Populiarumo reitinguose pirmaujančių opozicinių partijų – Darbo partijos (DP) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai neatmeta galimybės, kad po rinkimų į valdančiąją koaliciją bus pakviesta Lietuvos lenkų rinkimų akcija, o jos siūlomas kandidatas gali tapti ir švietimo ministru. Jei socialdemokratai taps valdančiaisiais, po rinkimų šildys santykius su Lenkija, o nuo šiltų santykių „sušils“ ir Lenkijos lietuviai.
Į klausimą, kaip vertinama Lenkijos valdžios politika, kuomet Lenkijos lietuvių reikalų sprendimas siejamas su Lietuvos Seimo rinkimų rezultatais, tiesiogiai neatsakė nei Darbo partijos, nei LSDP, nei DP lyderiai. Pasak DP pirmininko Viktoro Uspaskich’o, santykiuose su Lenkija turi būti kuo mažiau abipusio nacionalizmo, o vyrauti demokratijos, savitarpio pagalbos, lygiateisės partnerystės ir abipusės naudos principais pagrįsta užsienio politika.
– Esame ES nariai ir pritariame daugiatautei Europos bendrijai, todėl norėtųsi patarti, kad ir iš Lenkijos pusės šioje srityje nebūtų piktnaudžiavimo, – tikina DP pirmininkas.
LSDP lyderis Algirdas Butkevičius griežtai kritikuoja dabartinės Lietuvos Vyriausybės užsienio politiką.
– Tokių santykių su kaimynėmis, kokie yra dabar, valdant konservatorių Vyriausybei, pateisinti negaliu. Valdant socialdemokratams, situacija buvo kitokia. Žinot, man apskritai nesuprantama, kokie gali būti santykiai tarp valstybių, jei Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis nebendrauja su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslavu Sikorskiu. Esu tikras, kad gavę rinkėjų pasitikėjimą, socialdemokratai iš esmės pakeis Lietuvos santykius su Lenkija, – tikina A. Butkevičius.
Kaip žinia, Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis (Radosław Sikorski) yra pareiškęs, kad nesilankys Lietuvoje, kol lenkams nebus leidžiama rašyti pavardes lenkiškomis raidėmis, o Lietuvos Seimas nepakeis Švietimo įstatymo, kurio nuostatai dėl tautinių mažumų švietimo, beje, yra analogiški kaip veikiantys Lenkijoje. Vertindamas tokį lenkų politiko poelgį, apžvalgininkas Kęstutis Girnius rašė (delfi.lt, 2011 m. kovo 17 d.), kad R. Sikorskis gyvena praeities dvasia, stengiasi pakirsti Lietuvos pastangas kurti visus piliečius jungiančią pilietinę visuomenę. Priešindamasis lenkų integravimui, didesniam tarpusavio supratimui, R. Sikorskis priešinasi ir kertinei ES vertybei.
Skirtingai nei LSDP pirmininkas A. Butkevičius, socialdemokratų vyriausybėse dirbęs užsienio reikalų ministru prof. Povilas Gylys blogų santykių su Lenkija priežastį mato ne vien Lietuvoje, bet ir Lenkijoje: „Aš širdyje pritariu ministrui A. Ažubaliui, kai jis sako, kad mums nereikia vyresniųjų brolių. Jau turėjome. Bet kritikuoju A. Ažubalį ir ne tik jį, bet ir kitus Lietuvos politikus už tai, kad nėra reakcijos į išpuolius prieš Lietuvą. Yra juk diplomatinės formos, kaip galima pasakyti, kad mums nepriimtini veiksmai ar pareiškimai. Kad mums nepriimtina, jog Valdemaro Tomaševskio šovinistiniai veiksmai yra remiami Varšuvos, kad tai neatitinka nei europinių, nei tarptautinių standartų, nes negalima skatinti neapykantos tarp tautų. Ypač kai tai daro didesnė valstybė. Man atrodo, kad ministras R.Sikorskis padėjo taškus, pasakydamas, kad Lietuva nėra strateginė Lenkijos partnerė. Ir iškart turėjo būti greita ir apgalvota Lietuvos reakcija. O mes tylėjome.“ („Aušra“, 2012/04)
Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad nuo šiltų santykių su Lenkija pagerės ir Lenkijos lietuvių reikalai.
– Lenkijos lietuviai gali tikėtis tik teigiamų pokyčių. Tikimės bendravimo su kaimyne Lenkija pariteto principu, todėl Lenkijos lietuviai galės tikėtis daugiau pagalbos. Nors didelių problemų nėra, tačiau – kaip ir kitur – rūpesčių yra dėl lietuviškų mokyklų Lenkijoje. Jų mažėja. Bendradarbiaujant pariteto principu bus didesnė tikimybė toms mokykloms išlikti. Mes tikimės, kad mums pavyks sutarti, jei pagerės santykiai su Lenkija, pagerės ir Lenkijos lietuvių padėtis, – sako Algirdas Butkevičius.
Tačiau ar santykių temperatūra sąlygoja Lenkijos lietuvių situaciją? Istorija rodo, kad socialdemokratų valdymo Lietuvoje laikais, kuomet, kaip teigiama, Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo pavyzdingi, Punsko ir Seinų krašte buvo uždarinėjamos lietuviškos mokyklos, neleidžiami lietuviški vadovėliai, o vienintelei lietuviškai Seinų valsčiuje „Žiburio“ mokyklai Lenkijos valdžia ne tik kad nedavė pinigų, bet ir neskyrė sklypo, tad ir už jį teko sumokėti Lietuvai.
Kalbėdami apie Lietuvos lenkų reikalus, tiek V. Uspaskichas, tiek A. Butkevičius mano, kad priešprieša eskaluojama dirbtinai, kad kaimynės sąmoningai kiršinamos. Abu politikai teigia, kad Lietuvos lenkų reikalus reikia spręsti susėdus prie derybų stalo. Kalbant apie švietimo klausimus ir Lietuvos lenkų bei Varšuvos nepasitenkinimą dėl Švietimo įstatymo,
V. Uspaskichas sako, kad tautinių mažumų diskriminacija demokratinėje Europos valstybėje yra nepriimtina.
– Taip pat norėčiau pažymėti, kad nors pats esu gimęs Rusijoje, mano vaikas, gimęs Lietuvoje, lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 100 proc. Tai pavyzdys, kad mūsų vaikai turi maksimaliai gerai mokėti vietinę kalbą. Tai jiems tik padės lengviau integruotis į socialinę bendruomenę. Taip pat bus lengviau ir patiems vaikams, – sako DP lyderis.
Algirdo Butkevičiaus nuomone, Švietimo įstatymo priėmimas akivaizdžiai per skubotas. Anot politiko, pereinamasis laikotarpis, po kurio tautinių mažumų mokiniai laikys tokį patį valstybinės kalbos egzaminą, kaip ir lietuviškų mokyklų, yra per trumpas, todėl sukėlė nepasitenkinimą.
– Jeigu po rinkimų turėsime politinę įtaką šioje srityje, ketiname pereinamąjį laikotarpį pratęsti. Ne nuo pirmos klasės (yra norinčiųjų ir taip padaryti), bet nuo penktos klasės, kai pradedama sustiprintai mokytis įvairių dalykų, – mano Socialdemokratų partijos pirmininkas.
Į klausimą, kokia LSDP pozicija dėl Lietuvos lenkų keliamų klausimų, t. y. dvikalbių užrašų – gatvių, vietovardžių, tarp kitko, ir Vilniuje, A. Butkevičius sako, kad tai kol kas prieštarauja Lietuvos įstatymams.
– Mes planuojame parengti ir priimti naujos redakcijos Tautinių mažumų įstatymą. Toks įstatymas buvo, galiojo labai ilgai, po to jį pradėjo taisyti, tačiau dešiniesiems nesuradus bendro vardiklio, darbas liko neužbaigtas. Po rinkimų atėję į valdžią, turėsime šį įstatymą sukurti ir priimti. Jį rengti ketiname kartu su visomis suinteresuotomis grupėmis. Tam reikia ir politinio sutarimo. Lenkijoje veikia Tautinių mažumų įstatymas, kuris leidžia vietovėse, kur gyvena daugiau nei 20 proc. tautinės mažumos atstovų, kabinti lenteles su užrašais tautinių mažumų gimtąja kalba. Leidžiama, bet neprivaloma. Punske ant vieno namo gali pamatyti du užrašus: lenkišką ir lietuvišką, o ant kaimyno – tik lenkišką. Lietuvoje tokios galimybės kol kas nėra, – teigia LSDP pirmininkas. Beje, neaišku, kokias lenteles ir kokius užrašus ant Punsko namų politikas turi omenyje, nes kaip žinia – Punske nėra dvikalbių gatvių užrašų.
Tiek Darbo partija, tiek socialdemokratai neatmeta po rinkimų galimos koalicijos su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nors pabrėžia, kad tai yra derybų reikalas. Paklausti, ar skirtų švietimo ministru LLRA siūlomą kandidatą, abu politikai sako, kad lemtų ne tautybė, bet būsimo ministro kompetencija.
– Lenkų tautybės atstovas gali būti ministru, bet jeigu jis atstovaus ne tik savo politinės jėgos nuostatoms. Svarbu ne tautybė, bet patirtis, kompetencija, sugebėjimas bendrauti ir kokioms politinėms nuostatoms bus atstovaujama, – sako LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Kokie bebūtų prasti konservatoriai, bet geresnių už juos valdyti valstybės nėra. Lietuva be konservatorių Lietuva be ateities. Geriaussi išlaidautojai tai socdemai, agurkininkai nenori mokėto mokesčių, tapšnotojai lieka tapšnotojais vargas su jais. lyvis
Anglijoje nekvalifikuotas darbininkas, užsidirbęs minimalų valandinį atlygį, gali nusipirkti šešis produktus:
– pieno 1 litrą;
– miltų 1 kilogramą;
– cukraus 1 kilogramą;
– 6 kiaušinius;
– aliejaus 1 litrą;
– dyzelino 1 litrą.
Lietuvoje nekvalifikuotas darbininkas, užsidirbęs minimalų valandinį atlygį, nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes stebuklingai brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka
Lyvi …
Rudenį, rinkimuose į seimą reikia atsikratyti visų politinių gaujų, kurios sukūrė Lietuvą netinkamą žmogui gyventi.
Taip taip, buvo labai tinkama gyventi tiesiog Šveicarija… Bet štai atėjo “LIetuvos valdžia” ir “padarė neįmanomą gyventi”.
O iš tikrųjų tai – Lietuva yra sveikstantis ligonis, kuris gydosi po ilgokai trukusios komunizmo ligos. O parinkti ar sukurti tinkamus vaistus jokia partija nepadarys tokio stebuklo. Užtenka pasižiūrėti į visuomenę, kaip elgiasi gatvėse, kaip elgiasi pėsčiųjų takuose, kaip elgiasi laiptinėse, myža liftuose, šiukšlina ant savo žemės ir tt.., tai ko norit iš valdžios? Pasižiūrėkit į save – VISUOMENĘ, o ne vis valdžia ir valdžia… sugedusi plokštelė – “valdžia atėmė ir nuskurdino”…kur čia dvasios ir turto ubagą nuskurdinsi.
Tokios čia ir partijos bei jų politikai, kad nesupranta, jog iš santykių su Lenkija vidaus politika neturėtų būti daroma. Juk tai užsienio, o ne vidaus politikos sritis, kuomet partijų interesai gali būti skirtingi
Taigi, užuot politkai pasakę, kad Lietuvos politika su kaimynine šalimi Lenkija nesikeis, kad Lietuva Lenkiją laikys paprasta kaimynine šalimi, vėl suteikinėja jai nerealių vilčių.
Tad, ar galima tokios “molinės” konsistencijos politikus ir jų vadovaujamas partijas rinkti į Seimą.
Žodis Lenkijai turi būti sakomas aiškus ir tvirtas, nepaliekant jokių iliuzijų. Lietuvai reikia eiti į priekį, o ne zulintis Lenkijos primetamuose jai naudinguose žaidimuose.
Būdamos nepriklausomos šalys – Lietuva ir kitos regiono valstybės neturėtų laukti Lenkijos kaip valstybės susitupėjimo, kurio, beje, gali ir nebūti…
Teisingai. Tačiau tautinis elitas turėtų mokyti visuomenę, rodyti pavyzdį ir vesti į priekį. Bet mes neturime tautinio elito – jis sunaikintas okupantų. Yra tik užsienio priešiškoms jėgoms bei stambiam (dažniausiai irgi užsienio) verslui tarnaujantis “elitas”, darantis viską, kad Lietuva netaptų laisva, turtinga, pilietiška, tautiška valstybe, nes tada tokiam “elitui” ateitų galas.
Pritariu, tikro elito nebeliko arba liko per mažai, kad ištempt visuomenę. Tad koks lieka išsikapstymo variantas? Manyčiau, kad tik mokytis iš Vakarų, ten tikras kultūrinis elitas nebuvo sunaikintas. Tą pamatysi ir keliuose ir gatvėje ir neprimyžtuose liftuose.
Manau, kad tikėtis iš dabartinės Lenkijos valdžios ko nors geresnio yra naivuolių kliedesys.
Rimas Urbus
Ateinančiuose seimo rinkimuose dalyvauti būtina, nes kitaip sisteminių partijų atstovai vėl papuls į seimą, o tada gyvenimas Lietuvoje taps visiškai absurdiškas.
aš dalyvausiu seimo rinkimuose Nacionaliniame sąraše ,, UŽ LIETUVĄ , LIETUVOJE''
sąrašo numeris 10 (taikyk į dešimtuką , šį karta tavo balsas neprapuls} mano numeris sąraše 29 . Kviečiu balsuoti už sąrašą 10 , bei mano numerį sąraše 29. ŠĮ KARTĄ TAVO BALSAS NEPRAPULS !
RIMO URBAUS trumpa rinkimų programa.
NACIONALINIO SUSIVIENIJIMO ,, UŽ LIETUVA , LIETUVOJE ‘’ Nr. 10
Kandidatas į seimo narius.
RIMAS URBUS mano numeris sąraše 29
Gimė 1962 m. liepos 26 d. Trakų rajono Vievio apylinkės Pagrendos kaime darbininkų šeimoje.
1977–1980 m. mokėsi Vievio vidurinėje mokykloje.
1980–1981 m. mokėsi Kauno 32-ojoje technikos mokykloje.
Vėliau tarnavo tarybinėje armijoje. Po tarnybos baigė vairuotojo profesionalo kursus, įsidarbino Vievio melioracijos statybos valdyboje vyr mechaniko pareigose. Vėliau perėjo dirbti į Elektrėnų automobilių servisą meistru, po 2 metų įsidarbino Kaišiadorių automobilių servise, dirbo dažymo cecho vadovu.
Pradėjus kurtis kooperatyvams dirbo Vilniaus miesto automobilių serviso meistru. Po metų pradėjo kurti privatų verslą.
1994 m. įkūrė privačią UAB, tapo jos vadovu,įmonės generaliniu direktoriumi.
2003 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį universitetą, į baigęs įgijo universitetinį socialinių mokslų bakalauro išsilavinimą.
Šiuo metu dirbu įmonės generaliniu direktoriumi.
Esu visuomeninės organizacijos ,, LIETUVOS SANTAROS SĄJUNGA‘‘ pirmininkas.
Domisi , turizmu,žūkle, moksline literatūra.
KANDIDATO PROGRAMOS PRISTATYMAS
PO LIETUVOS nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ają, jūs gerbiamieji rinkėjai, 2012.10.14 rinksite jau šeštajį Seimą .
Lietuvos Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: ,, Lietuvos valstybę kuria TAUTA . Suverenitetas priklauso TAUTAI.
Mes , Nacionalinis susivienijimas ,, UŽ LIETUVA , LIETUVOJE ‘’ kviečiame jus sąžiningai kurti, Lietuvos valstybę , vadovaujantis demokratinio atstovavimo pagrindu , nes , šiandiena mūsų visų valstybė yra griaunama iš vidaus , vidinių priešų, biurokratinių-oligarchinių klanų, kurie rūpinasi savo asmenine gerove mūsų visų sąskaita , arba Lietuvos valstybės sąskaita.
Išgrobstytas biudžetas , išparduotas , mūsų visų , valstybinis turtas pusvelčiui , išvarytas, priverstinėn ekonominėn emigracijon jaunimas , baigiamos išparduoti užseniečiams žemės , sunaikinta švietimo sistema , sugriautas žemės ūkis , įteisinta nusikalstama teisėtvarka , sunaikinta pramonė , vyriausybę ir ęsama seimą pilnai valdo oligarchai – štai tą tikrovė kuri vyrauja dabartinėje Lietuvoje.
Iškyla klausimas , kas tai padarė, arba daro ? Daugelis iš jūsų net nesusimastote , kad tam vadovauja, daro , ir darė tie, už kuriuos jūs prabalsavote ankstesniuose seimų rinkimuose , tai tie kandidatai , kuriuos jūs rinkėjai , laikėte patyrusiais valstybės valdymo specialistais , ir už juos atidavėte savo balsus , tai tie kurie už jūsų balsą galimai siūlė užmokestį , įtikinėdami jus , kad jie jūsų gyvenimą padarys geresnį, bet tai buvo purvinas melas , kuris šiandien Lietuvą atvedė į socialinę aklavietę.
Maisto kainos auga ne dienom , bet valandom , komunalinių paslaugų kainos jau tampa nepakeliamos , kuro kainos brangiausios visoje Europoje , aukštasis mokslas tampa nepasiekemas , vidutines pajamas gaunančiam gyventojui. Štai , čia tas gerbūvis, kuri jums žadėjo senų sisteminių partijų atstovai prieš rinkimus. Šiandien jie vėl jums žada , ir gyvybiškai svarbu, Lietuvai , ir jums , ką jūs vėl išrinksite į seimą ? Ar vėl ten bus išrinkti tie kurie išvogė Lietuvą ?
O gal jūs rinkėjai patikėsite valstybės vairą tiems , kurie nėra buve išrinkti į seimą , nėra jūsų apgave ? , ir matydami tokį valstybės griovimą kandidatuoja į seimą tam , kad nuoširdžiai , kartu su jumis dirbdami , sustabdytų mūsų visų valstybės griovimą.
Gal jums verta pagalvoti , kokia ateitis laukia jūsų vaikų , vaikaičių , Lietuvos valstybės , bei jūsų pačių , valdant Lietuvą tiems , kurie jau dabar pilnai parodė savo vadovavimo vogimo sugebėjimus atstovaudami jus seime.
Gal verta paklausti buvusiu ir ęsamu seimo narių , kokiais moraliniais kodeksais jie vadovavosi brutualiai apgaudinėdami savo rinkėjus , apgaule atimdami jų teisėtas paveldėtas žemes , nusigreždami , kai buvo nuodijami , bei fiziškai luošinami su policijos pagalba žmonės , kurie bandė taikiai apginti visuomeninį interesą vadovaudamiesi teismo sprendimais , kur tada buvo seimo nariai , juk jie privalėjo ginti valstybės , bei savo rinkėjų interesus.
Mes Nacionalinio susivienijimo ,, UŽ LIETUVA , LIETUVOJE ‘’ atstovai –
kandidatai į seimo narius , kviečiame jus padorius savo tautos atstovus , visuomenines organizacijas , bendrijas , tautines mažumas , iškilius tautos protus , bendram vieningam darbui atkuriant valstybę , kurioje žmogus būtų svarbiauses veiksnys , o tauta kurtų valstybę , demokratinio atstovavimo pagrindu.
Tautos valia turi būti aukščiau asmeninių interesų.
Mūsų prioritetai :
1. Užtikrinsime teisę turėti darbą , ir uždarbį , kad būtų galima gyventi oriai.
2. Įdiegsime mišrios ekonomikos modelį – valstybinė, mišri, ir privati nuosavybė.
3. Įvesime griežta valstybinę kontrolę finansų sektoriui , vadovų atlyginimams.
4. Energetika, infrastruktūra,šilumos gamyba, komunalinės paslaugos išskirtinai priklausys valstybei.
5. Leisime jaunoms šeimoms gyvenančioms kaime nemokomai naudotis valstybine žeme.
6. Gerai besimokantiems mokslas bus nemokomas.
7. Atkursime abipusiai pagarbius santykius su Lenkija , Baltarusija, kitomis valstybėmis .Gerinsime tautinių mažumų socialines –kultūrines sąlygas.
8. Valdžios funkcijos bus nukreiptos tam, kad būtų pasieka kuo daugiau harmonijos tarp dvasinių vertybių , ir materialaus gerbuvio.
9. Sumažinsim seimo narių skaičių nuo 141 iki 101.
10. Sumažinsim referendumo parašų skaičių iki 100 000.
11. Anstolių tarnyba bus tik valstybinė.
12. Kontroliuosime teisėtvarką, besalygiškai reikalausime tiesos , ir teisingumo teismuose , ginant nukentėjusį.
13. Didinsim valstybės biudžeta ne didinant mokesčius , bet kuriant darbo vietas.
14. Sieksime , kad strateginiai objektai būtų valstybės pavaldume.
15. Sieksime , kad medicininės paslaugos kuo daugiau taptų nemokomos.
16. Inicijuosime įstatymiškai įtvirtinti seimo nario atšaukimo mechanizmą.
17 .Sieksime įtvirtinti valdininkų atsakomybės įstatymą.
Balsuokite už Nacionalinį susivienijimą ,, UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE‘‘Nr. 10
Bei jūsų kandidatą į seimo narius RIMA URBŲ sąrašo numeris 29
ŠĮ KARTĄ JŪSŲ BALSAS NEPRAPULS !.
INFORMACIJA:Gineso rekordas: Visame pasaulyje yra kelios valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos, o Lietuvoje yra apie 100 lenkiškų mokyklų,kuriose lietuvių kilmės tuteišai mokomi lenkiškai.Valstybės išlaikomos lenkiškos ir rusiškos mokyklos yra lenkiškos ir rusiškos okupacijos padariniai,kraupus paveldas mažai Lietuvai.Lenkija ir Rusija-valstybės turinčios didžiules teritorijas.Lietuvoje yra tik dvi TAUTINĖS MAŽUMOS-tai KARAIMAI ir TOTORIAI.Lenkų,rusų,žydų tautinių mažumų Lietuvoje nėra,nes yra Lenkija,Rusija,Izraelis.Lietuvoje yra lenkų,rusų,žydų bendruomenės,kurios turi pačios išlaikyti savo tautines mokyklas.Tuteišų lenkinimas yra lietuvių genofondo naikinimas,o tai prieštarauja Dievo valiai..