Rugsėjo 15-osios naktį Lietuvos danguje įvyko tai, ko iki šiol mūsų šalyje nebuvo – NATO naikintuvai pirmą kartą sunaikino Lietuvos oro erdvę pažeidusį droną.
Tačiau praėjus kelioms valandoms po įvykio svarbiausias tampa ne vien pats numušimo faktas. Kur kas daugiau klausimų kelia drono skrydis.
Iš Baltarusijos pusės atskridęs bepilotis Lietuvos oro erdvėje išbuvo apie pusvalandį, nuskrido gilyn į šalį ir buvo sunaikintas tik Kaišiadorių rajone, ties Pratkūnų kaimu. Netoliese yra Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – vienas svarbiausių Lietuvos energetikos objektų.
Kas valdė droną, iš kur jis buvo paleistas ir kur iš tiesų skrido, antradienio vidurdienį dar nebuvo nustatyta. Vis dėlto jau dabar aišku, kad rugsėjo 15-osios naktis tapo rimtu Lietuvos ir NATO oro gynybos išbandymu.
Pirmiausia – nežinoma žyma radaro ekrane
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis antradienio rytą paaiškino, kad dar prieš vidurnaktį radarai pastebėjo iš Baltarusijos teritorijos Lietuvos link artėjantį objektą.
Pagal jos skrydžio požymius buvo galima įtarti, kad tai bepilotis orlaivis, tačiau nuo žemės patikimai nustatyti, kas skrenda, nepavyko.
Todėl iš Šiaulių aviacijos bazės buvo pakelti NATO oro erdvės apsaugos misiją vykdantys Italijos naikintuvai. Jie objektą pasivijo, atpažino kaip droną ir apie 00.20 val. sunaikino.
Kaip manoma, pats numušimas pateko ir į vietos vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Viename jų 00.19 val. danguje matyti ryškus blyksnis, o po jo žemyn krinta degančios nuolaužos.
Vaizdo įrašas: galimai užfiksuota drono sunaikinimo akimirka | „Kas vyksta Kaune“ skaitytojo vaizdo įrašas:
Kodėl dronas nuskrido taip toli?
Po įvykio neišvengiamai kilo klausimas: kodėl dronas, įskridęs iš Baltarusijos, buvo numuštas tik Kaišiadorių rajone?
Pasak A. Matučio, Lietuvos oro erdvėje jis išbuvo „gerą pusvalandį“. Apie galimą oro pavojų pirmiausia buvo perspėti Vilniaus miesto ir rajono, Trakų bei Elektrėnų gyventojai, vėliau – ir Kauno apskritis.
Karinių oro pajėgų vado paaiškinimas atskleidžia paprastą, bet svarbią aplinkybę: taikos metu vien neaiškios žymos radaro ekrane nepakanka, kad į ją būtų iš karto šaudoma. Pirmiausia reikia suprasti, kas skrenda ir ar tas objektas iš tiesų kelia grėsmę.
Lietuvos padėtį dar labiau apsunkina geografija. Vilnius yra netoli Baltarusijos sienos, todėl iš rytų atskridusį mažą objektą aptikti, įvertinti ir perimti reikia labai greitai.
Ši naktis parodė abi oro gynybos puses. NATO sistema suveikė – objektas buvo pastebėtas, pakelti naikintuvai, dronas atpažintas ir sunaikintas. Tačiau kartu paaiškėjo, kaip toli į Lietuvos teritoriją gali nuskristi bepilotis per laiką, kurio taikos sąlygomis reikia sprendimui priimti.
Baltarusija Lietuvos neįspėjo
Ne mažiau svarbi ir kita aplinkybė – Lietuva iš Baltarusijos negavo jokio pranešimo apie jos teritorijos pusėje Lietuvos link skrendantį objektą.
Tai patvirtino Karinių oro pajėgų vadas. Droną aptiko Lietuvos kariuomenės radarai, o galutinai atpažino NATO naikintuvo lakūnai.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį pranešė, kad dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo Baltarusijai bus įteikta diplomatinė nota. Apie įvykį pranešta ir NATO bei Europos Sąjungos sąjungininkams.
Vis dėlto čia būtina atskirti du dalykus. Jau žinoma, iš kurios pusės dronas įskrido į Lietuvą, tačiau dar nežinoma, kam jis priklausė ir kas jį paleido.
Kol nėra baigtas nuolaužų tyrimas, negalima tvirtinti, kad tai buvo Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ar kitos šalies bepilotis.
Penki kilometrai nuo Kruonio HAE
Dronas buvo sunaikintas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone. „Ignitis gamybos“ vadovė Asta Sungailienė nurodė, kad tai įvyko maždaug už penkių kilometrų nuo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.
Gavus perspėjimą, elektrinės darbuotojai buvo pasirengę prireikus trauktis į saugias patalpas.
Toks artumas neišvengiamai sukėlė klausimų, ar vienas svarbiausių šalies energetikos objektų negalėjo būti drono taikinys. Bet kol kas tam patvirtinti nėra jokių įrodymų.
A. Matutis pabrėžė, kad kariuomenė neturi duomenų, jog dronas būtų skridęs į Kruonio HAE. Daugiau galima bus pasakyti tik ištyrus nuolaužas ir, jei pavyks, atkūrus navigacijos ar valdymo duomenis.
Todėl vien tai, kad dronas numuštas netoli Kruonio elektrinės, dar neleidžia teigti, kad būtent ji buvo jo taikinys.
Vis dėlto šis atvejis priminė kitą dalyką – svarbiausi Lietuvos energetikos objektai yra toje pačioje oro erdvėje, į kurią gali patekti iš karo zonos, Rusijos ar Baltarusijos teritorijų atklydę bepiločiai.
Kruonio HAE turi kovai su dronais skirtą sistemą, ją saugo Viešojo saugumo tarnyba, teritorijoje papildomai patruliuoja kariuomenė.
Vaizdo įrašas: vieta, kur rastos numušto drono nuolaužos:
Ar dronas galėjo turėti sprogmenų?
Numušto bepiločio dalys išsibarstė gana didelėje teritorijoje. Įvykio vieta aptverta, ten dirba kariuomenės, Karo policijos, policijos ir kitų tarnybų pareigūnai.
Buvo įvestas planas „Skydas“, taikomas tada, kai gali būti sprogmenų.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sakė, kad yra didelė tikimybė, jog dronas galėjo turėti sprogstamąjį užtaisą. Tačiau Lietuvos kariuomenė antradienio rytą to dar nebuvo patvirtinusi.
Todėl kol kas nederėtų drono vadinti koviniu vien remiantis prielaida apie galimus sprogmenis. Atsakymo turėtų duoti surinktų nuolaužų tyrimas.
Pirmas toks atvejis Lietuvoje
Šis įvykis greitai pateko ir į užsienio žiniasklaidą.
„Associated Press“ pabrėžė, kad tai pirmas atvejis, kai dronas buvo numuštas Lietuvos oro erdvėje. Įvykis siejamas ir su platesne padėtimi NATO rytiniame pasienyje, kur karo Ukrainoje padariniai vis dažniau jaučiami už pačios Ukrainos ribų.
„Reuters“ taip pat atkreipė dėmesį į pastaruoju metu regione dažnėjančius bepiločių orlaivių įskridimus į kaimyninių valstybių oro erdvę.
Kai kuriais atvejais bepiločiai gali nukrypti nuo kurso dėl elektroninės kovos priemonių poveikio jų navigacijai. Tokia priežastis neatmestina ir šiuo atveju.
Tačiau tvirto pagrindo teigti, kad šį kartą būtent taip ir nutiko nėra. Drono priklausomybė ir tikrasis jo skrydžio tikslas dar nenustatyti.
Įskridimas iš Baltarusijos teritorijos savaime nėra įrodymas, kad droną paleido Baltarusija.
Oro gynyba suveikė, bet klausimų liko
Prezidentas Gitanas Nausėda po drono numušimo padėkojo NATO sąjungininkams už greitą atsaką. Lietuvos kariuomenė savo ruožtu perspėjo, kad panašių atvejų regione gali pasitaikyti ir ateityje.
Rugsėjo 15-osios naktis parodė, kad Lietuvoje budintys NATO naikintuvai gali būti panaudoti ne tik nepažįstamam orlaiviui palydėti ar apžiūrėti. Šį kartą teko panaudoti ir ginklą.
Vis tik iš Baltarusijos pusės pasirodęs bepilotis sugebėjo nuskriekti gilyn į Lietuvą. Jo skrydį lydėjo perspėjimai gyventojams, naikintuvų pakėlimas ir būtinybė prieš paleidžiant raketą patikimai nustatyti, kas iš tiesų skrenda Lietuvos danguje.
Taikos metu toks atsargumas suprantamas ir būtinas. Tačiau karo Ukrainoje sąlygomis jis kartu reiškia, kad sprendimams lieka labai mažai laiko – ypač Lietuvoje, kurios sostinė nuo Baltarusijos sienos nutolusi vos keliasdešimt kilometrų.
Todėl po rugsėjo 15-osios nakties svarbus ne vien klausimas, ar NATO pajėgos sugeba droną numušti. Sugebėjo.
Dabar daug svarbiau išsiaiškinti, kieno jis buvo, kur skrido ir kiek laiko Lietuvos oro gynyba turėtų kitą kartą, jei į šalį atskristų ne nuklydęs, o sąmoningai paleistas bepilotis.
Parengta remiantis Lietuvos kariuomenės, Nacionalinio krizių valdymo centro, LRT, BNS, AP ir „Reuters“ pranešimais.
Tokie įvykiai parodo, kad pas mus vis dar tebėra vaikų darželio žaidimų, o ne rimtos krašto apsaugos lygis. Tiek daug apie tą nutikimą pliurpdamos žiniasklaidos priemonės tik dar labiau atskleidžia mūsų ištižimą ir tuo garbės mums nedaro, o priešams sukelia daug gardaus juoko..
Tikrai atrodo, kad tas besaikis ‘žiniasklaidos pliurpimas’ iš esmės ir yra nemokama pasluga rusiškai propagandai, – ‘va, Rusija kokia galinga, baiminkitės žmonės, Vakarai, NATO’.
Karinių tarnybų sistemos pasirengimas tikrintinas poligonuose, atitinkamoje laboratorijų sistemoje. o ne viešojoje erdvėje.
Arkliui aišku —–karas negali 4 su virš metų čirškėti tik vienoj teritorijoj. Pabėgėliai. Raketos . Dronai. Šnipai……….Paliečia gretimas valstybes neišvengiamai. 2027/2028 įskridimų, gaisrų, diversijų daugės . Kai 2035 pradės byrėti RF—–gali užgriūt minios išbadėjusių.
Neaišku , kaip bus su naujais atbėgėliais , kai cariukas Minske pakratys klumpes.
Kaip manot, kodėl jokia kita valstybė neleistų naikintuvams leisti raketas gyvenamoje vietovėje ? Kas davė leidimą, pradėti puolimą raketomis ?
Na, kai NATO Lietuvoj dislokuos branduolinį ginklą, priešo dronai taip toli nenuskris, numuš dar ties Liepkalniu.
O kaip numušinės Orešnikus ? Ties Liepkalniu ?
Atsižvelgiant į šio ginklo veikimo spindulį, nebus būtinybės taikyti į patį Orešnyką.
Šaunuoliai, visi visi…pradedant slojko Belmonte gyventoju, kariškiais, policija, seimūnais, LRT ir kt…. O premijos, valstybiniai apdovanojimai italų pilotams ir visiems kitiems tą naktį nemiegojusiems ( o galėjo ir miegoti, žmonės paprastai naktį miega…) Pagal tai, kad “taikus” dronas nuskrido tik iki Kaišiadorių rodo tai, kad tai buvo sena Šachedo versija, su turbopropeleriniu varikliu, jeigu būtų buvęs reaktyvinis būtų nuskridęs ir iki Vilniaus, jeigu ne iki Klaipėdos…Apie droną iš “lempos” parašys “faktų tikrintojai’ ( siūlyčiau sulaukti oficialios “tyrimo” medžiagos ir kokias išvadas mums pateiks Tapinas, Ohmanas, Jasiukevičius, Miliūtė ir kiti “žinomi”žmonės…
Nelaimė. Ot turim ,,kaimyną”…neduok Dieve!
. Pritariu Tamstos mintims. Kai blogio imperija užsilenks , dešimtys tautų atsikvėps ir pradės klestėti.
Tai, kad gėrio imperijų ir nebūna – visos jos blogio. Bet net ir jų žlugimas dar neužtikrina klestėjimo išsivadavusioms šalims. Nes tautos gali turėti savus despotus. O ir pačios ne visos linkę klestėti. Nes ne visos turi tvirtą dorovinį pagrindą.
na ir kvailystės
Ar tu, Naivusai, sykiais ne Jėzaus Kristaus giminaitis ?
Aš ne, bet pats, matyt, taip, nes taškaisi kategoriškomis išvadomis į kairę dešinę. Gerai neįsigilinęs.
Kalbi akivaizdžią netiesą apie imperijas. Ir akivaizdžiai dėl to, kad viršų ima išankstinės nuostatos. Labai apmaudu, kai žmogus, šiaip jau galvojantis, taip negalvojančiai elgiasi.
Tenka susitaikyti su tuo, kad žmonės mąsto skirtingai. Taigi,logiškai, ir tautos yra skirtingos. Iš čia ir jų nepriklausomybės poreikis. Nors visada atsiras žmonių, norinčių geležiniu kumščiu atvesti žmoniją į laimę.
O ar Lietuva turi tvirtą dorovinį pagrindą ? Lietuvai išsilaisvinus iš imperijos, ar grėstų despotai ?
Nusilpus, bet ar beviltiškai ? – mes dabar tai ir aiškinamės veiksme.
Keisti kalbėjiai apie tai, – kurį nieko tikro nėra žinoma.
Yra ne vienas pavyzdys, kai imperijos išgelbėjo tautas nuo sunaikinimo. Ir tai ne tik Rusijos imperija. Austro Vengrų irgi.
Tačiau tai netaikoma kolonijinėms imperijoms, kokios buvo D.Britanijos, Belgijos, Olandijos, Japonijos, Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos. Jų sandara tokia – yra metropolija, ir yra kolonijos su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Kolonijos gyventojai nėra piliečiai, neturi jokių teisių. Ekonominiai santykiai pagrįsti apiplėšimu ir išnaudojimu metropolijos naudai.
Minėtos Rusijos ir Austro Vengrijos imperijos buvo kitokios struktūros – čia nebuvo metropolijos ir kolonijų – visi imperijos gyventojai buvo lygiateisiai jos piliečiai, ekonominiai santykiai irgi buvo lygiateisiai, t.y. šalis vystoma kaip vienas darinys.
Prancūzijos imperija turėjo apiejų tipų bruožų – ji turėjo ir kolonijų, su kuriomis santykis buvo metropolija – kolonija, bet ji buvo imperija žemyninėje Europoje, kur į jos sudėtį įėjusioms teritorijoms tnetikytas metrolopijos – kolonijos principas. Tačiu tas dalykas buvo labai trumpai, iš esmės 10 metų prie Napoleono, tad į nieką rimčiau nepavirto.
Taip, imperijos būna skirtingos. Baudžiava taip pat. Bet žmonės ir tautos visvien nori būti laisvi.
Lietuvos pavyzdys rodo, kad norėti ir sugebėti yra netapatu. Iš vienos imperijos išėjome ir visiškai atsidavėme kitai. Lietuva dabar laisva kaip tauta ir valstybė? Tikrai ne.
Taigi, nereikia savęs apgaudinėti.
Tai, kad žmonės yra apgaudinėjami, nepaneigia jų poreikio būti laisviems.
Imperijoje tautos gali būti pakankamai laisvos turėdamos daug privalumų būdamos joje. Nėra viskas juoda atba balta. Bamdyti viską mauti ant vieno kurpaliaus, o juo labiau dar iš šalies kišantis ir aiškinant, neprotinga. Na, nebent taip daro tas, kuris nori pats užvaldyti, sugriovęs konkurentą. Bet juk tai ne apie Lietuvą
Garde gyvuliai gali būti gana laisvi, jei gardas gana ersvus. Ir gali būti gana prišerti ir prižiūrėti, jei šeimininkas rūpestingas. Bet vistiek tai gardas. Žmogui to neužtenka.
Argi imperija nėra žmonių sukurgas darinys? Kuo čoa dėti gyvuliai?
LDK juk irgi buvo impetija. Daug rusų žemių į ją jungėsi savanoriškai, už tai gaudami saugumą. Paaukojo kažką, bet ir gavo.
Nesuprantu, kaip gslima į labsi sudėtingą ir margą pasaulį žvelgti taip bukai tiesmukai?
Atsakau: Raktinis žodis ęčia ,,savanoriškai”.
+++
Bet nemažai ir nesavanoriškai. Bet praeina po to metai, aplinkybės keičiasi ir gaunamas saugumas gyvenant imperijoje vertingesnis už tai, ką gausi iš jos išėjęs.
O įėjęs savanoriškai po kiek laiko gali norėti išeiti. Bet tai gali paveikti neigiamai kitus, kurie nenori išeiti. Priedo, yra pikta linkinčių išorinių jėgų. Ir kaip tada, jei vieno veiksmai gali lemti blogas pasekmes kitiems?
Gyvenime kaip taisyklė nėra pasirinkimo tarp gerai ir blogai, o tarp to, kas mažiau ar labiau blogai. Ir tada visada kažkas nukenčia.
O tai vertinate, kaip maži vaikai, kur yra gera ir bloga burtininkė.
Argi mes nebuvom kaip kolonija, jei mūsų parduotuvės buvo tuščios, o produktai buvo vežami į Maskvą, įvairūs klausimai buvo sprendžiami ne Vilniuje, o Maskvoje, net užsieniečiai tik su spec. leidimu galėjo aplankyti artimųjų kapus ir t.t…
Painioji santvarką. kuri gomdė deficitą su tuo, kas apskritai yra kolonija. Pats paties klausimas rodo visišką nesusigaudymą.
Deficitas buvo be Lietuvoje, o Rusijoje, okupavusioje Lietuvą. Ir ne santvarkoj, esmė, o tai, kad su Lietuva buvo elgiamasi, kaip su kolonija.
Blūdas tamsta. Lietuvoje buvo statomos gamyklos, kuriama infrastruktūra, keliai, tiltai, uostas ir t.t. Kolonijoje metropolija to nedaro, neleidžia to daryti.
Kartu buvo vežami kolonistai į Lietuvą iš Sovietų sąjungos regionų į rytus nuo Lietuvos. Taip pat buvo planuojama Lietuvos universitetuose pereiti prie dėstymo rusų kalba.
Vokiečiai Prūsijoj taip pat daug ką statė, bet baltai jiems buvo tik priemonė, darbininlai.
Rusijos , Austro Vengrijos mperijose bet kas galėjo užimti pačius įvairiausius postus. Kaip ir sovietinėje. Suprantu, kad gyvuliška neapykanta trukdo suvokti, bet juk ne gyvulys, o žmogus esi.
Gal jau nebesek tų rusijos propagandinių pasakų apie tautų “lygateisiškumą”rusijos imperijoje . Okupacinė rusijos caro valdžia po 1863-1864 m. sukilimo 40 metų buvo uždraudusi viešai vartoti lietuvių kalbą, spaudą ir lietuviškas mokyklas, nemažai lietuvių ištrėmė į sibirą, o į jų namus neretai atkeldavo kolonistus iš .rytinių rusijos gubernijų .
Tai gal reikia pasigilinti, kodėl su lietuviais taip buvo elgiamasi? Juk, pvz., nei su latviais, nei su estais, nei su lenkais taop nebuvo. Bėda, kad vertini ne kompleksiškai, o vieno atvejo pavydžiu ir dar savo.
Su vienais vergais elgėsi geriau, su kitais blogiau – ir ką ? Mums nereikia gerų ponų – mums iš vis nereikia ponų.
Tamsta beviltiškas… kokie vergai? Baudžiavos laikais rusai irgi buvo baudžiauninkai, tas nepriklausė nuo to, kokiai tautai priklausei. Painiojies tarp santvarkų ir valstybės formos.
Nustok vertint pašnekovą, bandyk kalbėt argumentais.
Tai, kad argumentų pats nesupranti. Kaip žirniai į sieną.
lavrovo žirniai?
Jei pašnekovas nepriima tavo argumentų, gal tai ne tie argumentai ? Ir argumentas ,,suprantu, kad gyvuliška neapykanta trukdo suvokti” yra ne visai argumentas. Gal tai greičiau būtent neapykanta? Aš neturiu jos nei tau, nei rusams. Bet negali iš manęs reikalauti mylėti priespaudą, užkariautojus ir eksperimentuotojus ant gyvų žmonių. Tau gi neliepiu mylėti ar nekesti to, ką aš myliu ir ko nekenčiu. Viso labo pasakau savo nuomonę. Jei tau tai netinka, nieko tokio. Aš ir nereikalauju. Vienintelis dalykas, ko tikiuosi, tai, kad suprastum, kad ne visiems patinka imperijos, komunistai ar plati rusiška siela, reikalaujanti visą pasaulį juos mylėti.
Kalba ne apie patinka nepatinka, myliu nemyliu, o apie suvokimą. Bet labai gerai paaiškinai, kad vadovaujiesi būtent tais pirmaisiais. Todėl jokia argumentacija ir neveikia, nes argumentai skirti protui.
Kaip sakė vienam rusiškam filme, va tarkim tu esi kvailys, bet aš komersantas ir to nesakau, ane ?
Iš tų dronų įskridimų tapo aišku, kad ES ir NATO šalys privalo papildyti oro erdvės pažeidimų įstatymus punktu, kad dronui įskridus į mažesnę negu tarkim 10 km. oro erdvę nuo sienos jos apsaugos sistemos automatiškai signalizuoja pažeidimą, siunčiant į eterį nustatyto dažnio signalą su atitinkamais pažeidimo vietos duomenimis. Tai atlikus gali būti atidroma į droną ugnis.
Kur valdžios, joj esančių prtijų iniciatyva įstatymų dėl dronų leidimo srityje?
Bet yra dar dalyko išmanymas ir jo neišmanymas. Jį išmanančio ir neišmanančio – argumentai, kurie, suprantama, tokio skirtumo atveju nėra tinkama priemonė susikalbėti. Tad belieka nueiti savo keliais arba, jeigu jie susikerta, kad ginčą išsprendus, imtis fizinės jėgos piemonių.
Man regis, kad čia tarp judviejų vyksta pastarasis atvejis, taigi…