Rugsėjo 24 d. 10 val. buvusiuose Juozapo ir Sofijos Tiškevičių rūmuose, kuriuose dabar veikia Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka (Trakų g. 10, Vilniuje), vyks nemokamas seminaras „Trakų gatvės paveldo dialogai“. Jis skirtas besidomintiems Vilniaus senamiesčio istorija ir kultūros paveldu.
Trumpa gatvė – ilga istorija
Dar XIV amžiuje susiformavusi Trakų gatvė – viena seniausių Vilniuje. Nors ji vos 280 metrų ilgio, per kelis šimtmečius čia susitelkė didikų rūmai, vienuolynai, prekyba, kultūra ir daugybė miesto istorijos sluoksnių.
Trakų gatvė dėl savo padėties nuo seno traukė didikus, pirklius ir pasiturinčius miestiečius. Jau XVI amžiuje, Vilniuje įrengus vandentiekį, mediniais vamzdžiais iš Vingrių šaltinių vanduo tekėjo į šioje gatvėje stovėjusius didikų rūmus.
Įvairiais laikotarpiais čia gyveno Umiastovskių, Tiškevičių, Bžostovskių, Chreptavičių ir kitų didikų giminių atstovai. Gatvės pradžioje stovėjo Trakų vartai, kurie, manoma, buvo nugriauti XIX amžiaus pradžioje.
Per karus, okupacijas ir miesto pertvarkymus gatvė išsaugojo savo senąjį pavadinimą. Jis mena laikus, kai šiuo keliu iš Vilniaus buvo vykstama į Trakus.
Pastaraisiais metais pati Trakų gatvė vėl keičiasi – atnaujinama jos infrastruktūra ir istorinis grindinys.
Tiškevičių rūmai tapo biblioteka
Nuo XIX amžiaus vidurio rūmai Trakų g. 10, kuriuose šiandien įsikūrusi Adomo Mickevičiaus biblioteka, priklausė Juozapui ir Sofijai Tiškevičiams.
Biblioteka saugo ir pristato šio pastato istoriją, rengia paveldui skirtus susitikimus, kviečia į nemokamas ekskursijas po rūmus ir senuosius jų rūsius.
Tiškevičių giminės istorija driekiasi gerokai plačiau už Vilniaus ribų. Viena seminaro temų bus skirta Tiškevičių rezidencijoms ir jose kurtai poilsio kultūrai.
Ką praradome ir ką išsaugojome?
Seminare istorikė ir Vilniaus tyrėja dr. Aelita Ambrulevičiūtė skaitys pranešimą „Buvo-nebuvo. Trakų gatvė istorijos akimis“.
Ji siūlys pažvelgti į gatvę kaip į nuolat kintančio miesto dalį ir klausti, ką Trakų gatvė per šimtmečius prarado, ką įgijo ir ko joje šiandien jau nebepamatysime.
Dėmesio sulauks ir greta esančios Šv. Kotrynos bažnyčios likimas. Vilniaus kultūros centro atstovas Paulius Zaveckis pasakos apie sovietmečiu uždarytos bažnyčios virsmą kultūros ir koncertų erdve bei ankstesnius jos pritaikymo sumanymus.
Menotyrininkė dr. Aistė Bimbirytė primins mažiau žinomą Tiškevičių istorijos puslapį – XX amžiaus pradžios Lentvario dvarą, kuriame buvo kuriama išplėtota poilsio aplinka su kavine, ežero pramogomis, teniso aikštynais ir vilomis pušyne.
Vilnius TECH Kūrybinių industrijų fakulteto dėstytoja dr. Jekaterina Lavrinec kalbės apie būdus, kuriais miesto paveldą galima pažinti per kūrybinius maršrutus, miesto žaidimus, vietos tyrimus ir žmonių pasakojimų rinkimą.
Nuo rūmų iki gyvų miesto istorijų
Seminare taip pat bus kalbama apie Umiastovskių rūmus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų ansamblį, Vrublevskių biblioteką ir architektūros paveldo pritaikymą šiandienos reikmėms.
Paskaitas papildys paroda „Bibliotekos pastatas – istoriniuose šaltiniuose“ ir bibliotekos specialistų sukurtas pažintinis žaidimas „Pamirštų žodžių istorijos“.
13 val. numatyta patyriminė kelionė po biblioteką „Kur gyveno stiprios moterys?“. Jos dalyviai susipažins su moterimis, kurių gyvenimai buvo susiję su dabartiniu bibliotekos pastatu. Į šią kelionę būtina registracija.
Dalyvių registracija į seminarą prasidės rugsėjo 24 d. 9.30 val., o pirmasis pranešimas numatytas 10.10 val. Seminaras vyks Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, Trakų g. 10, ir tęsis iki 16.40 val
„Trakų gatvės paveldo dialogai“ yra Europos paveldo dienų Lietuvoje dalis. Renginį ir projektą iš dalies finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
