Jonas Vaiškūnas:
“Aš NEMĖGSTU popiežesnių už popiežių perkrikštų, Saibabos materealizuotų žiedų, smilkalų, krišnuistų rūbų ir lietuviškos jogų fizkultūros, bet aš gerbiu brolius krikščionis, tikrus žiedus ir tikrus Indijos jogus. Tikiuosi, kad alkas.lt vieta kur galima būti atviriems.” (Iš komentarų straipsniui “A.Mamontovas: Mes iki šiol esame pagonys”
Gerbiamas Jonai,
esate kiek piktokas kitų tikėjimų atžvilgiu. Tarsi koks kalavijuotis – inkvizitorius – egzorcistas, o tai tikro baltų pagonio (ar bent siekiančio tokiu būti) jokiu būdu nepuošia.
Silpnesnių nervų žmones tai gali netgi atkratyti nuo pagonybės ir priversti sutikti su kryžiuočių- okupantų tvirtinimais, esą “…pagonys – žiaurūs fanatiški stabmeldžiai, be gailesčio žudantys ir kraugeriškiems dievams aukojantys kito tikėjimo žmones; jiems terūpi alus, gašlūs pasilinksminimai ir gėrybių pasisavinimas jėga, jų tikėjimui prieštaraujančius jie niekina, tremia, paverčia vergais… Jų laukinės dainos primena vilkų staugimą, drabužiai – žvėrių apdarus, o būstai – purvinus guolius meškų, kurias jie laiko savo pramotėmis.” Ir t.t. (iš lenkiškos kilmės metraščių). Na, toks mūsų baltų apibūdinimas ar Jums neprimena to, ką netiesiogiai pasakėte apie komentatorės Agnės1615 gerbiamus indėnus bei indus?
Kiek suprantu, ponia (ar panelė) Agnė nesiūlo Jums tapti perkrikštu, tik rekomenduoja, ieškant savo tautos istorinių ir religinių šaknų, pasidomėti viso pasaulio humaniškiausių religijų istoriniu ir prasminiu kontekstu – gal ką bendro, svarbaus, tikro atrasite (bent jau Indijoje – tikrai atrasite), taip įsigilinsite, sutvirtėsite, šį bei tą gal sužinosite ir apie savos religijos istoriją. Juk tai svarbu, ar ne?
Dėl krišnaistų – kiek teko pažinoti, tai labai puikūs, dvasingi, patikimi žmonės. Tvirtos šeimos,padorumas, darbštumas, aukštasis išsilavinimas. ir – jokio alkoholio, cigarečių ir pan. Labai intelektualūs, viskuo besidomintys, gamtą ir Žemę gerbiantys žmonės. Ir atrodo puikiai, nes užsiiminėja amžinuoju indoarijų “sportu” – vediškąja hatha-jogos sistema. Puiku, kad šita sveikos gyvensenos ir harmonijos sistema populiarėja visame pasaulyje, visuose sluoksniuose – bus daugiau sveikų, grakščių, jaunatviškų ir optimistiškų žmonių, kurie retai serga, yra kūrybingi, darbingi, pareigingi. Žinote, norėčiau, kad mano sūnus taip gyventų. Kad visas Lietuvos jaunimas ne alaus šventes švęstų (netgi Kernavėj), “žoleles” rūkytų, pseudopagonimis apsimetę, merginas -sugyventines keistų ir pilvukus “lietuviškus” ant kiaulės lašinių augintų, o bent porą kartų per mėnesį aplankytų jogos centrą.
Manau, kad senovės baltai TIKRAI turėjo savo sveikatinimo sistemą, kurią sunaikino kryžiuočiai. Manau, kad jie smerkė girtavimą. Manau, kad aukščiausieji žyniai tikrai nepasigerdavo ir, ko gera, nevartojo užmuštų gyvūnų mėsos (visokie ten Lasickiai ir kiti tendencingi “metraštininkai” man nėra autoritetas). Manau, kad lietuvių sveikatinimo sistema buvo labai artima jogai (žodis “joga” – tai liet. “jėga”, “jungtis”), Ajurvedai, tik dėstyta lietuviškais terminais. Pagonis – blaivus, sveikas, etiškas žmogus. Nes sveikas, gražus, energingas, pozityvus žmogus gali daugiau bėdos kožnam režimui pridaryti, negu apsmurgęs, energijos neturintis, pretenzingas “intelektualas”…
Ar galite “Alko” skaitytojui pasiūlyti pagoniškąsias etines, moralines, šeimos, sveikatinimo, mitybos ir gyvensenos, ekologijos normas? Būtent tai dabar Lietuvai svarbiausia – sergame,degraduojame, nykstame. Labai reikėtų tokios rubrikos.
Ką tai reiškia – “popiežesnių už popiežių perkrikštų”? Apie kokius popiežius ir perkrikštus čia kalbate? Kam naudoti tokią pseudokrikščionišką terminiją? Pagalvokite apie tai.
Pridursiu, kad nors esu tikrų tikriausia lietuvė, man labai patinka smilkalai. Ir indų rūbai – nors jais nesirengiu, bet man gražu. Ir mantros, ragos, indų dainos, nors pati priklausau etnografiniam lietuvių dainų ansambliui. ir labai mėgstu kartkartėmis pasiskaityti poeto Sigito Gedos (juk jis buvo tikras lietuvis, ar ne?) puikiai išverstą “Bhagavadgytą”. Tokia baltiška pasaulėjauta ten…
Džiaugiuosi, kad mano sūnus apsilankė Indijoje, pabendravo su Vilniaus krišnaistais – metė gerti ir rūkyti, baigė mokslus ir dar labiau domisi lietuviškąja ikikrikščioniška religija.
Jonai, yra senas geras posakis – “Kartu su nešvariu vandeniu iš dubens neišpilkite ir ten besimaudančio vaiko.” Jūs darote Lietuvai reikalingą darbą, todėl pagalvokite apie tai.
Klestėk, mielas “Alkai”.
Gabija (Bitė), baltistikos specialybė, dėstytoja
Mieloji Gabija-bite, ar svarbu žmogaus tautybė?, pagonių buvo visoje Europoje ir azijoje, neabsoliutinkite, nors man patiko Jūsų mintys apie pagonis-žolėdžius, norėčiau tuo tikėti, o va apie Sigitą Gedą jūs Labai klystate: ir Sluckis, ir Geda tėra krikštyti Litvakai, t.y. lietuvos žydai, bet tai nereiškia kad jie nenusipelnę Lietuvai. Mano Tėvas visą gyvenimą dirbo ir statė Lietuvai, tarnavo lietuvių kariuomenėje, kas ir knygoje pažymėta, protėvis statė Tiškevičiui rūmus Lentvary ir Vokėje, o mes su broliu ir jo dukra ne vieną knygą, vadovėlį, kūrinį ir šimtus mokslinių straipsnių Lietuvai esame parašę. Beje, mano tėtis buvo karaimas. Tačiau mūsų šeima buvo lietuviška, dirbo Lietuvai, mylėjo ją ir gerbė Lietuvos papročius. Ar dėl to reikia smerkti kažkokią religiją kad Jums nepatinka? Pirmiausia reikia labai daug žinoti, tada labai daug lyginti ir neužmiršti, kad mūsų mokytojai mus seniai supainiojo – bandė 50 metų nurašyti lietuvišką sąvastį, sukiršinti tarpusavyje Lietuvos įvairiataučius. Ir vilnietis Pilsudskis ir iš baltarusiškų žemių kilęs Adomas Mickevičius, ir Barbora Radvilaitė save laikė tikrais lietuviais, nors nemokėjo gerai lietuviškai kalbėti. Taigi, iki Jono Basanavičiaus tur būt nė vienas nekalbėjo gražia lietuviška kalba. Čiurlionis, Sapiegos, Chodkevičiai, Radvilos ir kiti, visi namie kalbėjo lenkiškai. Neieškokite istorinės tiesos ir tapatybės su mūsų laikais, nes nerasite. Lietuvybė yra mūsų sieloje. Neskolinkime iš indų to, ką turime patys. Gražu pavaikščioti su krišnuistais ar paragauti jų sūrių, bet aš tikrai neleisčiau savo vaikams priimti krišnuistų religijos, nes turime savąją probaltišką tikėjimą, jei jau nenorime būti katalikais, liuteronimis ar pravoslavais. Jei susilauksiu anūkų, tikrai krikštysiu juos Sariuose ar kur kitur ir tegu juos saugo gamtos Dievai
G.Beresnevičius:
“O kadangi šventybė išgyvenama, senoji tradicija gyvuoja, ir jos esmė – potyriuose. Visos pseudoorientalinės, naujosios meditacijos ir kontempliacijos mokyklos bando, perlauždamos europiečio dvasinį stuburą, privesti jį prie jogos, samadhi, satori ir dažniausiai be rezultatų. Lietuviška gi tradicija atgaivinama be pastangų ir atveda į nuosavą ir universalią religinę regą bei pajautą. Į atpažįstamų esmių teritoriją.”
https://alkas.lt/2010/10/21/g-beresnevicius-apie-senosios-lietuviu-religijos-legitimacijos-galimybe-ii/
Dalai Lama yra pasakęs: “Budizmas man yra pati geriausia religija, bet tai nereiškia, kad ji pati geriausia kitiems”
Aš pati gyvenau Indijoje trejus metus. Mokinausi klasikinio indiško šokio. Iki tol labai labai labai domėjausi Indija. O domėtis ja pradėjau dėl to, kad per istorijos pamoką mokytoja pasakė, kad sanskrito kalba labai panaši į lietuvių.Po to aišku prasidėjo indiški filmai, tada ir indiški šokiai. Mano šokių mokytoja mums kartą pasakė, kad užsieniečiai yra tikri naivuoliai, jei mano, kad pabuvoje Indijoje suras vien tik medituojančius, joga užsiiminėjančius žmones. Indija keičiasi. Jei gyvenate ašramuose, tai aišku tą norimą Indiją ir pamatysite. Patikėkite manim, ten to ką turi-ne visi įvertina. Indų merginos mieliau dėvi vakarietišką rūbą, nei sarį.Ir bindį (taškelį ant kaktos) ne visos klijuoja. Šiaip jis turėtų būti nusipiešiamas.O jei paklausi, ką gi reiškia tos spalvos-raudona, balta, geltona, kurias ant kaktos tepasi dažniausiai šventyklose, ar po apeigų namie, ne visi pasakys. Taip kad negarbinkite to, kas jų pačių nėra garbinama.
Aš labai gerų dalykų galiu papasakoti kad ir apie islamą.Jų religija moko, kad tris procentus nuo savo turto, turi skirti vargšams.Jei turi šimtą obelų, leisk trimis naudotis nesugebančiai prasimaitinti šeimai. Ir visada yra skatinama mokintis. Juk jie taip pažengė medicinoje,daug keliavo. Pažiūrėkite, ką jie sukūrė Ispanijoje, Andalūzijoje. Tikrai gera religija. Bet ji ne mano.Ji gera, bet ja aš nealsuoju.Man užtenka paklausyt liaudiškų dainų, lietuviškų kanklių ir man rodos aš jaučiu tą visą baltiškumą. Net ir latvių muzika rodos sava.
Išsiplėčiau komentuodama, bet ką norėjau pasakyti-gerai, kad susipažystate su įvairiomis kultūromis, taip praturtinate save. Mokykitės, semkites naujų žinių, bet nepamirškite, kas esat. Tik taip iš tikro būsite įdomi kitiems.
Sveiki. Perskaičiau jūsų diskusiją skersai išilgai, ir, būdamas kuklus lietuvių literatūros darbuotojas, negaliu atsistebėti jos, prašom atleisti, neišprusimu.
Išdėstysiu savo pastebėjimus:
1 – visų pirma, “Bhagavadgytą” į lietuvių kalbą išvertė ne poetas Sigitas Geda, o ALFONSAS BUKONTAS, gerbiamieji. Klydo abi komentatorės – ponia Gabija (turbūt supainiojo vertėjų pavardes, mat S.Geda yra vertęs kitokios indų epinės literatūros);
2 – antra, miela Violeta, nei S. Geda, nei Alfonsas Bukontas nėra žydų tautybės. O rašytojas M. Sluckis buvo Lietuvos žydas ir kas? Tikėjimais jis nesidomėjo, buvo psichologinio realizmo atstovas, rašytojas,ir su šia diskusija neturi nieko bendra.
Ar, Violeta, manote, kad tik kitataučiai gali domėtis pasaulio religijų literatūriniu paveldu? Taigi ne, nes:
3 – yra mūsų Vydūnas, pirmasis lietuviškai vertęs “Bhagavadgytą:, žavėjęsis Vedų išmintimi ir teigęs, kad tarp mūsų tautų daug bendrumo,kad ieškodami sąsajų daug apie save suprasime;
4 – yra nepralenkiamas lietuvių rašytojas Vincas krėvė Mickevičius, parašęs ne tik tikrąja mūsų tikėjimo dvasia dvelkiančią apysaką apie Gugį ir jo liepą, bet ir “Pretjakabudą”, gerbęs Indiją, ieškojęs ten mums ir jiems bendrū pajautų, simbolių ir juos radęs;
5 – yra Balys Sruoga;
6 – yra alpinistas Valdas Vitkauskas, keliautojas Norvilas, poetas Bložė, poetė (jau mirusi) Miliauskaitė (abu – Nacionalinės literatūrinės premijos laureatai) , yra Čiurlionis ir jo žmona Sofija, daugybė kitų…Ir Simonas Daukantas labai patarė patyrinėti Indijos raštų palikimą. Ar Tamsta norite pasakyti, kad jie “ne lietuviai”? Baltiškesnių, lietuviškesnių, giliau persmelktų mūsų tautos dvasia darbų nei padarė šie vyrai ir moterys sunku būtų ir surasti;
7 – drabužiai, įpročiai – J.Vaiškūnai, pykstate ant indų rūbus ar smilkalus mėgstančių žmonių. Prisipažinkite, ranką ant širdies padėjęs – ar Tamsta nenešiojate “šlipso”, džinsų, ar nevažinėjate automobiliu, ar nedėvite kostiumo? O juk tai baisiai “nelietuviški” daiktai.
Sunku buvo skatyti tą diskusiją ir kaip lietuviui, ir kaip mokytojui. Daugiau intelekto tikėjausi iš tokio leidinio kaip “Alkas”. Smagu tik, kad yra rimtai ieškančių sąsajų, neuždarančių durų į pasaulį.
Labai trumpa pastaba P. Natango komentarui: Mykolas Sluckis, nuostabus žmogus, ne buvo, bet yra, o į šią diskusiją pateko tikrai keisčiausiu, neįmanomiausiu būdu.
Jūsų komentaras man patiko. Aš irgi stebiuosi kai kuriais kraštutinumais, pasirodančiais tinklapio komentaruose. Stebiuosi ir kai kuriomis intelektualinėmis manipuliacijomis tinklapyje. Duok Dieve, gal dar ši liga pagydoma. Labai nuoširdžiai tikiu, kad taip.
Nors būdamas krikščionis, palankiai vertinu pozityvius pagonis. Vis gi dar Čestertonas gana teisingai pastebėjo: be reikalo kai kas mano, jog ten, kur nebuvo įkėlę kojos europiečiai (kontekste – krikščionys), žydėję tik rojaus sodai. Helenizmo, Artimųjų Rytų pagonybėse viešpatavo gašlumas, actekų, iš dalies – majų religijose – žiaurumas ir kraugerystė (netgi tiesiogine prasme), papuasų pagonybėje – kanibalizmas.
Baltiškoji pagonybė man – gana artima, ne tik tuo, jog ji – baltiška. Dar artimesnė ji man dėl to, ką apie ją teko sužinoti: etinių ir ontologinių sampratų, labai artimų tam, ką laikyčiau pirminiu universalizmu, atkurtu krikščionybėje. Nors kai kurie baltiškosios pagonybės interpretatoriai – vytautai lukšai ir kt. – ją traktuoja per satanizmo, geriausiu atveju – “New age” prizmę.
Pagonys yra gerai. Kol jie nėra antikrikščionys. Pastarieji kenkia ne tiktai krikščionybei, tačiau ir lietuvybei, skaldydami lietuvių tautą. Kryžiuočiai – universalus terminas, puikiai tinkantis įvairių tikėjimų dogmatikams-inkvizitoriams, pradedant islamo džihadžiais, baigiant hindutvos ekstremistais.
Mielas Mariau,
truputį su savo fantazijomis patekote ne į tą puslapį. Mat jį skaito ir į jį rašo ne išsigandę paaugliai bei bobutės, kuriuos galima gąsdinti pragaru ir velniukais, bet istorikai ir rimti meno bei mokslo žmonės, turintys daug žinių apie visas religijas. Lietuviai pagonys niekada nebuvo kanibalai, mielas Mariau, daugiau skaitykite istorinių knygų bei šaltinių. Antra – turbūt už inkvizicijos laikus senutė Europa nepatyrė nieko baisesnio. Pasiskaitykite kad ir tokį šlovingą krikščionių veikalą kaip “Raganų kūjis”, prisiminkite prūsus,kitas “vardan krikščionių tikėjimo” išžudytas ir naikintas tautas. Krikščionių invazija į mūsų kraštus buvo grynai politinio – grobikiško pobūdžio, dangstantis Kristaus vardu, iškreipus jo tiesas; o šitą asmenybę aš, beje, gerbiu.
Mariau, pasidomėkite istorija (ne tendencinga, o tikrąją), metraščiais, šaltiniais, nuslėptais dokumentas ir t.t. Ir… atsipeikėkite.
Taikos ir meilės.
Krikščionys yra geri jei jie ne antipagonys. Tikiuosi tokių jau yra?