Vasario dangų dalinsis trys planetos (1)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt

Sietynas fotografuotas su 200/1000 teleskopu ir Canon 350D, apdorota Photoshop ir Paint Shop pro, R.Balčiūno nuotr.

Sietynas, R.Balčiūno nuotr.

Tarp žvaigždžių išsiskirs Šienpjoviai

Giedrais vasario vakarais žvaigždėtame danguje žvilgsnį trauks virš pietų horizonto iškilęs įspūdingas Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas ir  neaukštai pietvakariuose ryškumu išsiskirianti gelsva Jupiterio planeta.

Virš Šienpjovių puikuosis Tauro žvaigždynas su įsidėmėtinais Sietyno (Plejadų) ir Hiadų žvaigždžių spiečiais. O dar aukščiau švytės į patį zenitą įkopęs Vežėjas su ryškiąja Kapelos žvaigžde ir Persėjas. Kairiau ir aukščiau Šienpjovių matysime Dvynių žvaigždyną lengvai atpažįstamą pagal dvi ryškias viena virš kitos išsidėsčiusias žvaigždes Kastorą (aukščiau) ir Poluksą (žemiau). Žemiau Šienpjovių tekančiame Didžiojo šuns žvaigždyne spindės šviesiausia viso dangaus žvaigždė – Sirijus. Ją šviesumu vakarais lenks tik Jupiteris.

Vasario mėnesio žvaigždynai, 2011-02-15 d., 20 val., pietų kryptis. Sumodeliuota su Starry Night Pro.

Vasario mėnesio žvaigždynai, 2011-02-15 d., 20 val., pietų kryptis. Sumodeliuota su Starry Night Pro.

Spindės trys planetos

Šį kartą vasario dangaus valdas pasidalins trys planetos: Jupiteriui atiteks vakaras, Saturnui – naktis, o ryto danguje viešpataus skaisčioji Venera.

Jupiteris vakarais spindės virš pietvakarių horizonto Žuvų žvaigždyne kaip ryškiausia, gelsvą šviesą skleidžianti, vakaro žvaigždė. Kasdien planeta pasirodys vis žemiau horizonto, o jos šviesis tolydžio silpnės. Todėl stebėti Jupiterį geriausia bus ankstyvais vakarais. Mėnesio pabaigoje palankios Jupiterio stebėjimo sąlygos pasibaigs, nes planeta vakarais jau  spindės per žemai. Kitas jos stebėjimui tinkamas laikas bus jau tik liepos mėsnesio rytais.

Saturnas pasirodys prieš vidurnaktį virš rytų horizonto tekančiame Mergelės žvaigždyne  8 laipsniais aukščiau virš ryškiausios šio žvaigždyno žvaigždės Spikos. Mėnesio pradžioje žieduotoji planeta tekės prieš 23 val., o pabaigoje jau dviem valandom anksčiau. Geriausias laikas stebėti Saturno žiedus per teleskopą bus praėjus maždaug trims valandoms nuo planetos patekėjimo. Per teleskopą legendinius Saturno žiedus matysime pasvirusius 10 laipsnių kampu. Tad galingesnis teleskopas leis įžiūrėti ir vidinę žiedų sandarą.

Venera-Aušrinė virš pietryčių horizonto įspūdingai sušvis paryčiais ir kaip  -4,2 ryškio žvaigždė visą vasarį žibės tarp priešaušrio danguje išblukusių Šaulio žvaigždžių. Net nedidelis teleskopas suteiks galimybę pamatyti planetos disko atmainų kaitą. O vasaryje Veneros diskas augs tartum „priešpilnis“ Mėnuo.

Marso ir Merkurijaus šį mėnesį nematysime.

Mėnulis „aplankys“ planetas

Vasario 6-7 dienomis jauno Mėnulio pjautuvas vakarais švytės šalia Jupiterio. Vasario 11-12 d., jau virtęs pusmėnuliu, praslinks pro Sietyno žvaigždžių spiečių, o vasario 21-22 d., pradėjusi dilti Mėnulio pilnatis, atsidurs kiek dešiniau ir žemiau Saturno. Paskutinę mėnesio dieną, bebaigiantis dilti pusmėnulis (delčiagalis), prisigretinęs prie Aušrinės-Veneros, sukurs įspūdingą reginį atsikėlusiems prieš saulėtekį.

Kategorijos: Astronomija ir kosmonautika, Mokslas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: