Europoje vis dažniau kalbama ne apie pavienius neaiškius gaisrus, kibernetinius išpuolius ar žvalgybos operacijas, o apie tarpusavyje galinčią sietis veiksmų grandinę, nukreiptą prieš Ukrainą remiančias valstybes.
Vien per 2026-ųjų rugpjūtį gaisrai, padegimai ar mėginimai juos surengti palietė gynybos pramonės įmones Vokietijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Estijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje.
Rugsėjo pradžioje įvyko svarbus lūžis: Vokietijos vyriausybė oficialiai pareiškė, kad už rugpjūčio 4-osios mėginimo surengti išpuolį Leipcigo-Halės oro uoste stovi Rusijos valstybė.
Tuo pat metu Danijos žvalgyba paskelbė turinti konkrečių duomenų, kad Rusijos tarnybos socialiniuose tinkluose ir net kompiuterinių žaidimų platformose mėgina verbuoti Danijos gyventojus diversijoms prieš su Ukraina susijusias gynybos įmones.
Rugsėjo 4 d. paskelbtoje išsamioje BBC apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad naujausia išpuolių banga nuo ankstesnių skiriasi tuo, jog vis dažniau taikomasi į gynybos pramonę, karinės paskirties objektus ir Ukrainos aprūpinimo grandines.
Tačiau BBC taip pat perspėja neskubėti kiekvieno gaisro ar sprogimo priskirti Rusijai: dalies įvykių priežastys tebėra tiriamos, o kai kurie iš jų gali būti tarpusavyje nesusiję.
Leipcige sprogmenimis užtaisytas dronas
Rugpjūčio 4-osios naktį Leipcigo–Halės oro uosto saugomoje teritorijoje, netoli Ukrainos bendrovės „Antonov“ krovininių lėktuvų, buvo aptiktas dronas su maždaug 600 gramų sprogmenų. Šiuo oro uostu naudojamasi ir kariniams bei kitiems Ukrainai skirtiems kroviniams gabenti.
Sprogdinimo įtaiso sprogdiklis nesuveikė. Vokietijos pareigūnų vertinimu, sprogimas galėjo sukelti labai sunkių padarinių.
Rugpjūčio 14 d. oro uosto pakraštyje buvo aptikta ir karinio sprogmens heksogeno pėdsakų bei dar vienas dronas, nors pirminė prielaida, kad pirmojo išpuolio metu naudoti du bepiločiai orlaiviai, vėliau imta abejoti.
Rugsėjo 1 d. Vokietijos vidaus reikalų ministras Aleksanderis Dobrindtas paskelbė, kad policijos tyrimų duomenys, nusikaltimo pobūdis ir žvalgybos informacija leidžia atsakomybę už išpuolį priskirti Rusijai:
„Policijos tyrimų duomenys, nusikaltimų pobūdis ir žvalgybos išvados, vertinami kartu, patvirtina Rusijos atsakomybę už mėginimą surengti išpuolį Leipcigo oro uoste.“
Vokietijos pareigūnai teigia turintys duomenų, kad prie išpuolio prisidėję asmenys veikė Rusijos valstybinių struktūrų pavedimu. Berlyno teigimu, naudota įranga, sprogmenys ir veikimo būdas primena kitų Rusijai priskiriamų slaptų operacijų braižą.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johanas Vadephulis padėtį apibūdino taip:
„Mes nesame kare, tačiau kasdien tampame hibridinio karo taikiniu.“
Vokietija reagavo ne tik pareiškimais. Buvo nutarta uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje, nutraukti susitarimą dėl „Rusų namų“ Berlyne, griežtinti kai kurių Rusijos piliečių atvykimo priežiūrą, didinti spaudimą vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui ir remti naujas Europos Sąjungos sankcijas.
Rugsėjo 4 d. Vokietijos vyriausybė dar kartą patvirtino, kad atsakomybę už Leipcigo išpuolį priskiria Rusijai, tačiau kartu pabrėžė siekianti atsakyti ryžtingai ir neleisti padėčiai tapti nevaldoma.
Gaisrai nuo Bulgarijos iki Estijos
Leipcigo įvykis – pavojingiausias, bet ne vienintelis rugpjūčio atvejis.
Rugpjūčio 10 d. didelis gaisras kilo Bulgarijos ginklų ir šaudmenų gamintojos EMCO įmonėje. Ugnis persimetė į šaudmenų sandėlius ir sukėlė virtinę sprogimų.
Įmonės savininkas teigė manantis, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, o Bulgarijos prokuratūra paskelbė tirianti visas galimas priežastis.
Todėl šio įvykio kol kas nėra pagrindo vadinti nustatyta Rusijos diversija.
Rugpjūčio 13 d. galingas sprogimas nugriaudėjo KNDS „Ammo Italy“ šaudmenų gamykloje Kolefero mieste netoli Romos. Ši įmonė gamina vidutinio ir didelio kalibro šaudmenis bei kitą gynybos pramonei skirtą produkciją.
Italijos prokurorai nagrinėjo ir galimo išorinio poveikio versiją, tačiau rugpjūčio 17 d. Italijos gynybos ministras Gvido Krozeto (Guido Crosetto) pareiškė, kad nėra jokių duomenų, leidžiančių sieti sprogimą su Rusija.
Rimtesnių įtarimų kilo Estijoje. Rugpjūčio 15 d. naktį užsidegė gynybos technologijų bendrovės „Milrem Robotics“ naudojamas pastatas Taline. Bendrovė gamina bepiločius antžeminius karinius įrenginius, tarp jų ir Ukrainoje naudojamas THeMIS sistemas.
Latvijos Valstybės saugumo tarnyba vėliau sulaikė tris Latvijos piliečius, įtariamus tyčiniu pastato padegimu. Baudžiamasis tyrimas pradėtas ir dėl galimos pagalbos užsienio valstybei vykdant prieš kitą valstybę nukreiptą veiklą.
Estijos institucijos tiria galimą sąsają su Rusija, tačiau galutinė išvada dėl Rusijos valstybės atsakomybės kol kas nepaskelbta.
Slovakijoje padegimui pavyko užkirsti kelią
Rugpjūčio 25 d. Slovakijos policija paskelbė užkirtusi kelią numatytam bepiločių orlaivių gamyklos padegimui šalies rytuose. Buvo sulaikyti trys užsieniečiai – du Slovakijoje ir vienas Vokietijoje.
Pareigūnai rado daug degiojo mišinio, įrankių, telefonų, kamerą ir ranka nubraižytą objekto brėžinį. Gamybos patalpose tuo metu galėjo būti apie 70 žmonių, todėl sėkmingas išpuolis galėjo ne tik padaryti didžiulių nuostolių, bet ir pareikalauti žmonių gyvybių.
Žiniasklaida nustatė, kad numatytas taikinys buvo Ukrainos bendrovės „Skyeton“ gamykla, gaminanti žvalgybinius bepiločius orlaivius.
Tačiau Slovakijos policija viešai neįvardijo valstybės, kuri galėjo būti išpuolio užsakovė. Todėl ir šio atvejo kol kas negalima pateikti kaip įrodytos Rusijos operacijos.
Lenkijoje padegimas tiriamas kaip diversija
Rugpjūčio 31 d. ugnis kilo vienos didžiausių Lenkijos privačių gynybos bendrovių „WB Electronics“ gamykloje Skaržysko Kamenoje. Čia gaminamos bepiločių orlaivių sistemos ir jų dalys, naudojamos tiek Lenkijos, tiek Ukrainos kariuomenėse.
Lenkijos prokuratūra nustatė, kad gaisras buvo sukeltas tyčia panaudojus padegamąjį įtaisą.
Pradėtas tyrimas dėl galimos veiklos užsienio žvalgybos naudai ir teroristinio nusikaltimo. Pirminiais duomenimis, padaryta mažiausiai 15 mln. zlotų žala.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė neabejojantis, kad tai buvo tyčinis padegimas ir diversija, ir susiejo įvykį su platesne Rusijos veiklos stiprėjimo banga regione.
Vis dėlto ir čia svarbu atskirti politinį vertinimą nuo baigto tyrimo: vykdytojai ir galimi jų užsakovai dar nustatinėjami.
Vykdytojų ieškoma internete
Vienas svarbiausių dabartinių slaptų operacijų bruožų –tai, kad išpuolių vykdytojai nebūtinai gali būti Rusijos žvalgybos darbuotojais.
Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) rugpjūtį paskelbta analizė rodo, kad vis dažniau pasitelkiami žmonės, užverbuojami internetu. Tai gali būti nusikalstamos patirties turintys asmenys, socialiai pažeidžiami jaunuoliai ar tiesiog pinigais susigundę asmenys.
Jiems pavedama fotografuoti objektus, rinkti žinias, gabenti siuntas, padegti pastatus ar atlikti kitas užduotis, o tikrieji išpuolių vadovai gali slėptis už tūkstančių kilometrų.
Tokios operacijos išpuolių užsakovams suteikia šiuos pribalumus: jos palyginti nebrangios, sulaikytą vykdytoją galima nesunkiai pakeisti kitu, o tiesioginį ryšį su užsienio valstybe įrodyti yra daug sunkiau.
Po 2022 m., kai iš Europos valstybių buvo išsiųsti šimtai Rusijos žvalgybos darbuotojų, nuotoliniu būdu verbuojami tarpininkai, IISS vertinimu, tapo vis svarbesni.
Tačiau toks veikimo būdas turi ir kitą pusę. Menkai parengti vykdytojai dažniau suklysta, o padegamieji įtaisai ar sprogmenys gali sukelti daug rimtesnių padarinių, nei buvo numatę užsakovai. Nedidelė slapta operacija gali netikėtai virsti išpuoliu, pareikalausiančiu žmonių gyvybių.
Danijos žvalgyba perspėja apie verbavimą šalies viduje
Rugsėjo 3 d. Danijos saugumo ir žvalgybos tarnyba PET paskelbė turinti konkrečių duomenų, kad Rusija mėgina verbuoti Danijos gyventojus diversijoms prieš su Ukraina bendradarbiaujančias šalies gynybos įmones.
Žmonių ieškoma socialiniuose tinkluose ir internetinių žaidimų platformose. Pirmosios užduotys gali atrodyti visai nekaltos – pavyzdžiui, nufotografuoti tam tikrą įmonę, kelią ar kitą infrastruktūros objektą. Tačiau tokia informacija vėliau gali būti panaudota rengiant išpuolį.
PET kontržvalgybos vadovas Emilis Gresholmas perspėjo:
„Tai itin rimta, jeigu paprasti Danijos gyventojai padeda Rusijos žvalgybos tarnyboms – sąmoningai arba patys to nesuprasdami.“
Rusijos ambasadorius Danijoje Vladimiras Barbinas tokius kaltinimus atmetė ir pareiškė, kad Danijos tarnyba nepateikė juos pagrindžiančių konkrečių įrodymų.
Kur baigiasi hibridinis puolimas?
Tokios operacijos pavojingos dar ir todėl, kad dažniausiai vykdomos žemiau ribos, kurią peržengus valstybė galėtų nedvejodama pareikšti patyrusi ginkluotą užpuolimą.
NATO nurodo, kad hibridinės grėsmės gali apimti diversijas, kibernetinius išpuolius, ekonominį spaudimą, dezinformaciją, slaptas operacijas ir kitus karinius bei nekarinius veiksmus.
Aljansas nuo 2016 m. laikosi nuostatos, kad tam tikro masto hibridiniai veiksmai prieš vieną ar kelias NATO nares gali lemti sprendimą taikyti Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį. Kiekvienas atvejis būtų vertinamas atskirai.
Rugsėjo 2 d. NATO generalinis sekretorius Markas Riutė pareiškė:
„Rusija elgiasi vis beatodairiškiau.“
Jis paminėjo ir gaisrus Ukrainai gynybos įrangą gaminančiose įmonėse, ir Leipcigo išpuolį. Europos Komisijos pirmininkė Urzula fon der Lejen savo ruožtu kalbėjo apie būtinybę Europai sparčiau stiprinti oro gynybą, ankstyvojo perspėjimo ir grėsmių perėmimo sistemas.
Vis dėlto Vokietija po Leipcigo įvykio nesikreipė dėl NATO 4-ojo straipsnio konsultacijų. Berlynas pasirinko diplomatinį, ekonominį ir saugumo priemonių atsaką, kartu informuodamas NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkes.
Donaldas Trampas: Putinas NATO pulti nesiekia
Rugsėjo 4 d. Vašingtone nuskambėjo kitoks vertinimas. JAV prezidento Donaldo Trampo buvo paklausta apie Vokietijos kaltinimus dėl Leipcigo ir galimą Rusijos puolimą prieš NATO teritoriją.
D. Trampas atsakė:
„Nemanau, kad Putinas puls. Aš su juo kalbuosi. Labai gerai jį pažįstu. Putinas nesiekia pulti NATO teritorijos.“
Taigi JAV prezidentas teigia nemanantis, kad V. Putinas ketina pradėti tiesioginį karinį puolimą prieš NATO valstybę.
Rugpjūčio 30 d. vienas NATO pareigūnas taip pat sakė, kad Aljansas nemato neišvengiamos tiesioginės Rusijos karinės atakos.
Tuo pačiu NATO teigia, kad Rusijai priskiriamų hibridinių veiksmų Europoje daugėja. Taigi pagrindinis klausimas šiuo metu ne tas, ar Rusijos kariuomenė artimiausiu metu peržengs NATO sieną, o tas, kaip vertinti jau vykstančias slaptas operacijas, padegimus, sprogdinimus ir sabotažo mėginimus.
Lietuva taip pat perspėja dėl augančios grėsmės
Rugsėjo 2 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, komentuodamas Leipcigo įvykį, sakė:
„Rusijos atakos prieš mus nebėra hibridinės, jos labai kinetinės.“
Ministras teigė, kad, kai kuriais skaičiavimais, Rusijai priskiriamų hibridinių išpuolių skaičius per metus išaugo keturis kartus. Jo vertinimu, tokiomis priemonėmis Maskva palyginti nedidelėmis sąnaudomis mėgina kelti įtampą Europos visuomenėse ir silpninti paramą Ukrainai.
„Rusijos atakos prieš mus nebėra hibridinės, jos labai kinetinės. Vakar įvardyta, kad už incidentą Leipcige rugpjūčio 4 d. atsakinga Rusija. Turime apsvarstyti atsako priemones, nes akivaizdu, kad Rusija nemato politinės kainos už savo hibridines veiklas prieš mus. – sakė K. Budrys. – Viena iš priežasčių, kodėl Rusija tai daro – noras parodyti dominavimą mūšio lauke Ukrainoje, kas yra netiesa, ir prieš surežisuotus Dūmos rinkimus pademonstruoti, kad gali išdarinėti Europoje, ką panorėję.“
Rugsėjo 3 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasados atstovą ir įteikė dvi griežto protesto notas. Viena jų buvo skirta Rusijos hibridiniams išpuoliams prieš Europos valstybes.
Lietuva oficialiai pasmerkė rugpjūčio 4 d. mėginimą surengti išpuolį Leipcigo–Halės oro uoste ir pareiškė, kad tokie veiksmai prieš vieną sąjungininkę paliečia visos euroatlantinės bendruomenės saugumą.
Lietuvos žvalgyba apie tokius veikimo būdus perspėjo anksčiau
2026 m. paskelbtos Lietuvos nacionalinio grėsmių vertinimo išvados labai panašios į tai, ką dabar matome kitose Europos šalyse.
Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas nurodė, kad Rusijos karinės žvalgybos GRU padaliniai, rengiantys diversijas ir pasikėsinimus, keičia veikimo būdus ir plečia galimų taikinių ratą.
Lietuvos žvalgybos vertinimu, GRU per ilgą tarpininkų grandinę ieško ir nusikalstamos patirties turinčių žmonių, pasirengusių už palyginti nedidelį atlygį atlikti pavojingas užduotis.
Tarp Europoje pasirenkamų taikinių Lietuvos žvalgyba mini viešąjį transportą, prekybos ir maitinimo vietas, kai kuriuos paminklus bei objektus, susijusius su karine ir humanitarine pagalba Ukrainai. Gali būti naudojami savadarbiai padegamieji įtaisai ir sprogmenys, kartais slepiami buitiniuose daiktuose.
Dar svarbiau tai, kad Lietuvos žvalgyba perspėja apie Rusijos tarnybų siekį rengti pavojingesnes operacijas ir Lietuvoje. VSD teigia, kad Lietuvos ir užsienio partnerių bendradarbiavimas jau padėjo užkirsti kelią ne vienai numatytai operacijai ir sulaikyti jos vykdytojus.
Kitas VSD nurodomas veikimo būdas – FSB mėginimai verbuoti žmones, kurie reguliariai keliauja iš Lietuvos į Kaliningrado sritį ar kitas Rusijos vietoves.
Rusijos tarnybas domina NATO pajėgų ir karinės technikos judėjimas, pratybos, Ukrainos bendruomenė Lietuvoje ir kita viešai sunkiau prieinama informacija.
Ne kiekvienas gaisras yra Rusijos diversija
Didėjant nerimui atsiranda ir priešingas pavojus – kiekvieną nepaaiškintą gaisrą ar sprogimą iš anksto paskelbti Kremliaus diversija.
Rugsėjo pradžioje Vokietijoje buvo surengta keletas išpuolių prieš elektros tinklus. Iš pradžių neatmestas ir užsienio valstybės pėdsakas, tačiau rugsėjo 4 d. policija jau ieškojo 48 metų įtariamojo, kuris pats pareiškė veikęs dėl radikalių kovos su iškastiniu kuru motyvų.
Tyrimas dar nebaigtas, tačiau šis atvejis primena, kad kiekvieną įvykį būtina vertinti atskirai.
Tas pats pasakytina apie Italijos šaudmenų gamyklos sprogimą, kurio sąsają su Rusija šalies gynybos ministras viešai atmetė, ar Slovakijos atvejį, kai policija patvirtino rengto padegimo faktą, bet neįvardijo jo užsakovo.
Net ir Leipcigo atveju būtina vartoti tikslias formuluotes: Vokietijos valstybė oficialiai priskyrė atsakomybę Rusijai, remdamasi policijos tyrimu ir žvalgybos duomenimis, tačiau visa turima žvalgybinė medžiaga viešai nepaskelbta, o teismo procesas nėra pasibaigęs.
Maskva kaltinimus atmeta ir reikalauja pateikti įrodymus.
Didžiausias pavojus – neplanuotas padėties paaštrėjimas
BBC kalbinti saugumo tyrėjai atkreipia dėmesį į dar vieną pavojingą šių operacijų savybę: nedidelis, palyginti pigus ir lengvai paneigiamas išpuolis gali peržengti ribą, kurios galbūt nenorėjo peržengti net pats jo užsakovas.
2024 m. iš Lietuvos siųsti padegamieji siuntiniai galėjo patekti į krovininius lėktuvus. Leipcige 2026 m. sprogmenimis užtaisytas dronas buvo aptiktas greta Ukrainos krovininio lėktuvo.
Jeigu toks įtaisas būtų susprogdinęs orlaivį su žmonėmis arba sukėlęs didelę nelaimę NATO valstybės teritorijoje, politinė padėtis būtų buvusi visai kitokia.
Todėl svarbiausias Europos saugumo klausimas jau nebėra vien tai, kas padegė vieną gamyklą ar kas paleido vieną droną.
Klausimas platesnis: kiek atskirų ir iš pirmo žvilgsnio nedidelių išpuolių turi įvykti, kad jie būtų pradėti vertinti kaip tęstinis vienos užsienio valstybės puolimas?
2026 m. rugsėjo 5 d. padėtis rodo, kad ši riba formaliai žiūrint regis dar nėra peržengta. NATO vis dar nemato neišvengiamos tiesioginės Rusijos karinės atakos, Vokietija dėl Leipcigo nesikreipė dėl NATO 4-ojo straipsnio konsultacijų, o Europos atsakas kol kas daugiausia diplomatinis.
Tačiau tai nereiškia, kad pavojus tebėra tik teorinis. Sprogmenimis užtaisytas dronas jau buvo aptiktas prie Ukrainai krovinius gabenančio lėktuvo NATO valstybės oro uoste. Gynybos įmonės padeginėjamos, diversijų vykdytojai verbuojami internetu, o žvalgybos tarnybos perspėja apie vis akiplėšiškesnius ir pavojingesnius išpuolius.
Europa jau gyvena hibridinio karo sąlygomis. Dabar svarbiausias klausimas – kiek dar išpuolių turės įvykti, kad atskirų diversijų grandinė būtų pripažinta tiesioginiu puolimu?
Jei į tokius veiksmus ir toliau bus žiūrima kaip į pavienius incidentus, riba tarp diversijos ir atviro puolimo gali būti peržengta galingu sprogimu, po kurio skaičiuosime nebe nuostolius, o žuvusiuosius.
Manau, kad ši ‘diversiška banga’ Europoje gali būti organizuota propagandiniais tikslais. Visų pirma skirta savo nesėkmėms Ukrainos fronte pridengti. Kad dėl jų neatsirastų kiek žymesnių abejonių Rusija kaip pasaulio galybe tiek tarp pačių rusų, tiek Vakarų pasaulyje. Kad nemenktų, ypač, paties vado Putino prestižas. Žinoma, tokiu šūviu yra šaunamas ne vienas zuikis.