Vasario 5-oji – Gabijos diena (audio, video)

Vasario 5 d. senosios baltų kultūros puoselėtojai visame pasaulyje švenčia Gabijos dieną. Deivė Gabija – dieviškųjų ugnies galių įkūnytoja. Ugnis visais laikais ir visose pasaulio religijose buvo ir yra vienu esmingiausiu dvasiniu įvaizdžiu.

„Tik Ugnis verčia išmanymą kreipti į dvasinę pusę. Iš to pasidarė lietuvių rimtas būdas, jų sveika skaisti dora, kurios paskutiniais spinduliais dar ir šiandien pasidžiaugti galime.

Visas gyvenimas, visa sąmonė, buvo ir bus suvokiamos kaip Ugnis. Ugnis – tai šviesa ir gyvybė. Ugnį kurti – tai pasaulį kurti, gyvenimą“, – skalsiai ir esmingai ugnies reikšmingumą nusakė mūsų Tautos išminčius Vydūnas.

Amžinoji ugnis visuomet atliko tarpininkavimo, jungties, ryšio tarp žmonių ir dievų vaidmenį. Ji visuomet buvo mūsų prigimtinio tikėjimo pagrindine, ašine atspara degančia ne tik mūsų šventųjų alkų aukuruose, bet liepsnojančia kiekvieno mūsų širdyje:

Šiandienos baltų žemėse, kokių valstybių sienomis jos bebūtų perskirtos – atgimsta ir keliasi baltiškoji dvasia. Mūsų protėvių dvasinių galių versmės tebetrykšta iš žemės daubų ir kalnų, vandenų srovių ir gelmių, nuo Oderio iki Volgos, nuo Dnepro iki Mudavos atgimstanti baltiškoji dvasia žadina Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Prūsijos, Gudijos, Rusijos, Ukrainos vaikų sielas užpildydama jas atradimo džiaugsmu, kad mus visus jungiantis bendras tūkstantmetis baltiškas dvasinis paveldas – gyvybingas ir gali suteikti stiprybės ir galių mums šiandien.

Maldos ir giesmės Gabijai šiandien visuotinai aidi visose Lietuvos Romuvos švenčiamose prigimtinėse protėvių šventėse. Gabijos dienos proga įsijauskime į apeiginės grupės „Kūlgrinda“ atliekama giesmę (maldą) Gabijai, prašydami apgaubti, sujungti ir stiprinti baltų tautą:

Maldos į Gabiją šiandien skamba ir Gudijoje. Čia gyvenantys baltiškos dvasios puoselėtojai susibūrę į grupę „Eizva“ sėkmingai kursto baltiškosios kūrybos aukuro ugnį. „Eizva“ yra bendras Minsko muzikanto Alesio Mikaus (Ales Mikus) (Gudijoje gerai žinomo muzikos projektu „Kryvakryž“) ir Gomelio muzikanto Vičaslavo Holubo (Viačaslau Holub) (žinomo muzikos projektų „Svalbard“ ir „Erde“ autoriaus) tvarinys. „Eizva“ visuomenei pirmą kartą prisistatė 2016-ųjų metų rugsėjį, išleidusi muzikinę kompoziciją, skirtą Baltų vienybės dienai:

Šiandien Gabijos dienos proga „Eizva“ atsiuntė naują savo kūrinį – maldą į Gabiją. Šioje maldoje, kreipiantis į Deivę Gabiją, skamba apeiginis šaukinys: Gam. Tai senovinis apeiginis šūksnis išlikęs sakmėje apie gudų kilmę kaip mitinių šunų Staurų ir Gaurų šaukinys: „Staurai, Gaurai, gam, eikite pas mus“ („Стаўры, Гаўры, гам, прыхадзіце к нам!“). Sanskrite toks šūksnis naudojamas prisišaukiant Dievus:

Gabijos dienos proga Alkas.lt skaitytojams sveikinimus siunčia taip pat ir baltų tikėjimo puoselėtojai susibūrę į grupę „Kreiwiskai“ iš Tvėrės (Vakarų Rusija). „Kreiwiskai“ sukūrė keturi kūrėjai iš Tvėrės, laikantys save baltų palikuonimis tose Rusijos sudėtyje esančiose baltų žemėse. 2012 metais jie įkūrė būrelį „Tverža“, ėmė leisti žurnalą „Vele“, rengti Rasų šventes, lankyti šventuosius protėvių akmenis, gilintis į baltų kultūros versmes.

Šioje „Kreiwiskai“ atliekamoje giesmėje (maldoje) Gabijai skamba ir prūsiškas ugnies Deivės vardas Panika, kildintinas iš prūsų kalbos žodžio panu – ugnis:

Šiemet turėtų pasirodyti ir Mogiliovo (Gudija) grupės „Pragnavit“ giesmių plokštelė, kurioje taip pat bus apdainuojama Gabijos deivė.

***

Aras Žvirblys „Gabijos ugnis“: