Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (II)

Gintaras Beresnevičius, www.alkas.lt
2010-10-21 15:02:36
7
Gintaras Beresnevičius
Gintaras Beresnevičius
Gintaras Beresnevičius

Šventės kaip šventybiškos pajautos teritorija

Antras legitimacijos lygmuo tai tiesiog šventės. Iš dalies galime kalbėti ir apie krikščioniškas šventes, tačiau pats švenčių šventimas, nuo Kūčių, kai po staltiese tiesiami (slepiami) aukojimo pakloto šiaudai iki Vėlinių, kai tiesiog praktikuojamas protėvių kultas – modifikuotas ir Bažnyčios, ir sovietų, bet išlikęs bene šviesiausia (ne paradoksas) bendravimo su mirusiais, t. y. su protėviais švente. Laužai kapinėse miniatiūrizavosi, buvo paversti į ugneles ant kapų, bet tai ir yra aukojimo laužų miniatiūros kaip ir prėskučiai/šližikai yra protėviams aukojamo duonos kepalo miniatiūros.

Šventes legitimuoja atskiras dalykas, kurio pastaruoju atveju techniškai nesiejame su krikščionybe ar pagonybe. Bet kokia tradicinė šventė Lietuvoje sujudina, paveikia šeimos bendruomenes, kaimų bendruomenes, religines bendruomenes. Šventės esmė yra pereiti į kitą laiko dimensiją, į kitą laiko išjautimą. Kiekviena šventė tai duoda, net nesvarbu, kokia atributika (o dažniausiai sinkretiška) joje naudojama ir kokios prasmės iškeliamos. Kažkuriuo požiūriu nėra taip jau labai svarbu, nes šventėje naudojami tam tikri sakraliniai šifrai, ar tikriau šventybiniai dirgikliai, ir jie atsiliepia švenčiančio žmogaus sąmonėje (mažiausiai), pasąmonėje (stipriai) ir užvis stipriausiai šventės apsireiškia, sukirba pačiame išgyvenime. Per pačią šventę įmanoma jos nesuvokti, įmanomas gal net vidinis atostūmis, tingėjimas, tam tikras šventės nuobodulys ir panašūs šventiniai atributai, tačiau įdomiausia, kad po kurio laiko, savaitės ar net kelių dienų, ta šventė iškyla žmogaus atmintyje ir galiausiai suvokiama, kad turėta ypatingų potyrių.

Šitie potyriai yra išjaučiami visų šventės dalyvių bendrai, jie išnyra kaip tik daugiau atmintyje, ir regis, kad turi tam tikrų bruožų. Antraip kartas nuo karto į tas šventes nebūtų renkamasi, jose dalyvaujama ir pan. Stengiantis įeiti į pačią šventės nuotaiką ir būtent tapačią šventės nuotaiką, atbudinant praėjusios šventės būkles ir galbūt, tačiau nebūtinai, ieškant dar kitų, naujų, gilesnių potyrių, esančių „už šventės“ išgyvenimo.

Šventė skirta universaliam išgyvenimui, ir negalima manyti, kad šiandien šventės išgyvenimas yra iš principo kitoks nei sakykime prieš pusę tūkstantmečio. Keičiasi ne simboliai, o simbolių aiškinimas, keičiasi ne ritualai, o jų įprasminimas. Bet archetipai visvien generuoja potyrį. O archetipų duodami potyriai yra universalūs. Mes galime savo potyrį šventės metu paaiškinti ar pasistengti apibūdinti kitais žodžiais, kitom asociacijom nei mūsų protėviai XIX ar kad ir XIII a. Tačiau skirsis įžodinimai, o ne vidinės pajautos.

Taigi, toks zenbudistinis motyvas. Ženklai nukreipia mūsų dėmesį, kaip ir tų ženklų interpretacijos, priklausančios nuo laiko, technologijų, žodyno, simbolių reikšmių. Tačiau archetipas pajudintas šventės metu teikia tą patį potyrį.

Gamtos pajauta 

Žinojimas yra vienas dalykas. Netgi žinojimas kad lietuviai „buvo gamtmeldžiai“ lieka žinojimu, kol neprieinama iki esminių dalykų. Tai yra, iki tikros gamtinės pajautos, išgyvenimo savo bendrystės su gamtos kūnais, su jų gyvybės pajutimu ir svarbiausia – per gamtą galima atsiekti svarbiausio pojūčio – vienumos matymo. Matyti pasaulį kaip vieną su savimi erdvę, netampant nei pagoniu, nei kataliku. Išjausti vienovę, ir tai yra patiriamas universalus pojūtis, tuo lengvesnis, kuo mažiau apie jį galvoji ir kuo labiau jį jauti. Išjautimo pastanga duoda rezultatus. Vienam tai gali būti medžių bendrystė, antram šventastis pasiekiama per kadagius, trečias kalbasi su akmeniu. Žinia, šiais laikais tai juokinga, tačiau neskubėkime. Tai ne tikslas – prakalbinti akmenį ar žvilgsniu nušluoti ar performuoti debesį ar byloti su pušimi ar kontempliuoti ugnį. Gamtos objektai yra šilti, atsiliepiantys, ir lietuviškoje meditacijoje jie atskleidžia daugiau, pro juos einama toliau, iki vienybiškumo išgyvenimo; manau, artimo zenbudistinei ar japoniškos kultūros pajautai. Tai nekonfliktinis, o siejantis, šiltas buvimas atvertyje. Tai atvertis visai aplinkai, kurią galima pasiekti per gamtos objektus ir drauge kontempliuojant šventes. Švenčių ir gamtos išgyvenimas teikia religinį rezultatą ir dar kai kas prisideda kai tai atliekama bendruomenėje, nes tai jau yra religinė bendruomenė kuriai jokių legitimacijų nereikia.

Visiškai drąsiai reikia tvirtinti, jog lietuviškos tradicijos tąsa šiais laikais galima, per skirtingus laiko tarpsnius, vietas ir objektus išeinant į religinį lygmenį, į tą pajautos ir vienovės lygmenį, kuris lietuvių tradicijoje, nesvarbu kokių religijų ir jų atmainų valdomas, buvo ir tęsėsi nuolat.

XIX a. kitaip nei XXI, kitaip nei XIV, bet tai tas pats išgyvenimo ir religinio potyrio matmuo. Kitaip įžodintas, galbūt, bet kiekvienos religijos nervas tai yra unikalūs pasaulietiškame lauke nepatiriami potyriai. Jie yra tik religiniame santykyje ir įžodinami su dideliu vargu. Nieko keisto, nes tai šventybės išgyvenimas.

O kadangi šventybė išgyvenama, senoji tradicija gyvuoja, ir jos esmė – potyriuose. Visos pseudoorientalinės, naujosios meditacijos ir kontempliacijos mokyklos bando, perlauždamos europiečio dvasinį stuburą, privesti jį prie jogos, samadhi, satori ir dažniausiai be rezultatų. Lietuviška gi tradicija atgaivinama be pastangų ir atveda į nuosavą ir universalią religinę regą bei pajautą. Į atpažįstamų esmių teritoriją.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (I)
  2. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  3. Raginama pripažinti Vėlinių ir Kūčių šventes

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. viole says:
    15 metų ago

    “..svarbiausia – per gamtą galima atsiekti svarbiauiso pojuūčio – vienumos matymo. Matyti pasaulį kaip vieną su savimi erdvę, netampant nei pagoniu, nei kataliku” – labai oponuoja mūsų dienų liguistiems arijų, svastikų, sarmatų saviveikliniams judėjimams..

    Atsakyti
  2. Vilmantas says:
    15 metų ago

    Žmogus-turėjęs daug žydkrikščioniško veidmainiavimo,tačiau literatūriškas ir poetiškas

    Atsakyti
  3. Dainius Razauskas says:
    14 metų ago

    Su džiaugsmu noriu prisipažinti, kad iš esmės, širdimi visiškai pritariu šiame rašinyje Gintaro išsakytoms mintims. O žodžiai „kadangi šventybė išgyvenama, senoji tradicija gyvuoja“ yra kone formulė, kurią būtų galima „iškalti“ virš „Alko“ vartų (-: Ir apskritai labai sveikinu, palaikau šio Alko „kūrentojus“ bei labai jiems dėkoju, nes jų kurstomos ugnies dėka šviesiau gyventi.

    Atsakyti
  4. Petras says:
    9 metai ago

    Šiandienos laisvoje Lietuvoje atsiranda žmonių, kurie bando “atstatyti” kažkada senovėje Lietuvoje buvusią pagonybę, iš tikrųjų kurios nei išlikusių papročių, nei tradicijų visiškai nebėra, nes pasikrikštiję ir priėmę tikrąjį Dievą mūsų protėviai ją visais ayžvilgsniais sunaikino iki pat šaknų. Jos tiesiog neliko, neliko kam ja garbinti. Tai, kas buvo gera senovės lietuvių tikėjime, kaip Dievo ieškojimas, liaudies kultūra perėjo pilnutinai į katalikų tikėjimą ir katalikišką liturgiją tai, ką mes šiandien girdime, matome – liaudies melodija, maldos žodžiai, lietuviškos juostos, kryžiai, skulptūros, ornamentai ir pan. Tačiau šiandien bandoma stabmeldystę atgaivinti ir tai vyksta ne tik Lietuvoje. Kokią ji bus atnešta, turbūt, niekas nežino, tačiau ne prošal žvilgterėti kokia ji yra užsilikusi Afrikos neišsivysčiusių tautų tarpe ar kokia buvo iš rašytinių šaltinių iš tikrųjų (paskaitykim Kirkorą – 1860 m.). Tai šlykštūs dalykai, visiškai nepriimtini dabartinei krikščioniškai civilizacijai – pvz. žmonių aukojimai, nužudymai, užmušimai, visokios iškrypėliškos netyros orgijos, burtažodžiai, užkeikimai ir pan šlykštynės. Nenoriu jų daugiau minėti. Ar to siekia naujos pagonybės propaguotojai – gražinti mus į liūdną praeitį? Tegu pamąsto ką daro.

    Atsakyti
    • lyvis says:
      9 metai ago

      Ech, Petrai, Petrai, beveidis kryžiuotis. Be praeities nėra ateities.lyvis

      Atsakyti
    • APMAUDU says:
      6 metai ago

      Bet šventai tikiu… kad svetimų “užburta” Uola (Petrus) atvirs Ąžuolu stotingu

      Atsakyti
  5. KOKS PUIKUS says:
    6 metai ago

    STRAIPSNIS – tiesiog GINTARAS !!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius
  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  • Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

Kiti Straipsniai

Šiauliai

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
Liepos 6-oji Vilniuje

Vilnius Liepos 6-ąją švęs prie Neries

2025 07 04
Liepos 6-oji Kaune

Kaunas Valstybės dienai skirtus renginius pradės jau penktadienį

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Karnavaliniai kostiumai vaikams

Vaikystė – tai metas, kai fantazija neturi ribų, o svajonės virsta nuotykiais!

2025 06 27
aciulabai.lt

Jono vardas išlieka plačiai paplitęs ir mėgstamas

2025 06 23
Seimas naikins Vėlines?

Seime – spaudos konferencija apie siūlymą atsisakyti Vėlinių kaip šventinės dienos

2025 06 19
Akimirkos iš Romuvos Ilgių ir dailininkės Julijos Ikamaitės surengto Vėlinių (Ilgių) vakaro. 2012–2018 metai

Ar dera naikinti Vėlines dėl Sausio 13-osios?

2025 06 17
Šventės akimirka | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Dvigubi pasiekimai: gabiausi Kauno mokiniai pagerbti šventėje

2025 06 08
Ansamblių vakaras sugrįžta_šimtai atlikėjų kviečia į šventę prie Bėlio ežero | S. Lukoševičiaus nuotr.

Ansamblių vakaras sugrįžta: šimtai atlikėjų kviečia į šventę prie Bėlio ežero

2025 06 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Vilniaus Universitete - tarptautinė archeologų konferencija

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai