje Mitteilungen der Litauischen litte­rarischen Gesellschaft (1883). Įdomu, kad jame atsisakyta nevykusios žodžių pateikimo tvarkos, grįžta prie įprastinės alfabetinės. Tačiau naujo varianto Neselmanas nebeišleido, nes tuo metu jau ėjo F. Kur­šaičio žodyno tomai.

F.Neselmaną domino taip pat ir liaudies kūryba. Jis sudarė ir išleido stambų 410 dainų ir 55 melodijų tautosakos rinkinį Littauische Volkslieder (Lietuvių liaudies dainos, 1853). Parengė visos Kristijono Donelaičio kūrybos leidimą (Christian Donalitius Littauische Dichtungen, 1869). Jame Metus pateikė J. Holfeldo nuorašų eilės tvarka, be originalų, įdėjo savo paties atliktą jų vertimą į vokiečių k. Šie darbai buvo labai reikšmingi lietuvių filologijos augimui. Neselmano parengtas K. Donelaičio raštų leidi­mas laikomas geriausiu iš ankstyvųjų.

Tyrė jis taip pat ir prūsų kalbą. Iš Neselmano prūsistikos darbų pirmiausia minėtinas vokiš­kai parašytas veikalas „Senųjų prūsų kalba“ (Die Sprache der alten Preußen, 1845 m.). Būtent šiame veikale jis pirmą kartą ir pavartojo ter­miną – baltų kalbos.

Kitas reikšmingas jo prūsistikos darbas buvo „Prūsų kalbos tezauras“ (išsamus žodynas) (Thesaurus linguae Prussicae) buvo išleistas 1873 m. Būtent šiuo darbu prūsų kalba buvo įvesta į indoeuropeistikos studijas.

Apie iškilaus baltų kalbų tyrinėtojo  G.H.F.Neselmano veikos laikmetį garbusis lietuvių kalbos istorijos tyrėjas akademikas Z.Zinkevičius rašė:

„XIX a. antrojoje pusėje domėjimasis lietuvių kalba mokslo pasau­lyje labai padidėjo. Įvairiose šalyse atsirado lituanistikos centrų. Indo­europeistai rašė ir skelbė šios srities veikalus. Turbūt nebuvo žymesnio indoeuropeisto, kuris savo darbuose nebūtų naudojęsis lietuvių kalbos duomenimis. Paniekinta, tik valstiečių sodybose vartojama kalba spar­čiai skynėsi kelią į didžiuosius Europos universitetus. Tai, žinoma, negalėjo neskatinti lietuvių inteligentų atsidėti savo gimtosios kalbos labui, stiprino jų prisirišimą prie gimtosios kalbos, kėlė tautinę ambi­ciją, pasitikėjimą savimi, padėjo nugalėti svetimųjų įteigtą nepilnavertiš­kumo kompleksą“.

Ar ne metas mums ir vėl atsigręžti į savo protėvių kalbą? Garbaus vokiečių baltų kalbų gerbėjo ir tyrėjo Georgo Heinricho Ferdinando Neselmano gyvenimo pavyzdys įkvepia.

Parengta pagal: Z.Zinkevičius, Lietuvių kalbos istorija, T.IV, Vilnius: Mokslas, 1990; Antanas Salys, Baltų kalbos, tautos bei kiltys. Lietuvių giminaičiai, Vilnius: Baltos lankos, 1985; Algis Sabaliauskas, Mes Baltai, Kaunas: šviesa, 1986.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Minimos bendrinės kalbos kūrėjo J.Jablonskio 150-osios gimimo metinės
  2. Marijai Gimbutienei – 90 (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Kęstas says:
    14 metų ago

    Ačiū už neužmirštą žmogų.

    Atsakyti
  2. varna says:
    13 metų ago

    na , o vidurzemio jura (vakarine dalis) atrodo kaip krokodilo galva… tai kodel nepavadino sia jura krokodilo vardu?

    Atsakyti
  3. Gyvatinas says:
    13 metų ago

    Kodėl tavęs nepavadino krokodilo vardu?

    Atsakyti
  4. fanas says:
    13 metų ago

    Tas Neselmanas tegu ir buna baltas jeigu jam reikia.Lietuviai labai naivus ir niekad neiziuri kaimynu klastos.Tai kaip jis ivardijo Kristijona Donelaiti? Cristian Donalitius.Tai labai saltai apgalvota asimiliacine politika.Jei zmogus gerbia kitataucius tai reikia juos vadinti mirk, truk, plysk taip kaip jie save vadina.Musu kalba sena, grazi ir isbaigta. Ji turi galunes.Man visuomet kitomis kalbomis labai sunku kalbeti nes, pastoviai kamuoja nedasakyto, arba zodzio be galunes sindromas.Kai mes “tapome” baltais, tai vokieciai pasivoge musu senaja istorija.Jie samoningai suplake galbut tikrai savo protevius GOTUS su musu proteviais GUDAIS.Man tai J. Statkutes Veikalai neatrodo fantazija.Iseina, kad ju proteviai gotai sudave mirtina smugi Romos imperijai.Absurdas. Tai kur germaniskas palikimas: ispanu, italu kalbose?Tai kaip is vokieciu kalbos isversti zodzio RIKIS reiksme? Pasidare is to zodzio savo reich.Tai kokie uzkariautoju karaliu vardai? Ermanarikis, bet ne ERmanoreich.Jei per ilga issisokeliska nukariavimu politika pavyko sukurti ne pacia maziausia Eropos valstybe, tai dar nereiskia , kad visuomet tokie buvo. Jei dabar galingi-vadinasi visuomet taip buvo. Tai aiskiausia demagogija.Idomu kur nueis tokia istorija kuri pritaikyta dabartinei valstybei vergauti. Tokia politika labai megstama ir rytu didziosios(dabar) kaimynes.

    Atsakyti
  5. "kaip kitaip" 1845 says:
    13 metų ago

    http://translate.google.com/translate?hl=lt&sl=en&u=http://en.wikipedia.org/wiki/Balteus&prev=/search%3Fq%3Dbalteus%26hl%3Dlt%26safe%3Doff%26client%3Dfirefox-a%26hs%3DT9y%26tbo%3Dd%26rls%3Dorg.mozilla:lt:official&sa=X&ei=XhvUUND9OYbXtAa5woDYCg&ved=0CEYQ7gEwBQ
    klaidas atitaisyt (retsykiais gauna-si):

    http://translate.google.com/translate?hl=lt&sl=en&u=http://en.wiktionary.org/wiki/balteus&prev=/search%3Fq%3Dbalteus%26hl%3Dlt%26safe%3Doff%26client%3Dfirefox-a%26hs%3D2Vz%26tbo%3Dd%26rls%3Dorg.mozilla:lt:official&sa=X&ei=1SDUUOnOOur54QTw54DQDQ&ved=0CFUQ7gEwBw
    (arba išei-NA)

    http://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/secondary/SMIGRA*/Balteus.html
    tad… juostuotųjų, ypatingųjų žmonių apgyvendinti plotai, platumos-krantai ties jūre, –
    vadinama ir Aušros, ir Ost’o, ir Sembų, ir Venedų, ir Antų… begale begale kitų vardų vadinta
    …savąjį tikrą vardą – laiko paslėpus giliai giliai
    (rasim kada, – “išplauks”) 🙂

    Atsakyti
  6. Ei, says:
    4 metai ago

    bent permeskite akimis!
    Kažkokiu gerumu nuo straipsnio padvelkė.
    SKANAUS!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka
  • Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

Kiti Straipsniai

Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
„SHWR“ | K. Štreimikio nuotr.

Iki šiol anglų kalba kūrusi grupė sukūrė dainą lietuviškai!

2025 06 10
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?

2025 06 09
Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

2025 06 08
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Homoseksualizacija | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?

2025 06 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Lenkai Lietuvoje gyvena ne taip blogai, kaip bandoma įtikinti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai