Jonas VAIŠKŪNAS, www.alkas.lt

Neseniai buvo pranešta, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras perėmė didelį ir labai reikšmingą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) ir Prisikėlimo apygardos partizanų archyvą. Susisteminus ir suskaitmeninus dokumentus, ketinama juos padaryti prieinamais visiems tyrinėtojams. Tarp visų kitų dokumentų ypatingo dėmesio yra verta pačių partizanų išleista knygelė „Dievai ir Būtybės. Lietuvių mitologija“.
Galima numanyti, kad partizanai iš šios knygelės rinkdavosi sau slapyvardžius. Tai, kad partizanai buvo patys parengę ir išleidę tokį leidinį, rodo gilų laisvės kovotojų dvasinį ryšį su mūsų protėvių pasaulėžiūra. Lietuvos nepriklausomybės gynėjamas Lietuvos tautinės giesmės žodžiai “iš praeities tavo sūnūs te stiprybės semia” nebuvo vien tik vaizdingas išsireiškimas, bet tikras dorovinis priesakas.
“Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras planuoja šio dokumentų rinkinio pagrindu išleisti atskirą leidinį, o galutinai sutvarkytas visas rinkinys bus prieinamas visiems tyrinėtojams bei saugomas Genocido aukų muziejaus fonduose.” – praneša bernardinai.lt.
Lietuvos partizanų ryšį su mūsų protėvių dvasinėmis galiomis yra pastebėjęs ir etnologas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas. Savo knygoje „Lietuvių senosios religijos kelias“ jis rašo:
„Sovietinė okupacija ir Antrasis pasaulinis karas nušlavė gležnus Romuvos daigus. Vis dėlto nepriklausomoje Lietuvoje jau buvo išaugusi sąmoningų lietuvių karta, pajėgusi pakilti pasipriešinimui okupacijai ir kovoti partizaninį karą. Kokios dvasios buvo partizanai, nusako jų slapyvardžiai ir partizanų būrių vardai. Štai pavyzdžiai iš Šilalės krašto: Lizdeika, Margis,Milda, Perkūnas (8 paminėjimai), Šarūnas (8), Rambynas, Vaidila; Algirdo rinktinė, Rambyno rinktinė, Aukuro rinktinė, Perkūno būrys, Kęstučio apygarda ir būrys, Geležinio Vilko būrys ir kt.“
Dabar jau laisvi, sukdamiesi gražiuose spalvinguose šiuolaikinio gyvenimo sūkuriuose, turėtumėm neužmiršti kas, kaip ir kada šią laisvę mums iškovojo, žinoti kur slypi tautos laisvei palaikyti skirtos Galios.
Prisimenant, kad Jonas Trinkūnas šventino AMB’o prezidento vėliavą, keista skaityti tokią ištrauką iš jo knygos. Beje, kai vėliavą ‘šventino’, dar pats nebuvo įsišventinęs į krivius; vėliavą perdavė katalikams peršventinti.
Man J.Vaiškūno straipsnis “Lietuvos partizanai galių kovai sėmėsi iš senojo baltų tikėjimo” primena apgailėtiną bandymą joti ant žuvusių už tėvynę Žmonių kaulų.
Nelabai suprantu nepasitenkinimą Kemblio komentare. Kas čia blogo, kad slapyvardžiai buvo iš senojo tikėjimo pasirinkti ar kad partizanai gerbė papročius? “Apgailėtinas bandymas joti ant žuvusių už tėvynę Žmonių kaulų” gali būt ir pastovus kišimas katalikų tikėjimo kaip pagrindinio partizanų dvasios šaltinio. Aš tuo abejoju, nes Ne už Jėzų ir ne už katalikų bažnyčią partizanai kovojo. UŽ LIETUVĄ.
Sunkiausiais momentais tiek atskiro individo, tiek ir tautos atveju iš pasąmonės iškyla tai, kas yra svarbiausio, pamatinio. Būtent tai yra mūsų baltiškosios sąmonės elementai.
Be to, žydkrikščionybė siejasi su okupantais.