Ebolos hemoraginė karštligė arba Ebola virusinė liga yra ypač pavojinga užkrečiamoji liga, kuria serga žmonės ir kai kurie primatai (beždžionės, gorilos, šimpanzės), pasireiškianti protrūkiais ir dažnai besibaigianti mirtimi. Ligą sukelia Ebola virusas. Virusas pavadintas pagal Ebolos upę Kongo Demokratinėje Respublikoje, šalia kurios 1976 m. buvo užregistruotas pirmasis ligos protrūkis.
Kur sergama Ebolos hemoragine karštlige?
Visi susirgimai Ebolos hemoragine karštlige registruojami Centrinėje ir Vakarų Afrikoje, atokiuose kaimuose, netoli atogrąžų miškų, kur gyventojai neturi pakankamų higienos įgūdžių, nėra tinkamos medicininės priežiūros.
Paskutiniu metu ligos protrūkiai registruojami Ugandoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje. Š.m. rugpjūčio mėnesį Kongo Demokratinės Respublikos sveikatos apsaugos ministerija informavo Pasaulio sveikatos organizaciją apie 15 ligos atvejų, iš kurių 10 baigėsi mirtimi, tarp mirusiųjų buvo trys sveikatos priežiūros darbuotojai. Ugandos sveikatos apsaugos ministerija informavo apie 24 ligos atvejus, iš kurių 16 baigėsi mirtimi.
Europoje ir kitose pasaulio šalyse registruojami tik įvežtiniai ligos atvejai. 1976 m. Ebolos hemoraginė karštligė buvo užregistruota Anglijoje. Susirgo laboratorijos darbuotojas, susižeidęs ligos sukėlėju infekuota adata.
Prielaidų šios ligos atsiradimui Lietuvoje nėra, ji gali būti tik įvežta iš šalių, kuriose registruojami susirgimai arba panaudojus jos sukėlėjus kaip biologinį ginklą.
Kaip užsikrečiama Ebolos hemoragine karštlige?
Manoma, kad žmogus užsikrečia nuo sergančių laukinių gyvūnų bei kontaktuodamas su sergančio žmogaus krauju ir kitais jo kūno skysčiais, per užterštus ligos sukėlėjais rūbus, švirkštus. Dažniausiai užsikrečia asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ir ligonio šeimos nariai.
Kokie yra pagrindiniai Ebolos hemoraginės karštligės simptomai?
Laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo trunka nuo 2 iki 21 dienos. Liga prasideda ūmiai, ligonis karščiuoja, jam skauda galvą, sąnarius, raumenis ir gerklę, jaučia bendrą silpnumą, kurį lydi viduriavimas, vėmimas ir pilvo skausmai, parausta akys. Nuo penktos ligos dienos prasideda vidinis ir išorinis kraujavimai. Ligonis kraujuoja iš nosies, vemia ir tuštinasi krauju. Kai kuriuos susirgusius išberia. Sunkiais ligos atvejais netenkama daug kraujo, sutrinka vidaus organų veikla, ištinka šokas. Dažniausiai pasitaiko sunkios ligos formos, jų atvejais miršta 50–90 proc. ligonių. Ligoniai miršta 8–16 ligos dieną.
Kaip išvengti užsikrėtimo Ebolos hemoragine karštlige?
Skiepų ir specifinio gydymo nėra. Asmenims vykstantiems į Afrikos šalis, kuriose registruojama ši liga, rekomenduojama:
– vengti bet kokio kontakto su sergančiais žmonėmis ir gyvūnais, jų krauju ar kūno skysčiais;
– susirgus, t.y. pakilus temperatūrai, atsiradus galvos, gerklės, skrandžio skausmams, prasidėjus viduriavimui, vėmimui, išbėrimui ar paraudus akims, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
