Vasario 5 d. senosios baltų kultūros puoselėtojai visame pasaulyje švenčia Gabijos dieną. Deivė Gabija – dieviškųjų ugnies galių įkūnytoja. Ugnis visais laikais ir visose pasaulio religijose buvo ir yra vienu esmingiausiu dvasiniu įvaizdžiu.
„Tik Ugnis verčia išmanymą kreipti į dvasinę pusę. Iš to pasidarė lietuvių rimtas būdas, jų sveika skaisti dora, kurios paskutiniais spinduliais dar ir šiandien pasidžiaugti galime.
Visas gyvenimas, visa sąmonė, buvo ir bus suvokiamos kaip Ugnis. Ugnis – tai šviesa ir gyvybė. Ugnį kurti – tai pasaulį kurti, gyvenimą“, – skalsiai ir esmingai ugnies reikšmingumą nusakė mūsų Tautos išminčius Vydūnas.
Amžinoji ugnis visuomet atliko tarpininkavimo, jungties, ryšio tarp žmonių ir dievų vaidmenį. Ji visuomet buvo mūsų prigimtinio tikėjimo pagrindine, ašine atspara degančia ne tik mūsų šventųjų alkų aukuruose, bet liepsnojančia kiekvieno mūsų širdyje:
Šiandienos baltų žemėse, kokių valstybių sienomis jos bebūtų perskirtos – atgimsta ir keliasi baltiškoji dvasia. Mūsų protėvių dvasinių galių versmės tebetrykšta iš žemės daubų ir kalnų, vandenų srovių ir gelmių, nuo Oderio iki Volgos, nuo Dnepro iki Mudavos atgimstanti baltiškoji dvasia žadina Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Prūsijos, Gudijos, Rusijos, Ukrainos vaikų sielas užpildydama jas atradimo džiaugsmu, kad mus visus jungiantis bendras tūkstantmetis baltiškas dvasinis paveldas – gyvybingas ir gali suteikti stiprybės ir galių mums šiandien.
Maldos ir giesmės Gabijai šiandien visuotinai aidi visose Lietuvos Romuvos švenčiamose prigimtinėse protėvių šventėse. Gabijos dienos proga įsijauskime į apeiginės grupės „Kūlgrinda“ atliekama giesmę (maldą) Gabijai, prašydami apgaubti, sujungti ir stiprinti baltų tautą:
Maldos į Gabiją šiandien skamba ir Gudijoje. Čia gyvenantys baltiškos dvasios puoselėtojai susibūrę į grupę „Eizva“ sėkmingai kursto baltiškosios kūrybos aukuro ugnį. „Eizva“ yra bendras Minsko muzikanto Alesio Mikaus (Ales Mikus) (Gudijoje gerai žinomo muzikos projektu „Kryvakryž“) ir Gomelio muzikanto Vičaslavo Holubo (Viačaslau Holub) (žinomo muzikos projektų „Svalbard“ ir „Erde“ autoriaus) tvarinys. „Eizva“ visuomenei pirmą kartą prisistatė 2016-ųjų metų rugsėjį, išleidusi muzikinę kompoziciją, skirtą Baltų vienybės dienai:
Šiandien Gabijos dienos proga „Eizva“ atsiuntė naują savo kūrinį – maldą į Gabiją. Šioje maldoje, kreipiantis į Deivę Gabiją, skamba apeiginis šaukinys: Gam. Tai senovinis apeiginis šūksnis išlikęs sakmėje apie gudų kilmę kaip mitinių šunų Staurų ir Gaurų šaukinys: „Staurai, Gaurai, gam, eikite pas mus“ („Стаўры, Гаўры, гам, прыхадзіце к нам!“). Sanskrite toks šūksnis naudojamas prisišaukiant Dievus:
Gabijos dienos proga Alkas.lt skaitytojams sveikinimus siunčia taip pat ir baltų tikėjimo puoselėtojai susibūrę į grupę „Kreiwiskai“ iš Tvėrės (Vakarų Rusija). „Kreiwiskai“ sukūrė keturi kūrėjai iš Tvėrės, laikantys save baltų palikuonimis tose Rusijos sudėtyje esančiose baltų žemėse. 2012 metais jie įkūrė būrelį „Tverža“, ėmė leisti žurnalą „Vele“, rengti Rasų šventes, lankyti šventuosius protėvių akmenis, gilintis į baltų kultūros versmes.
Šioje „Kreiwiskai“ atliekamoje giesmėje (maldoje) Gabijai skamba ir prūsiškas ugnies Deivės vardas Panika, kildintinas iš prūsų kalbos žodžio panu – ugnis:
Šiemet turėtų pasirodyti ir Mogiliovo (Gudija) grupės „Pragnavit“ giesmių plokštelė, kurioje taip pat bus apdainuojama Gabijos deivė.
***
Aras Žvirblys „Gabijos ugnis“:
neteisingai supranta Gabija.Todel , kad yra protas ir kuryba,o kuriba gera jei parasyta ar padaryta su Ugnele,o kas ugneles deive- teisingai ,Gabija.O,jei zmogus ,kuria su ugnele tai jis turbut gabus,o kas gabumus dalina – iseitu ,kad Gabija.Taigi,primityvas Gabija vaizduoti tik ugnies deive.
šiaip tai veikiau manyčiau, jog tas “gam” (gudų ištariamas kaip “ham”), yra ne apeiginis šaukinys, tolygus kokiam “Ommm!” ar “Amennn!”, bet tiesiog baltiškos kilmės ištiktukas “am”, tokiu amsėjimo pamėgdžiojimu paraginant mitinius Staurį ir Gaurį atkakti.
Bet šiandien ir Birutės Vardadienis. Ji mūsų tautoje ir istorinė asmenybė. Sveikinimai ir visoms Birutėms!
great
>Taip
Vaidilutė Birutė lyg nesiryžo tekėt už Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio (1297 – 1382), nes buvo pasišventus tarnauti dievams. Akimirką šią lyg ir pagavo architektas a. a. Liudvikas Pocius atkurtoj Birutės kalno koplyčioj Palangoje sukūręs vitražą lange, kur Birutė, pakilus ant plokščio akmens, lyg nesiryžta žengti į glėbį jai besiperšančiam Kęstučiui. Aplinkiniuose šios koplyčios vitražuose vaizduojami tų laikų rūbais apsivilkę miestelėnai. Vitražas (jis žiūrimas iš vidaus) yra pripažintas Lietuvos kultūrinio paveldo objektu, tačiau žmonėms, norintiems įeit į koplyčios vidų pažvelgt į Birutę, durys yra užrakintos. Visgi, pažvelgt į vidų galima, – siauri pailgi langeliai iš stiklo duryse yra palikti. Tačiau į mus žvelgia ne Birutė, o pridengiantis ją Šv. Marijos su kūdikėliu ant rankų paveikslas. Todėl Lietuvos Etninės kultūros globos taryba prie Seimo žodžiu ir raštu kreipėsi į Palangos m. administraciją (koplyčia nėra bažnyčios balanse), prašydama šį kultūrinio paveldo objektą padaryt prieinamą visuomenei bei ekskursantams, tačiau gavo trumpą atsakymą “ne!”. Žodžiu, užeit ir pasveikint Birutę Palangoje gražių jos vardinių proga nieks po šiai dienai negali. Va tep!
Tai tik parodo Palangos m. administracijos ,,patriotizmą”, manau.
>Taigi
Patriotizmas buvo rodomas ten tik prie ruso: koplyčios viduj veikė civilinės metrikacijos biuras kur, įėjus vidun, jaunavedžiams buvo mainomi aukso žiedai.
Veikiausiai, Gabijos galia galėjo būti vaizduota ugnies pavidalo statula, statyta genties žemės centrinėje vietoje. Ji gaubia – saugo genties gyvenimą savo žemėje nuo pasaulyje esančių kitų grėsmingų esybių kaip tokių ar tarkim ir “negerų ugnių” (pvz. sausros, šalčio, žaibo, karo ar pan.) Tokiu atveju tas saugantis ugnies statulos gaubimas galėjo būti suvokiamas kaip maginės galios veiksmas, rodantis kitai pasaulio esybei, kad atitinkama gyvenimo vieta, kurią gaubia (joje stovi) ugnies statula, yra tai atitinkamai neprieinama. Taigi ji – nuo atitinkamų kitų grėsmingų pasaulio esybių yra tapusi saugi.