Šeštadienis, 28 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

T. Narbutas. Tikrosios Lietuvos sienų su slavų žemėmis aprašymas

Teodoras Narbutas, www.alkas.lt
2010 11 08 00:02
17
Teodoras Narbutas

Teodoras Narbutas

Teodoras Narbutas
Teodoras Narbutas

1784 m. lapkričio 8 d. Šiauruose, prie Rodūnios, gimė lenkiškai rašęs lietuvių istorikas romantikas Teodoras Narbutas. Pagal išsilavinimą inžinierius T. Narbutas parašė ir išleido iki šiol plačiausią 9 tomų „Lietuvių tautos istoriją“ (1835–1841). Gyvendamas toli nuo mokslo centrų ir archyvų saugyklų jis stengėsi atrasti ir savo istorijoje panaudoti naujų, iki tol nežinomų, šaltinių – kartais jam tai pavykdavo, o kartais jis neatsispirdavo pagundai pasiremti ir falsifikatais. Tai lėmė jo darbams prastą šlovę istorikų akyse, bet savo pagrindinį tikslą – pažadinti visuomenės susidomėjimą Lietuvos istorija – jam pavyko pasiekti. Be pagrindinio veikalo T. Narbuto plunksnai priklauso ir smulkesnės istorinės apybraižos, 1856 m. surinktos rinkinyje „Mažesnieji istoriniai raštai“.

T. Narbuto gimtadienio proga skelbiame vieną iš tų apybraižų – XIX amžiuje gana įtakingą etninės Lietuvos ribų aprašymą.

Nelengvas uždavinys tiksliai nubrėžti tikrosios Lietuvos sienas, ypač iš slavų žemių pusės, nes prieš tiek amžių į kaimyninių slavų genčių žemes išsiplėtusi Lietuvos kunigaikščių valdžia gretimus kraštus suliejo į vieną, o dėl to turėjo keistis žmonių kilnojimasis ir senųjų kraštų ribos. Kronikos apie tai tyli. Tačiau, turėdami po ranka vietos etnografinių ir topografinių tyrinėjimų rinkinį, o taip pat XIII ir XIV amžių kryžiuočių kelių aprašymus, galėsime patenkinti šį poreikį su beveik tinkamu tokiam sienų nustatymui tikslumu.

Senoji Prūsijos siena tęsiasi nuo Baltijos jūros į rytus iki pat paskutiniųjų šiaurės rytinių senovės prūsų Galindos provincijos ribų, ten, kur ribojasi su Mazovija. Ji sudaro tikrosios Lietuvos ir broliškos prūsų tautos ribą, įtvirtintą nuo neatmenamų amžių. Būtent čia netoliese yra lietuviškas Bakalaževo miestelis. Nuo šios vietos tęsėsi miškų ir tankumynų ruožas bei ežerų grandinė šiaurės rytų kryptimi, Kamionkos kaimo link, iki Raspudos upės, kuri įteka į Bialės ežerą, esantį prie Augustavo. Nuo šio ežero žemumomis tęsiasi užliejamos pievos pro Studeničnos kaimą, link pertakos, jungiančios Bialės ežero vandenis su Juodosios Ančios upe, į kurią ši pertaka įteka. Šios upės tėkmė iki pat jos įtekėjimo į Nemuną, apibrėžia sieną.

Čia pat, dešiniajame Nemuno krante, yra miestelis Pervalka, turintis parapijinę bažnytėlę. Nuo šios vietos siena tęsiasi pietvakarių kryptimi, per miškingas žemumas ir užliejamas pievas, iki Berštų vietovės prie Katros upės. Aukštyn ta upe iki Pelesos ežero, iš kurios ji išteka, o į kurį įteka upė, taip pat vadinama Pelesa, visa apdumblėjusi, lėta tėkme tekanti per pelkėtą lygumą. Tos pelkėtos žemumos tęsiasi nuo Pelesos ištakų iki pat Ditvos upės; į rytus iki Paditvės ir Druskininkų kaimų Rodūnios parapijoje – pastarasis kaimas yra prie pačios Ditvos dešiniojo kranto.

Nuo šio taško aukštyn Ditva iki tos vietos, kurioje į ją iš kairės įteka Asavos upelis. Tuo upeliu iki Padvarancų kaimo; paskui miškais į rytus iki Dainavėlės kaimo, esančio netoli nuo dešiniojo Žižmos upės kranto. Aukštyn Žižma iki pat jos ištakų ir Stakų miestelio, kur sueina trijų pavietų sienos – Lydos, Ašmenos ir Vilniaus. Iš šio taško išvedus tiesią liniją iki Ašmenos upelio ištakų prie Graužiškių ir to upelio tėkme iki jo įtekėjimo į Nerį. Nerimi žemyn Mykoliškių link, iki pat iš Svyrių ežero ištekančių vandenų įtekėjimo į Nerį iš dešinės jos pusės. Tų vandenų tėkme ir slėniais iki paties ežero. O nuo jo šiaurinio galo į šiaurės rytus iki Pastovių miestelio, iš ten Dysnos pavieto siena iki pat Kurliandijos sienos. Šia siena visą laiką einant į vakarus, senoji tikrosios Lietuvos riba nuo broliškų žemgalių ir kuršių kraštų skiria tikrąją Lietuvą iki pat Baltijos jūros prie Palangos.

Šitaip apibrėžtas kraštas nuo seniausių savarankiškos Lietuvos gyvavimo laikų dalinosi į keturias provincijas. Kampe tarp Pelesos, Ditvos, Žižmos ir Šalčios upių buvo Pelūzijos provincija. Toliau Neries link, iki pat Nevėžio – Neromos provincija, nuo Nevėžio į rytus, apimant senąjį Vilkmergės pavietą, vadinta Aukštutine Lietuva, Aukštaitija. O jūros link – Žemutine Lietuva, Žemaičių žeme, arba Žemaitija. Taigi, besiribojančios slavų gentys buvo šios: mozūrai iki pat Augustavo. Toliau, Nemuno link, kur Juodoji Ančia įteka, – mozūro-rusinai. Už dešiniojo Nemuno kranto, iki pat Ditvos, – juodieji rusinai: juodvėžiai, juodieji vėžiai. Už Ditvos – krivičiai iki pat Pastovių, o toliau į šiaurę – baltarusiai. Šių tautų bruožai žymūs iki šiol.

Tuo tarpu tarp Pelūzijos, Neromos ir Aukštaitijos lietuvių, priešingai, tėra labai nežymūs tarminiai skirtumai, išskyrus Žemaitiją, kur tarmė šiek tiek skirtinga. Švariausia ir originaliausia lietuvių kalba išliko Vilkmergės paviete, tikrojoje klasikinėje Lietuvos žemėje.

Vėlgi netrūksta teiginių, kad tikrosios Lietuvos ribos tęsėsi toliau į pietryčius, nei mūsų nubrėžta, remiantis daugeliu vietovardžių, turinčių grynai lietuvišką kilmę. Esą slavai kažkada iš ten išstūmė lietuvius, bet aš nerandu aiškių įrodymų nei prieš, nei už tokį teiginį.

Iš lenkų kalbos vertė Tomas Baranauskas
Versta iš: Teodor Narbutt. Pomniejsze pisma historyczne szczególnie do histoyri Litwy odnoszące się, Wilno. 1856, s. 268-270.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. vydimantas says:
    12 metų ago

    Manyčiau, Tomai, kad Bakalarzewą, kaip ir kitus atvejus su “rz” reikėtų lietuviškai tradiciškai (Riečė Pospolita) versti į “r”.
    Nekalbu jau apie pražiūrėtus Padvarancus, kurių lietuviška forma neabejotina ir žinoma.

    Atsakyti
  2. moksleive says:
    12 metų ago

    Manyčiau, jog reikia džiaugtis, kad yra tokių istorikų kaip T.Baranauskas, o ne kabinėtis prie vieno ar kito išversto žodžio rašybos.
    Pirma pačiam reikėtų kažką nuveikti, o paskui kitus, tikrai nusipelniusius žmones, kritikuoti.

    Atsakyti
    • Prusas says:
      6 metai ago

      tai ir dziaugiames ir kabinejames kad dar geriau butu

      Atsakyti
  3. Aušrinė says:
    12 metų ago

    Pritariu “moksleivei ” . Dabar tikrai yra nelengvas laikotarpis ir tie , kurie kažką nusimano apie mūsų protėvių istoriją , papročius , pasaulėžiūrą turi vienytis ir daryti viską , kad kuo daugiau informacijos pasiektų visuomenę . Viskas sukasi ratu , kartojasi situacijos , todėl mums ir reikia gerai žinoti istoriją , kad išvengti jau kažkada padarytų klaidų , o dėl savo nežinojimo netapti marionetėmis kitų rankose . Lietuvių tauta atliko labai svarbią jai patikėtą užduotį – išsaugojo savo kalbą pasauliui , išsaugojo tą raktą į daugelį ne tik Lietuvos , bet ir pasaulio tautų paslapčių . Mano manymu , kad tik laiko klausimas , kada apie tai bus pradėta kalbėti labai garsiai . Mano manymu vienas iš pirminių uždavinių ,tai keisti švietimo sistemos programą .

    Atsakyti
  4. moksleive says:
    12 metų ago

    Pritariu Aušrinei. 🙂

    Atsakyti
  5. vydimantas says:
    12 metų ago

    Atsikabinu, Tomai. Ir nebesikabinėsiu. Moksleivėms prašant. Rašyk kaip nori, kad ir – Bakalaževas. Dabartiniai moksleiviai nuovokūs ir viską supranta.

    Atsakyti
  6. Tomas Baranauskas says:
    12 metų ago

    Vydimantai, aš nežinau, kaip taisyklingai vadinti lietuviškai tą Bakalaževą, bet nemanau, kad “ž” pakeitimas į “r” būtų pakankamas sulietuvinimas. Gal tai Bakalorava, Bakaloravas, Bakalaurava ar pan., bet nesinorėjo nei spėlioti, nei lietuvinti iš dalies, padarant šį vietovardį nei sulietuvintu, nei lenkišku. Pusiniai sprendimai – ne išeitis, jeigu turi pilną sprendimą – siūlyk, galima pataisyti dar ir dabar. “Bakalaževas”, beje, rašoma “Turisto atlase” (1994), kur žinomi lietuviški vietovardžiai už Lietuvos ribų pateikiami lietuviškomis formomis.

    Atsakyti
  7. Stanisław says:
    11 metų ago

    lietuvių kalbos instituto tinklapyje lki.lt yra nuoroda į vietovardžių žodyną. Iš ten Bakałarzewo yra Bakalariava.
    “… a swego nie znacie.”

    Atsakyti
  8. Suvijuosis says:
    11 metų ago

    remiantis tuo , kad ,,lietuvių kalbos instituto tinklapyje lki.lt yra nuoroda į vietovardžių žodyną. Iš ten Bakałarzewo yra Bakalariava. ” ,galima būtų teigti , jog abu pavadinimai savo reikšme yra sinonimai . Mano mamos tėviškėje ,,riavas” reiškė ilgą griovį/upelio/išdžiūvančio upelio vagą , kuris galėjo dalinti skirtingus žemės sklypus . Ažia , arba ežia gali turėti lygiai tokią pačią reikšmę. Spėju , kad žodis sudurtinis, ir daugiau klausimų dėl vertimo mano požiūriu kelia pirmasis dėmuo ,,Bakala” . Jis aptinkamas , kaip žydiškas džiovintos menkės pavadinimas (http://www.jewishfood-list.com/recipes/fish/bakala01.html)

    Atsakyti
  9. man says:
    8 metai ago

    gerai kad isverte

    Atsakyti
  10. Prusas says:
    6 metai ago

    tikrosios Lietuvos siena ejo Dono upe o dabartines yra rezultatas nutautinimo, nes per amzius galima stebeti to dinamika

    Atsakyti
    • Prusas says:
      6 metai ago

      ir ne tik nutautinimo bet ir masinio fizinio genocido i istustejusias zemes privezant kacapu, tas pats 1920, 1933 ir 1945 metais buvo daroma ir Ukrainoje…dar ir dabar daroma dalyje jos

      Atsakyti
  11. Prusas says:
    6 metai ago

    dar iki 1150 metu dvieju ordinu pakvietimu, lenkai desiniakrante Vysla vadino Lietuva ir butent del to kad norejo tuos pagonis apkrikstyti sau pasisavinant taip tas zemes ir pasikviete, viena ikuriant Kelmes zemeje, o kita salia dabartines varsuvos, o zemes tarp ju iki 1200 metu paverstos dykra ir dalis ju jau buvo pavadinta dobryne…pirmieji kryziaus zygiai i desiniakrante Vysla (Lietuva) buvo surengti dar pries 1150 metus, o po skerdyniu ir ordino isigalejimo Prusijoje, dobryne ir kito ordino isskerstos zemes buvo pavadintos mozurija (net iki dabartines lomzos) ir prikelta lenku (vyrus ir dauguma kitu iszude lenkai su kryziuociais, o likusiu moteru ir vaiku dali Lietuva issiveze i salies giluma ir tas veiksmas lenku isgamu buvo pavadintas issivarymu i vergija)

    Atsakyti
    • Prusas says:
      6 metai ago

      tiesa pasikviesta buvo 1150 ar 1155, o isikurta nuolatine stovykla buvo jau 1206 berods kai Kelmu zeme buvo galutinai okupuota

