ELENA, www.alkas.lt
alkas.lt skelbia nuoširdų Vokietijoje gyvenančios mūsų tautietės Elenos laišką apie mūsų tautinių vardų svarbą ir paveikumą. Šį laišką parašyti ją paskatino mūsų skelbats Kaziemiero Būgos straipsnis “Vietų vardai – istorijos šaltinis”.
“Kaip vietų vardai yra genties, tautos, valstybės istorijos šaltinis, taip ir žmogaus vardas, pavardė atspindi jo giminės istoriją, kilmę. Todėl labai svarbu yra žmogui išsaugoti savo identišką vardą, pavardę, nesvarbu kur jis begyventų. Taip pat labai svarbu vaikus vadinti lietuviškais, tautiniais arba jau seniai adaptuotais, sulietuvintais vardais.
Toks žmogus bus visada Lietuvos ambasadorius ir savo vardu, pavarde skelbs, kokia yra jo kilmė, gal net galės paaiškinti kai kuriuos lietuvių kalbos dėsnius. Tarkime aš pati labai mielai aiškinu užsieniečiams, dabartiniams savo bendrapiliečiams vokiečiams, kodėl mano pavardė nėra lygiai tokia pati, kaip mano vyro bei mano sūnų, kodėl jų pavardės baigiasi galūne -as, o mano galūne –ienė. Kodėl net ir mano mergautinė pavardė nėra tokia pati, kokią turi mano tėvas ir ne tokia, kokią turi brolis bei mama, nors tai yra viena ir ta pai mūsų šeimos pavardė. Jiems tai skamba kaip visai skirtingos pavardės.
Ir tai žmonėms yra įdomu – vieni stebisi, kiti žavisi, treti dar kaip kitaip reaguoja, bet aš šitaip turiu progą savo pašnekovui pristatyti ne tik lietuvių kabos ypatybes, bet ir mūsų tautos sugebėjimą saugoti savo tradicijas, protėvių sukurtas vertybes. Ir prisisitayti, iš kur aš čia atvažiavau, kur yra mano šaknys bei širdis.
Taip pat labai įdomu, kai Vokietijoje girdžiu pavardes: Wowerait (Berlyno mero pavardė), Simonis, Schareyka ir kitas, kurios aiškiai pasako to žmogaus kilmę.
Deja, ne visi net ir žino, kad tai baltiškos kilmės pavardės ir kad iš tikrųjų jo senelių, prosenelių yra gyventa baltiškose žemėse ir, be abejo, turėta baltiško kraujo”.
Elena, Vokietija
Miela Elena, labai džiaugiuosi, kad jūs vokiečių tarpe skleidžiate gilumines žinias apie praeitį. Iš tiesų, mes kitų tautų atstovams daug ką galime pasakyti apie garbingą protėvių, kurie buvo ir yra tikrieji protėviai ne tik lietuviams, bet ir kitoms dabartinėms tautoms, praeitį. Ši praeitis mums, lietuviams atsiskleidžia per mūsų išsaugotą lietuvišką kalbą, kultūrą, papročius, giluminius pojučius ir sielos virpesius. Mes ne tik galime paaiškinti, kodėl jūros, ežerai, upės, kalnai, žemynai pavadinti vienu ar kitu žodžiu-pavadinimu, bet ir paaiškinti daugelio šalių pavadinimo kilmę. Mes taip pat galime paliūdyti, kad praeityje moteris buvo gerbiama, ir paaiškinti, kodėl moters pavardė lietuvių kalboje vis kitaip skamba – protėviai moterį globojo ir gerbė nuo pat užgimimo, kiekvieną moters asmens vystymosi tarpsnį atitinkamai įvardindami ir lyg tokiu būdu mergytei-merginai-moteriai sutekdami juridinį statusą. Džiugu, jog šiuo metu žmonija atsigręžia į moterį. Jei kas ir gali išgelbėti pasaulį nuo visokių krizių ir karų – tai tik moteris.
Pagarbiai,
Viktoras
viktoras.burbulis@yahoo.com
Užsieniečiams iš tiesų mūsų pavardės įdomu ir jie su susidomėjimu klausinėja kodėl šeimos narių pavardės skiriasi . Jau nevienas tarnautojas vyras net yra pasakęs , kad labai gerai , kad skirias vedusios ir nevedusios moters pavardės , išgirdai pavardę ir viskas aišku – turėti vilties ar palaidoti visas iliuzijas . Ypač tai domina visokius valstybės tarnautojus : banko , draudimų darbuotojus …Išgirdai pavarę ir jau žinai tai vyras ,moteris , ištekėjusi ar ne .
Gyvenu Vokietijoje ir prieš savaitę gimė dukrytė. Tai kai reikėjo pasakyti jos pavardę tai buvo nustebę. Viena šeima ir trys skirtingos pavardės. Mano šeima tampa vis didesnė Lietuvos ambasadorė!
Dėkui už gerą straipsnį Elena!!!
Sveikiname, kad didėja Jūsų šeimos ambasadorių skaičius. Būkime savimi.