Gegužės 5 d., visame pasaulyje minima rankų higienos diena, kurios šūkis – „Plauk rankas – saugok gyvybes“. Pagrindinis šios dienos tikslas – atkreipti pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų personalo dėmesį į rankų higienos svarbą sveikatos priežiūros įstaigose. Rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam. Jomis liečiame daugybę daiktų, kurie gali būti užteršti ligas sukeliančiais mikroorganizmais. Be to, įrodyta, jog tinkama rankų higiena yra pati efektyviausia priemonė sustabdyti bakterijų judėjimą tarp pacientų ir personalo ligoninės viduje.
Nors rankų higienos diena yra labiau orientuota į sveikatos priežiūros įstaigų personalo rankų higienos įgūdžių gerinimą, tačiau pacientai, visuomenė taip pat turi būti aktyvūs ir įsitraukti į savo pačių saugos užtikrinimo procesą.
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad ši paprasta, nebrangiai kainuojanti profilaktikos priemonė gali apsaugoti mus ne tik nuo ligoninėje plintančių infekcijų, bet ir nuo ne vienos nemalonios ir net pavojingos gyvybei užkrečiamosios ligos.
Nuo kokių ligų mus saugo tinkama rankų higiena?
• Užkrečiamųjų ligų, plintančių per išmatas, pavyzdžiui, salmoneliozės, šigeliozės, hepatito A, enterovirusų ir kt. Šios ligos plinta užkratui išsiskiriant iš užsikrėtusio asmens žarnyno, todėl saugantis nuo jų ypač svarbu kruopščiai nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu. Taip pat kai kuriomis ligomis galima užsikrėsti liečiant gyvūnus ar dirvožemį – per rankas užkratas patenka į burną ir taip užsikrečiama. Užterštomis rankomis galima užteršti maistą, aplinkos daiktus ir taip išplatinti infekciją.
• Užkrečiamųjų ligų, kurios plinta netiesioginio kontakto keliu per kvėpavimo takų išskiriamus sekretus, pavyzdžiui, gripo, streptokokinės infekcijos, ūmių virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Šios ligos gali plisti per infekuoto žmogaus kvėpavimo takų sekretais užterštas rankas, todėl ypač svarbu plauti rankas nusičiaudėjus, nusikosėjus ar paspaudus ranką žmogui, kuris sloguoja, kosėja.
• Užkrečiamųjų ligų, kurios gali plisti, per rankas ar aplinkos daiktus, užterštus seilėmis, šlapimu ar kitais infekuoto asmens kūno skysčiais, pavyzdžiui, citomegalo viruso, vidurių šiltinės ir kt.
Dėl šios priežasties būtina rankas plauti muilu ir vandeniu ne tik tada, kai jos yra akivaizdžiai nešvarios. Rankas būtina plauti:
● pasinaudojus tualetu;
● pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą;
● prieš valgant ir prieš maisto (ypač žalios mėsos, žuvies, paukštienos)
gaminimą;
● pažaidus su gyvūnu;
● grįžus iš lauko;
● pasivažinėjus autobusu, troleibusu ar pabuvus viešose vietose;
● suteikus pirmąją medicininę pagalbą.
Kaip reikia teisingai plauti rankas?
Rankų plovimas vien vandeniu nėra efektyvus vanduo negali pašalinti tokių nešvarumų sudėtinių dalių kaip riebalai, aliejai ar baltymai. Vandens temperatūra didelės įtakos plaunant rankas nedaro. Plaunant rankas, jos sudrėkinamos vandeniu ir išmuilinamos trinamos viena į kitą iš visų pusių 15–20 sekundžių. Nuplovus su muilu, nuskalaujame švariu vandeniu. Dažniausiai nepakankamai gerai plaunamos šios sritys: delno vidinio paviršiaus vidurys, pirštų galiukai ir panagės, nykščio pagrindas, tarpupirščiai, šioms sritims reikia skirti didesnį dėmesį.
Laikrodžiai ir žiedai sumažina rankų plovimo efektyvumą. Siekiant užkirsti kelią mikroorganizmų dauginimuisi ant rankų, labai svarbu jas tinkamai nusausinti. Geriausia rankas sausinti vienkartiniu rankšluosčiu. Nusausinus rankas, tuo pačiu vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle užsukite kraną. Panaudotą vienkartinį rankšluostį (servetėlę) išmeskite į šiukšliadėžę, šiukšliadėžės dangtį atidarykite ta pačia servetėlę, kuria sausinote rankas.