      Atsakyti
      • Prusas says:
        6 metai ago

        ten pat islikusi ir Taurojos zeme ir miestas

        Atsakyti
  12. Prusas says:
    6 metai ago

    o Prusai nera tauta, tai tie patys Lietuviai ir ta galima pamatyti vokieciu uzrasytoje prusu kalboje…net imanoma pamatyti kur zodziu reiksmes sukeistos ir sumaisytos, o ir paduoti sakiniai Lietuviskai perskaitomi ir net galima pamatyti kas juose praleista arba prideta ir kad ju zodziai skiriasi nuo zodyne pateiktu kai kuriu zodziu del reksmiu sumaisymo del kalbos nemokejimo

    Atsakyti
  13. Prusas says:
    3 metai ago

    “Tuo tarpu tarp Pelūzijos, Neromos ir Aukštaitijos lietuvių, priešingai, tėra labai nežymūs tarminiai skirtumai, išskyrus Žemaitiją, kur tarmė šiek tiek skirtinga. Švariausia ir originaliausia lietuvių kalba išliko Vilkmergės paviete, tikrojoje klasikinėje Lietuvos žemėje.

    Vėlgi netrūksta teiginių, kad tikrosios Lietuvos ribos tęsėsi toliau į pietryčius, nei mūsų nubrėžta, remiantis daugeliu vietovardžių, turinčių grynai lietuvišką kilmę. Esą slavai kažkada iš ten išstūmė lietuvius, bet aš nerandu aiškių įrodymų nei prieš, nei už tokį teiginį.”

    zemaicius dar tuo metu suprasti galima buvo, o dabar jau taip iskraipe pusruskiai lietuviu kalba kad nebeimanoma suprasti…o kad slavai is ten isstume lietuvius tai yra duomenu is pirmuju kryziaus zygiu kur rasoma kad visoje siaurines Vyslos upes puseje jau gyveno lietuviai ir kai lenkai astvykdavo ir iszudydavo vyrus tai islike pasislepe ju vaikai ir zmonos budavo isvezami atvykusiu lietuviu i krasto giluma, o lenkai tai pasityciodami ivardino kaip emima i vergove Galindu, taip pat Prusai nebuvo jokia tauta, tai ta pati grupe kaip ir Galindai, Zemaiciai, Zemgaliai ar kiti lietuviai…peluzija ir neroma vardus jis istraukia is senoves graiku-romenu rastu ir pats priskiria jiems zemes

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

2023 01 27
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

2023 01 17
Susitikimas Telšiuose | am.lrv.lt nuotr.

Ministras tarėsi Germanto parko steigimo

2023 01 11
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Lietuvių kalbos naudojimas | vki.lrv.lt nuotr.

A. Barzdenienė. Įmonės pavadinimas – verslo veidas

2023 01 04
„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

2022 12 30
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

2022 12 28
„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

2022 12 25
Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Lituanistinio švietimo mokytojo premija skirta I. Koroliovui

2022 12 24
Kūčios | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Suvalkijoje kūčiukus verda, o Žemaitijoje neapsieinama be kastinio

2022 12 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr. nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)
Lietuvoje

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

2023 01 27
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • prisiminkite apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Kazimieras apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?
  • Žodžio laisvė apie V. Kaziela. Atsargumo kaina

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Trimonienė. Atmintis. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas
  • Stichinių nelaimių nuostoliai muša visus rekordus
  • Žiemą sušildys žuvienė ant laužo
  • Tiesa ir įsitikinimai apie žuvų taukus
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

by daiva
2023 01 27
72
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Lietuva švenčia Vilniaus 700 metų jubiliejų – 1323-aisiais miestas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Tai puiki proga prisiminti mūsų...

Skaityti toliau

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

by Kristina Aleknaitė
2023 01 17
2
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

2022-ųjų vasarą VDU Švietimo akademijoje Vilniuje įsikūręs Ukrainos centras per nepilnus metus tapo ukrainiečių antraisiais namais. Pasak Centro vadovo, buvusio ambasadoriaus...

Skaityti toliau

Ministras tarėsi Germanto parko steigimo

by Ditė Česėkaitė
2023 01 11
0
Susitikimas Telšiuose | am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiko su Telšių rajono savivaldybės meru Kęstučiu Gusarovu ir tarėsi dėl Germanto regioninio parko steigimo. Įsteigtas...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • prisiminkite apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Kazimieras apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?
  • Žodžio laisvė apie V. Kaziela. Atsargumo kaina
  • Vidmantas apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

Kitas straipsnis

Elena: Lietuviški tautiniai vardai tartum Lietuvos ambasadoriai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai