1994 metų gruodžio 17 d. Vilniaus istoriniam centrui buvo suteiktas UNESCO statusas. Tai viena pirmųjų vertybių Baltijos valstybių tarpe, įrašytų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Šią sukaktį švenčiame kartu su kitomis valstybėmis, kurių vertybės tais pačiais metais pateko į šį tarptautinį pripažinimą pelniusį sąrašą.
Tai – Vičenca – Andrea Paladijaus miestas Italijoje, Senojo Kioto istoriniai paminklai Japonijoje, Liuksemburgo miestas. Taip pat Konfucijaus kapas ir šventykla Kinijoje, Uluru-Kata Tjuta nacionalinis parkas Australijoje ir kt.
Tai dar plačiau mums padeda suvokti Vilniaus istorinio centro globalumą, įvairialypį pasaulinį kontekstą, suprasti jo išskirtinę reikšmę.
Kaip ir kitos 1223 vertybės, esančios UNESCO pasaulio paveldo sąraše, Vilniaus senamiestis yra pripažintas turintis išskirtinę visuotinę vertę. Ji peržengia geografines, kultūrines teritorijos ribas, turi įtakos visos žmonijos raidai.
Tai – išskirtinis viduramžiais susiformavusio Vidurio Europos miesto pavyzdys, liudijantis svarbią vakarų ir rytų kultūrų sąveiką, kelis šimtmečius daręs įtaką politikos, architektūros, kultūros ir mokslo raidai didelėje Rytų Europos dalyje. Jame išlikę gausu istorinių gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo stiliaus pastatų ir jų ansamblių.
Norisi pasidžiaugti, kad nežiūrint kylančių senamiesčio išsaugojimo iššūkių, pastarųjų metų darbai ir sumanymai atneš teigiamus pokyčius Vilniaus istoriniame centre.
Šiuo metu baigiamas rengti Vilniaus istorinio centro valdymo planas turėtų sureguliuoti atsakomybių, funkcijų už kultūrinį paveldą lauką. Sustiprinti valdyseną bei atverti platesnes galimybes bendruomenei prisidėti prie Vilniaus senamiesčio išsaugojimo tikslų – apie Vilniaus senamiestyje vykstančius procesus dalinasi Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.
Su kiekvienais metais vis sąmoningiau žvelgiame į paveldo išsaugojimo siekius, suvokdami miesto istorijos ir identiteto liudijimą vertinguose kultūrinio paveldo ansambliuose.
Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino tęstinę paveldotvarkos programą, kurioje žadamas biudžetas gali siekti iki 11 mln. Eur. Svarbiausi atrankos prioritetai apima UNESCO statuso, esamos fizinės būklės, teisinės apsaugos ir kitus vertinimus ir yra vykdomi penkiomis pagrindinėmis kryptimis.
Tvarkybos darbų kompensavimas numatytas mediniam paveldui, stogams, fasadams, langams, durims ir tyrimams. Kultūros ministerijos sumanytas Vilniaus senamiesčio specialusis planas ir įtraukiamos Pasaulio paveldo konvencijos nuostatos į nacionalinę teisę apibrėš aiškesnį teisinį reguliavimą teritorijoje.
Prieš trisdešimt metų duotas pažadas pasauliui išsaugoti Vilniaus senamiestį ateities kartoms – svarbi užduotis valstybei. Šie darbai prisidės prie duoto pažado ištesėjimo.
Puiku. Tik reikia nepamiršti, kad Katedros presbiterijos pamatuose yra įmūryta akmens pentagrama, kuri pagal Zodiako juostos žvaigždynų sukimosi aplinkui Šiaurinę žvaigždę greitį (1° = 72 metai) rodo, kad Vilniaus miestas buvo įkurtas 7.275 m. pr. Kr. metu (“Istorija pareinant į Lietuvą”, p. 22 – 23, Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis). Minėtą konstrukciją ant Katedros aikštės plokščių prieš LDK Gediminą, metus įkūrimo parodant skaičiais, meniškai galima būtų “išpiešti” nedelsiant. Juolab, kad ateinantys metai yra paskelbti kaip “Vilnius – pasaulio žalioji sostinė metais”, o Lietuvai visai neužilgo teks pirmininkauti ES. Vilniaus miesto merui gerb. Benkunskui miesto įkūrimo datavimo aikštėje klausimu el. paštas jau yra išsiųstas. Dėkoju.