Ž. Makauskienė. Latvijos rusai „padės“ Lietuvos lenkams?

Lietuva slenka į Rytus, slysta į Rusijos glėbį, užuot besiglaudus prie vakarietiškos Lenkijos, – toks tonas vyrauja daugelio lenkų politikos apžvalgininkų komentaruose. Rašydami apie, esą, prorusiškas lietuvių simpatijas, tie patys apžvalgininkai negirdomis praleidžia faktą, jog tai Varšuvos šlovinamos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veikėjai ne tik mezga ryšius su Lietuvos rusais, bet ir ieško pagalbos bei užtarimo Latvijos rusų, kurie reikalauja įteisinti dvikalbystę kaimyninėje šalyje.

Neseniai portalas alkas.lt paskelbė medžiagą apie Latvijos rusų „emisaro“ apsilankymą pas Lietuvos lenkus (Lietuvos lenkai Latvijos rusams: „Ar ne metas mums susivienyti kovoje dėl savo teisių?!“). Referendumu dėl rusų kalbos įteisinimo Latvijoje pagarsėjusios rusų mažumos atstovas susitiko su keliais Lietuvos lenkų veikėjais ir aptarė galimą bendradarbiavimą. Antai Lietuvos lenkų mokyklų tėvų komiteto, kovojančio prieš Švietimo įstatymo pataisas, numatančias, tarp kitko, suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų mokyklose, pirmininkė Renata Cytacka sako, kad galima daug ko pasimokyti iš Latvijos rusų. „Dar kartą pabrėšiu – Latvijos rusakalbių gyventojų patirtis mums buvo geras pavyzdys. Ir, sekdami jūsų pavyzdžiu, mes ketiname iškelti iniciatyvą – lenkų kalbos kaip antrosios valstybinės ar regioninės kalbos įvedimą“, – teigia Cytacka. LLRA atstovė taip pat neatmeta galimybės jungtis su Estijos ir Latvijos rusais ir kurti „viršvalstybinę“ Baltijos šalių tautinių mažumų autonomiją.

Jeigu Lietuvos lenkai nuo kalbų pereitų prie veiksmų, galėtų susiklostyti absurdiška situacija: Latvijos lenkai atsidurtų kitoje barikadų pusėje nei Lietuvos lenkai. Romuald Lebedek, buvęs Latvijos lenkų sąjungos vicepirmininkas ir žurnalo „Polak na Łotwie“ (Lenkas Latvijoje) redaktorius, „Aušrai“ sako, kad Latvijos lenkai neturi jokių priekaištų dėl švietimo, nors – kaip žinia – šioje šalyje tautinių mažumų mokyklose valstybine kalba dėstoma apie 60 proc. dalykų. „Mano asmenišku įsitikinimu, lenkų švietimo padėtis Latvijoje yra tenkinama. Veikia dvi valstybės išlaikomos vidurinės mokyklos (Rygoje ir Rezeknėje), gimnazija Daugpilyje, pradžios mokykla Kraslave ir filialas Jēkabpils. Mokymo modelis lenkiškose mokyklose negali kelti abejonių. Absolventai gerai išmoksta latvių ir lenkų kalbas. Tai yra gerai“, – teigia pašnekovas. Latvijos lenkų sąjunga akivaizdžiai pasisako prieš dvikalbystę Latvijoje.

„Latvijos lenkų sąjungos pozicija buvo ir yra vienareikšmė: Latvijoje turi būti tik viena valstybinė ir valdžios įstaigose vartojama kalba – latvių. Tai taikytina ir regioninėms kalboms. Tokia oficiali Latvijos lenkų sąjungos ir mano asmeninė pozicija“, – sako Romuald Lebedek.

Šiaip kritiškai vertinantys partijų tautiniu pagrindu egzistavimą Latvijoje ar Estijoje lenkų apžvalgininkai Lietuvos lenkams taiko visai kitą mastelį. Kad Estijoje nebėra rusų partijos – gerai, tai reiškia, kad ten kitataučių integracija buvo sėkminga. Latvijoje veikia rusų mažumos partija – blogai, nes Maskva jai daro įtaką. Bet kad Lietuvoje tautiniu pagrindu sukurta LLRA – gerai, nes tai, esą, ydingos Lietuvos politikos tenykščių lenkų atžvilgiu padarinys.

Į kai kurių Lietuvos lenkų veikėjų suartėjimą su Maskvos remiama rusų mažuma atkreipė dėmesį ir Lietuvos politikai. O Lietuvos Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Mahiras Gamzajevas negaili kritikos toms rusų ir lenkų politinėms organizacijoms, kurios glaudžiasi prie Rusijos ambasados. „Kai kurių rusų ir lenkų jėgų susijungimas įvyko ne šiandien. Ir mes žinojome, kad jie turi eiti į rinkimus kartu su rusais. Ponia O. Gorškova yra viena iš lyderių, vadovaujančių dar neįregistruotai Rusijos tėvynainių koordinacinei tarybai. Ta taryba veikia, sakykime, de facto prie Rusijos ambasados, per Rusijos ambasadą koordinuojama jos veikla. Dirbtinai kuriama tokia erdvė, siekiant suskaldyti Lietuvos tautines mažumas, suklaidinti jas, skirstyti. Kai suskaldyta – lengviau drumstame vandenyje pagauti žuvį. Scenarijai, nuostatai, ideologinės gairės yra suderintos ne tik Lietuvoje, bet ir už Lietuvos ribų. Mes tai matome. Mes tai jaučiame“, – portalui delfi.lt komentavo Lietuvos TBT pirmininkas.

Tačiau Lenkijoje LLRA suartėjimas su Maskvos remiama rusų mažuma Baltijos valstybėse, galima sakyti, liko nepastebėtas. Net ir akylo Lietuvos užsienio ir vidaus politikos stebėtojo bei kritiko, „Rzeczpospolita“ redaktoriaus Ježy Haščynskio (Jerzy Haszczyński) ir jo sutuoktinės Majos Narbut (Maja Narbut), visada ir visur įžvelgiančios neonacių ir nacionalistų pavojų Lietuvoje.