Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

Ž.Makauskienė. Tolerancijos pamokos

Živilė Makauskienė, Punskas, www.alkas.lt
2012-05-04 11:35:19
12
„Punskas.pl“ nuotr.

„Punskas.pl“ nuotr.

B.Komorovskis Punske | Punskas.pl nuotr.
B.Komorovskis Punske | Punskas.pl nuotr.

Balandžio 27 dieną, prieš ilgąjį savaitgalį, Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) pakeliui į savo vasarnamį Buda Ruska (prie Vygrių) trumpam užsuko į Seinus ir Punską. Seinuose dalyvavo vietos gaisrinnkų šventėje, o  Punske susitiko su lietuvių  bendruomene. Punske prezidentas kalbėjo apie  valstybės pagarbą ir paramą Lenkijos lietuviams, tačiau išklausęs lietuviškų organizacijų atstovų nepažadėjo spręsti kai kurių problemų, o prie dalies jų bus grįžta, sakė, tik po Seimo rinkimų. Ne Lenkijos, o Lietuvos Seimo.

Tai jau ne pirmas kartas, kai lenkų politiko Punske išsakyti žodžiai skiriami ne lietuvių tautinei mažumai, o Lietuvos valdžiai. Be abejo, ir Lietuvos politikai Šalčininkuose kalba ne vien tenykščiams lenkams, bet ir  kaimyninės Lenkijos auditorijai. Bet tuo regis, visi panašumai šia tema  ir baigiasi.

Prieš prezidento Komorovskio atvykimą į Punską ko ne visą savaitę miestelyje triūsė Vyriausybės apsaugos biuro vyrukai. Jie domėjosi ne vien šalies vadovo saugumu. Kadangi buvo numatytas prezidento susitikimas su Punsko mokyklos bendruomene, pareigūnai prašė iš anksto į Varšuvą pristatyti mokinukų klausimus. Mokiniams galbūt tai buvo pirmoji  praktinė demokratijos funkcionavimo pamoka. Vis tik šalia politiškai neutralių klausimų – kaip prezidentui patinka Punsko kraštovaizdis ar ką šalies vadovas manąs apie politiko darbą – vienas mokinys pasidomėjo, kodėl Lenkija remia Lietuvos lenkų protestus prieš Lietuvos istorijos ir geografijos mokymą valstybine kalba ir valstybinės kalbos abitūros egzamino suvienodinimą? Būtent tokia tvarka Lenkijoje veikia jau daug metų, ir dėl to niekas čia iki šiol neprotestavo. B.Komorovskis atsakė, kad Lietuva per staigiai įvedė naują tvarką, o dėl abitūros egzamino ragino pasiklausti pačių lenkų mokinių.

Lenkijos prezidentą Punskas pasitiko ne piktais šūkiais ir rūsčiais veidais, o su duona, druska ir muzika. „Tai juk mūsų prezidentas, mūsų aukščiausioji valdžia“, – sakė gausiai susirinkę žmonės. Tačiau po susitikimo jie skirstėsi nusivylę. Daugelis sakė tikėjęsi, jog prezidentas Komorovskiv atvyko pas juos,  o paaiškėjo, kad… pas Lietuvos lenkus. Bent jau toks įspūdis piršosi iš šalies vadovo pasisakymų.

Kita vertus, ne naujiena, kad į Punską atvykusiems lenkų politikams neįdomios lietuvių mažumos problemos, jei tribūną naudoja Lietuvos lenkų reikalams. Taip buvo ir per rinkiminį Teisės ir teisingumo lyderio Jaroslavo Kačinskio (Jaroslaw Kaczynskį) vizitą Punske, kai politikas kritikavo Lietuvą dėl tariamo  lenkų diskriminavimo, o  Lenkiją pateikė kaip tautinėms mažumoms taikomų aukščiausių standartų pavyzdį.

Panašiai elgėsi ir prezidentas Komorovskis, kuris po susitikimo su Punsko bendruomene sakė laukiantis, kad  Lietuvos lenkai apie savo vietovę, savo miestelį galėtų kalbėti savąja kalba, ir pageidavo, kad Lietuvos politikai rodytų tokią pagarbą lenkų mažumai, kokia yra rodoma Lenkijos lietuviams…

– Nejaugi Lenkijos prezidentui nežinoma, kad Šalčininkuose ir Vilniuje visi laisvai kalba tokia kalba, kuria nori? Ne tik gatvėje, bet ir įstaigose, savivaldybėse. Nejaugi ponas Komorovskis nežino, kad Lietuvos prezidentė Šalčininkuose mokslo metų pradžios proga į lenkų bendruomenę kreipėsi lenkų kalba? Nejaugi mūsų prezidentas nežino, kad Lietuvoje lenkai savo gimtąja kalba gali mokytis nuo vaikų darželio iki aukštosios mokyklos – negalėjo atsistebėti Lietuvoje studijuojanti punskietė Asta.

– Čia ir yra dviveidiškumas – vienaip vertinamos tautinės mažumos Lenkijoje, kitaip lenkai gyvenantys kitose valstybėse. Tokią Lenkijos poziciją matome  vykdant „Rytų politiką“  – Lietuvoje, Baltarusijoje ar Ukrainoje. Kaip pavyzdį galime įvardinti Jaroslavo Kačinskio išsakytus žodžius Punske 2011 metais apie Lenkijos vokiečius, kuriuos jis lygino su V-ąja kolona, – sako Lenkijos lietuvių bendruomenės (LLB) tarybos pirmininkas Tadas Bagdonavičius.  Pasak jo, lenkų politikai  organizuoja šou, žodžių žaidimus,  nes argumentais savos pozicijos paremti jiems nelabai sekasi. Lenkija kovoja dėl savo tautiečių Rytuose,  bet savajame kieme tokių principų nesilaikoma.

– Jei jau kalbant apie spaudimą Lietuvai dėl tariamo lenkų nutautinimo, reikėtų paklausti Lenkijos politikų , kaip jie elgtųsi, jeigu iš 16 Lenkijos vaivadijų, kokios 3 arba 4 būtų apgyvendintos daugumoje tautinių mažumų  ir jie reikalautų dvikalbystės? Manau, lenkų politikų  atsakymas būtų sunkus, suktas arba net neįmanomas. O juk Lietuva iš tikrųjų yra multikultūrinė valstybė, kur visi gyvena taikiai – sako Vilniaus universitetą baigęs Tadas.

Lenkija dažnai  save pristato kaip pavyzdinę šalį, kur tautinėms mažumos sudaryti aukščiausi standartai. Jeigu taip yra, tai  kaip paaiškinti, kodėl per dešimt metų, nuo ankstesnio gyventojų surašymo,  Lenkijoje du kartus sumažėjo vokiečių, penkiasdešimt procentų baltarusių ir keliasdešimt procentų ukrainiečių? Tai parodė nesenai paskelbti visuotinio gyventojų surašymo rezultatai. Lietuviai dar nesuskaičiuoti, tačiau gerų naujienų sunku tikėtis,  turint omenyje  kitų tautinių mažumų nykimą,  o ir ikšiolinę patirtį:  lyginant su pokario metais, kuomet buvo pirmą kartą atliktas gyventojų surašymas, lietuvių skaičius sumažėjo kelioliką kartų.

Stebint tokį procesą, galima pasakyti, kad Lenkija iš tiesų pirmauja…. sėkmingos kitataučių  asimiliacijos srityje. Kai kas gali  aiškinti, kad patys kitų tautybių žmonės nesinaudoja sudarytomis puikiomis – kaip oficialiai skelbiama – sąlygomis išlaikyti savo  kalbą, kultūrą ar tradicijas, kad patys lietuviai, vokiečiai ar ukrainiečiai geranoriškai atsisako savos tautybės.  Be abejo, yra ir tokių, bet sparti kitataučių asimiliacija kelia įtarimą, kad ne viskas yra taip gražu, kaip kad teigiama, kad yra ir objektyvių šio reiškinio priežasčių. Į tai atkreipė dėmesį ir Europos tarybos atstovai, kurie domėjosi tautinių mažumų gyvenimu Lenkijoje.

Lenkija, palaikydama Lietuvos lenkų protestus dėl Lietuvos istorijos ir geografijos mokymo lenkiškose mokyklose valstybine kalba, teigia, kad Lietuva siekia  nutautinti lenkus. Tai kodėl tuomet Lenkijoje tautinių mažumų mokyklose jau ne vienus metus galioja tokia pati nuostata?  Nejau  tam, kad kuo greičiau būtų nutautinti lietuviai?

Būtina pažymėti, kad Lenkijos ukrainiečiai, vokiečiai,  baltarusiai ir kitos tautinės mažumos visai neturi mokyklų,  kuriose būtų mokoma mažumos kalba. Jų gimtosios kalbos geriausiu atveju mokoma tik kaip dalyko, kai kur dar gimtąja kalba mokoma tų tautų  istorija ir geografija.  Tik Lenkijos lietuviai dar išlaikė modelį, kurį dabar, beje,  siekia įvesti ir Lietuva. Bet kiek ilgai dar Lenkijoje veiks lietuviškos mokyklos – nežinia. Nors lenkų politikai žaidžia mokinio krepšelio procentais – vieni sako, kad lietuviai gauna 200, kiti kad 300 procentų didesnį mokinio krepšelį, tačiau be Lietuvos finansinės paramos tos mokyklos neišsilaikytų. Esmė ta, kad Lenkijoje visai kitaip nei Lietuvoje  skaičiuojami mokinio pinigai. Lenkijoje mokinio krepšelio  dydis nustatomas pagal gausias klases, kuriose mokosi 25-30 mokinių. Ir ne kaime, o miestuose, kur savivaldybės yra turtingos, ir prisideda prie mokyklų išlaikymo. Pagal įstatymus, tautinių mažumų vidurinės mokyklos klasė gali būti renkama, kai yra 14, o pradinės – jei yra 7 mokiniai. Tad net padidinus tris kartus mokinio krepšelį, pinigų ir taip bus mažai, nes šalia visų kitų dalykų, kurie mokomi lenkiškose mokyklose, tautinių mažumų mokyklose yra dar papildomas dalykas – gimtoji kalba. Kitas dalykas, kad Lenkijoje finansiškai favorizuojamos tokios tautinių mažumų mokyklos, kur visi dalykai vyksta valstybine kalba, o gimtosios kalbos mokoma papildomai. Į tai ne kartą atkreipė dėmesį Lenkijos lietuvių organizacijos, prašydamos pakeisti finansavimo modelį.

– Lenkijos švietimo bei administracijos ir skaitmeninimo ministerijos pernai rudenį per vyskusius Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų posėdžius teigė, kad nuo 2013 metų bus įvestas tautinių mažumų mokyklų mokinių krepšelio skaičiavimo papildomas svertas, taip vadinamas kokybinis, kuris bus skirtas toms mokykloms, kur tautinės mažumos kalba yra mokomoji kalba, arba mokykla yra dvikalbė. Tačiau iš ministerijos politikų pasisakymų aiškėja, jog vyriausybės atstovai  traukiasi nuo jų pačių pateikto pasiūlymo – sako LLB valdybos narė Irena Gasperavičiūtė, dalyvavusi minėtoje dvišalėje ekspertų darbo grupėje.

Varšuva ragina  Vilnių sekti jos pavyzdžiu,  ir leisti lenkams  dokumentuose rašyti pavardes lenkiškomis raidėmis. Nors Lenkijoje jau keli metai galioja tokia nuostata, ja pasinaudojo keliasdešimt žmonių, jų tarpe keli lietuviai,  nors šalyje yra keli šimtai tūkstančių kitų tautybių piliečių. Kodėl jie nenori, kad pagal pavardę galima būtų  nustatyti žmogaus kilmę? Į šį klausimą kiekvienas tikriausiai turi savo atsakymus ir argumentus. Tačiau kaip pastebėjo LLD pirmininkas Algirdas Vaicekauskas, žmonės nesijaučia gerai ir saugiai,  išgirdę, kad jų pavardė yra „keista“ ar „juokinga“, kai dėl to susiduria su nepakantumu ar net patiria patyčias .

– Pasakykite kaip jūsų pavardė yra lenkiškai-įsakmiai  reikalavo medicinos darbuotoja – pasakoja Asta,  nesenai sulietuvinusi savo pavardę. – Jūsų pavardė keista, o aš neprivalau mokėti lietuviškai – piktai išrėžė medikė, kai parodžiau savo asmens dokumentą. Beje, mano pavardėje tik vienos raidės –ė- nėra lenkiškoje abėcelėje. Ir visa tai vyko ne kur nors Krokuvoje ar Poznanėje, o Seinuose, kur kas antras gyventojas jeigu jau ne lietuvis, tai tikrai turi lietuviškas šaknis. Vilniuje niekas nesistebi ir nesipiktina, jeigu pavardė baigiasi –ič ar –ovski galūne.

Taip susiklostė, kad dabar Lenkija yra monokultūrine,  tautiniu požiūriu vienalyte valstybe. Po II pas.karo iš Lenkijos į sovietų sąjungą buvo iškeldinta daugiau nei pusė milijono ukrainiečių ir baltarusių, o  keli milijonai vokiečių į  Vakarų Vokietiją.  Išlikusios tautinės mažumos  sudaro mažiau nei 2 proc. šalies gyventojų, ir yra daugiau folkloro nei politikos objektas. Skaitlingiausia tautinė mažuma – vokiečiai turi kiek didesnį svorį pietvakarių regione, tačiau jų veikla nesikerta su valstybės politikos linija priešingai nei lenkų Lietuvoje.

Sunku įsivaizduoti, kad Vokietijos kanclerė prieš susitikimą su Lenkijos vadovais,  nepranešusi šeimininkams,  nuvyktų pas savo tautiečius, o Lenkijos prezidentas Opolės vokiečius laikytų dvišalių santykių įkaitais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ž.Makauskienė. Lenkiška tolerancija
  2. Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau
  3. Ž.Makauskienė. Buvome „apžaisti“
  4. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  5. R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
  6. K.Garšva. Dėl Punsko valsčiaus kaimų vardų
  7. I.Gasperavičiūtė. Lenkijos lietuvių padėtis šiandien
  8. I.Gasperavičiūtė. Švietimo ekspertų komisijos darbo rezultatas – politikų užsakytas
  9. ET ekspertai paskelbė, kad Lenkija neužtikrina Lenkijoje gyvenančių lietuvių kalbos apsaugos
  10. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  11. Lenkija raginama labiau rūpintis lietuvių kalba
  12. A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
  13. Punsko valsčiaus taryba protestuoja (video)
  14. J.Kačynskis: Jei Lietuvos lenkų padėtis bus bloga, tai bloga padėtis bus ir Lenkijos lietuvių (video)
  15. Lenkijos lietuviai jaučia pavojų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. lietuvis says:
    11 metų ago

    Tai ko tyli mūsų “politikai”, europarlamentarai, visuomenininkai? Reikia rėkti apie Lenkijoje vykdomą nutautinimo politiką, o ne mekenti, ginantis nuo lenkų išpuolių. Geriausia gynyba – puolimas!

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Rėkimas nepadės – reikia tas mūsų žemes atsiimti.

      Atsakyti
  2. Algirmantas says:
    11 metų ago

    Kirsti, kad maža nepasirodytų 🙂

    Atsakyti
  3. Kurmis says:
    11 metų ago

    Šiaip, daug kas nežino tokių dalykų, kad Lenkijoje lietuviškai pavardės nerašomos, yra rašomos tik lietuviškos raidės, tačiau, jei vyras Yra Vilkelis, tai jo žmona, pagal galiojančią tvarką, bus Vilkelis, kaip ir dukra. Jokių Vilkelienių ar Vilkelyčių, ar, kaip nūnai madinga, Vilkelių. Nes, anot Lenkijos įstatymų, tai nerodytų giminystės ryšio. Taigi, kalbant su lenkais, būtina paminėti tokią “smulkmeną”, nes Lietuvoje pagal skambesį lenkų pavardės yra rašosmos taip, kaip yra rašomos Lenkijoje. Niekas iš kokios Kovalskos nedaro Lietuvoje Kovalskienės ar Kovalskytės, ar Kovalskės. Taigi, strateginiai partneriai pateikia tik pusę tiesos…

    Atsakyti
  4. Vaidilosvainis says:
    11 metų ago

    Ar čia tik man vienam atrodo, kad lietuviai su lenkais kiršinami dirbtinai, su tikslu? Kaip ir lenkai su lietuviais. Tačiau vykdyti kiršintojų užmačias juk yra kiekvieno atskiro lietuvio bei kiekvieno atskiro lenko sąmonės ir sąžinės reikalas.

    Tai gal geriau nesipykti, o tartis dėl kažkokio kompromiso? Pvz., leisti lenkams rašyti savo pavardes lietuviškuose asmens dokumentuose kaip jiems patinka mainais į tai, kad vieši gatvių pavadinimai visoje Lietuvoje būtų rašomi lietuviškai? Be abipusių nuolaidų taikiai šio abipusio nepasitenkinimo mazgo juk neatrišime…

    Atsakyti
    • lamatas says:
      11 metų ago

      daugiau negu keistą “kompromisą” siūlote….” rašyti savo pavardes lietuviškuose asmens dokumentuos”.į…” pavadinimai visoje Lietuvoje būtų rašomi lietuviškai?”….kur Lenkijos nuolaidos?.Tai gal geriau pasiūlykite Lenkijai pasirinkti :arba visas pavardes Lenkijos pasuose rašyti lietuviškai ,arba visus gatvių pavadinimus Lenkijoje rašyti tik lietuviškai ……vardan tos draugystės.Arba pripažinkit kad esat ….kaip čia švelniau pasakius…….deja švelniau nesigauna.

      Atsakyti
      • Vaidilosvainis says:
        11 metų ago

        Matau, broli, pats esi “akis už akį šalininkas”. Gerbiu jūsų apsisprendimo teisę, bet ne tokį apsisprendimą.

        Be to aš norėjau atkreipti dėmesį ne į SIŪLOMĄ kompromisą, bet į KOMPROMISĄ apskritai. Tai viena. O antra,- dar ir į tai, kad jūs per lengvai leidžiatės įtraukiamas į svetimas užmačias, apie kurias nė neketinate galvoti. Žinote gi tokį posakį apie patogius idiotus. Šiurkščiai aš čia, bet taikau tai ir sau tame (paprastų lietuvių ir lenkų) tarpe. Kad kiekvienas kiršinimo sukiršintas viešai pasikiršinti kaip tik ir užsirašo savo noru į tankiąsias gretas…

        Atsakyti
        • Rokas says:
          11 metų ago

          Kažkaip ne šioje vietoje ieškai kompromiso. Jei vaikas užsimanęs saldainio ir nukritęs pradeda rėkt, vadinasi būtinai reik saldainį duoti?, bet juk suvalgęs vėl taip pat elgsis kitą syki:). Niekaip iš istorijos neišeina pasimokyti? Čia politika (kitaip tariant žaidimas) ir strateginiai ėjimai, tik klausimas ar supranti ką jie reiškia ir ką reiškia Lietuvai ir kaip tų reikalavimų įgyvendinimas atrodo Lietuvos istorijos perspektyvoje?

          Nemanau, kad čia kas nors yra dantis už dantį ar akis už akį, įdomu kaip tai atrodo Lietuvos elgimesi? Problema slypi istorijoje ir lenkų elgimusi Lietuvos atžvilgiu. Tarkim, jei vyras ir žmona nori išspręsti ir išsiaiškinti savo problemas bei išsaugoti santuoką, kartu nueina pas psichologą ir bando viską išsipasakoti bei išsiaiškinti, juk tam nepadės, jei kuri nors viena pusė imtų ir pultų kaltinti bei reikalauti jos klausyti, nes juk neklausančioji pusė be jos neišgyvens, o ne ji. Juk net tos pusės nuolatiniai kompromisai ir nuolaidos problemos neišspręs?
          Kol aiškiai Lenkai neįvertins savo elgesio Lietuvos atžvilgiu (pvz.: Vilniaus okupacijos, lietuvių prievartinio sulenkinimo, beveik visų mokyklų uždarymo, persekiojimo ir pan….), tol Lietuva nesugebės pasitikėti Lenkija, be to, kaip gali pasitikėti ir vėl bendrauti, jei kitas nenori prisipažinti bei atsiprašyti, tai kokie dar santykiai? strateginiai:)?, vieną spardo ir dar tas turi atsiprašinėti, kad jis yra spardomas, nes kitaip juk be to spardymo ir spardytojo neišgyvens :). Kitaip tariant, jei pats savęs negerbsi, kiti to tikrai nedarys:)

          Taigi, kaip tau kompromisas, jei po raidžių įvedimo jie pradeda reikalauti arba pavadinimų lenkiškų arba Vilniaus, žinoma kompromisas – pavadinimai. Toliau, arba Lietuva arba Vilnius, bet likusi Lietuva mūsų? :), tad reikalavimai gali būt begaliniai, bet ar kompromisai ką išsprendžia ar tai tik laikinas nuraminimas, o gal tik apgaulė, kad jie nusiramino? 🙂

          O kaip šis kompromisas, Suvalkai ir Punskas Lietuvos, pavadinimai lietuviški, raidės lietuviškos, rezultatas – geri ir ilgalaikiai santykiai?

          Jei jie pasirinko būt Lietuvos piliečiais, vadinasi tuo parodo, kad nori būt Lietuvos dalimi, būt lietuviais, myli lietuvių kalbą, kultūrą, raštą ir visą kitą kas lietuviška, tuo pat kartu įsipareigodami visą tai saugoti bei kurti. Kitu atveju, tai kitų piliečių apgavimas bei tuo įgavimas teisių kelt Lietuvoje sumaištį bei siekti tam tikrų interesų prisidengiant Lietuvos pilietybe. Tai tiek.

          Atsakyti
  5. dzūkas nuo Punsko says:
    11 metų ago

    atsakau vaidilosvainiui: mazgą atriš LLRA, po Seimo rinkimų, kartu su rusų aljansu ir nauja Uspaskicho vyriausybe, laimės vyresnysis brolis, kaip visuomet buvo nuo amžių. O jūs ir toliau galvosite, kuo dar galite juos pamaloninti.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      11 metų ago

      Manau, kad reikia griebti Seimą, kad būtų į Seimo rinkimų įstatymą grąžinta rinkimų įvykimo nuostata. Demokratinės šalies principai reikalautų nustatyti, kad Seimo rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja tarkim 60% rinkėjų. Tai būtų ir partijų funkcionavimo matas, jeigu partijos nesugeba sutraukti į rinkimus rinkėjų daugumos šalyje, vadinasi jos nevertos turėti dabar suteiktų teisių valstybės valdyme ir t.t.
      Taip būtų pajudintas ratas iš mirties taško…

      Atsakyti
  6. ESMĖ says:
    11 metų ago

    INFORMACIJA:Gineso rekordas: Visame pasaulyje yra kelios valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos, o Lietuvoje yra apie 100 lenkiškų mokyklų,kuriose lietuvių kilmės tuteišai mokomi lenkiškai.Valstybės išlaikomos lenkiškos ir rusiškos mokyklos yra lenkiškos ir rusiškos okupacijos padariniai,kraupus paveldas mažai Lietuvai.Lenkija ir Rusija-valstybės turinčios didžiules teritorijas.Lietuvoje yra tik dvi TAUTINĖS MAŽUMOS-tai KARAIMAI ir TOTORIAI.Lenkų,rusų,žydų tautinių mažumų Lietuvoje nėra,nes yra Lenkija,Rusija,Izraelis.Lietuvoje yra lenkų,rusų,žydų bendruomenės,kurios turi pačios išlaikyti savo tautines mokyklas.Tuteišų lenkinimas yra lietuvių genofondo naikinimas,o tai prieštarauja Dievo valiai..

    Atsakyti
  7. arvydas damijonaitis says:
    8 metai ago

    LR Generalinei prokuratūrai,

    TYLĖJIMAS NĖRA PROTO POŽYMIS

    2014-12-30,Vilnius.

    Dalies gyventojų nepagarba įstatymams Rytų Lietuvoje, antilietuviškos provokacijos, yra įtakoti visos eilės aplinkybių, neužmirškim lenkiškos okupacijos laikų, kai buvo suformuota ši privilegijuota „Lietuvos lenkų“ tautinė grupė. Šiuo metu Lietuvoje yra 120 biudžetinių lenkiškų mokyklų. Tai yra dar neregistruotas Gineso rekordas, nes pvz. Rusijoje tik 8 ,USA – nei vienos lenkiškos mokyklos.
    Kodėl nutylimi akivaizdūs antilietuviški nusikaltimai? Gėdingi tokio nutylėjimo faktai :
    1.Lenkija žinomu istoriniu laikotarpiu atliko ne vieną lietuviškų kaimų sušaudymo, “etninio valymo“ akciją. Lietuviai nutylėjo;
    2.Lietuviško Draučių kaimelio sušaudymą atliko okupantų lenkų “akovcų” aktyvistas. Lietuviai nutylėjo;
    3.Rytų Lietuvoje tebevykdoma gyventojų „tuteišių“, kalbančių „poprostu“, priverstinė polonizacija,diskriminacija. Lietuviai nutyli;
    4.Atvirai tautiniu pavadinimu, lyg būtų karo metas, įregistruota “Lietuvos lenkų rinkimų akcija”, LLRA. Lietuviai nutyli.
    Gėdingi lietuvių nutylėjimai padrąsina antivalstybinės LLRA aktyvistus nebaudžiamai kurti Rytų Lietuvoje autonomiją de facto. LLRA veikla seniai tapo baudžiamosios teisės objektu.
    Kodėl Lietuvos Generalinė prokuratūra yra neveiksni, simptomiškai “nutyli“ pavojingą LLRA veiklą Rytų Lietuvoje? Algos per mažos?

    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Zigmas Vaišvila Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys

2023 06 05
Vinco Češkevičiaus šeima | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)

2023 06 05
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

2023 06 04
Laisvės kelias | Vytautės Ribokaitės nuotr.

Naujas dviračių maršrutas kviečia pažinti pasaulį

2023 06 03
Kelio darbai, kelio ženklas | sumin.lt

Pavojai, pasitaikantys tvarkomuose keliuose

2023 06 01
Oro balionai | sumin.lt nuotr.

Oro balionai Vilniuje ir Kaune išliks

2023 05 31
Artėja NATO viršūnių susitikimas | S. Žiūros nuotr.

NATO viršūnių susitikimas: kas keisis Vilniuje?

2023 05 30
Prasideda akcija „Kaminukas“

Vilniuje bus draudžiama kūrenti anglį ir durpes

2023 05 30
Mokykla | pixabay.com nuotr.

Į sostinės mokyklas užsiregistravo 22000 mokinių

2023 05 26
Krokuvos Nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948: vienas miestas – daug pasakojimų“ | M. Lasyk nuotr.

Krokuvos Nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948: vienas miestas – daug pasakojimų“

2023 05 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Eismo ribojimai | lakd.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Nakčiai uždaroma Sargėnų sankryžos estakada

2023 06 05
VMVT | VMVT logo
Lietuvoje

VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių

2023 06 05
Kailiniai žvėreliai | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą

2023 06 05
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius veš elektriniai autobusai

2023 06 05
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodros“ vardu siunčiamos melagingos žinutės

2023 06 05
Zigmas Vaišvila Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys

2023 06 05
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune įgyvendinama Užimtumo didinimo programa

2023 06 05
Pgalbos telefonas 112 | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

AAD primena, kada skambinti numeriu 112

2023 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Iš Lenkijos apie Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys
  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • putintroliui apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nakčiai uždaroma Sargėnų sankryžos estakada
  • VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių
  •  Atsinaujinanti energija – investicija į ateitį
  • Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys

by Jonas Vaiškūnas
2023 06 05
1
Zigmas Vaišvila Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dėkoju Sąjūdžio 35-mečiui skirtos mokslinės konferencijos „Sąjūdžio istorija ir patirtis“ Mokslų akademijoje rengėjams, dalyviams, žiūrovams, pranešėjams...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
0
Vinco Češkevičiaus šeima | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) Seinų netekimas sukėlė didžiulį visuomenės nusivylimą. Lietuvos kariai, piktindamiesi esama padėtimi, patys prašėsi siųsti juos į lenkų frontą. Lietuvos...

Skaityti toliau

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

by daiva
2023 06 04
16
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba, pasakyta 2023 06 03 Mokslų akademijos salėje mokslinėje konferencijoje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35-mečiui paminėti „Sąjūdžio istorija ir patirtis“.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Iš Lenkijos apie Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys
  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • putintroliui apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris
Kitas straipsnis
Lietuva-Latvija | K. Vanago nuotr.

Seime – konferencija „(Ne)gęstanti Lietuvos ir Latvijos brolybė“ (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai