Savaitgalį praūžusi audra ir iki šiol jaučiami jos padariniai primena, kaip svarbu būti pasirengus ekstremalioms padėtims. Valstybės kontrolės atlikti auditai ir vėlesnė rekomenduotų pokyčių stebėsena rodo: pasirengimas pastaraisiais metais stiprėjo, tačiau svarbių darbų dar liko – nuo elektros tinklų atnaujinimo ir rizikų vertinimo iki valstybės rezervo bei gelbėjimo pajėgų parengties.
„Ekstremali situacija labai greitai patikrina, ar tai, ką esame suplanavę, veikia praktiškai. Tada svarbu ne planų ir dokumentų skaičius, o tai, ar infrastruktūra patikima, institucijos veikia koordinuotai, o pagalba žmones pasiekia laiku. Todėl silpnąsias vietas turime sutvarkyti iš anksto, o ne tada, kai jau tenka šalinti krizės padarinius“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Pasirengimas prasideda nuo atsparios infrastruktūros
Patikimas elektros tiekimas yra būtina daugelio gyvybiškai svarbių valstybės ir visuomenės paslaugų veikimo sąlyga – nuo jo priklauso ryšių, vandens tiekimo, sveikatos priežiūros ir kitų gyvybiškai svarbių paslaugų veikimas.
2023 m. atliktas Valstybės kontrolės auditas „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“ parodė, kad audituotu laikotarpiu apie ketvirtadalis elektros perdavimo ir skirstymo veikloje naudojamo turto buvo naudojamas ilgiau, nei nustatytas jo naudingo tarnavimo laikas. Eksploatuojant tokią infrastruktūrą didėja gedimų ir defektų tikimybė.
Vėlavo ir infrastruktūros atnaujinimas. Laiku nebuvo įgyvendinta 37,5 proc. perdavimo ir 61,5 proc. skirstomųjų tinklų atnaujinimo ir statybos projektų.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) rekomenduota operatyviau atnaujinti pagrindinius skirstomojo tinklo elementus, mažinti ilgų elektros tiekimo nutraukimų trukmę ir dažnumą bei geriau valdyti infrastruktūros projektų vėlavimo rizikas. Šių pokyčių laukiama 2027–2028 m.
Institucijos turi žinoti, kam ruoštis ir kaip veikti
Įvykus ekstremaliai situacijai svarbu, kad institucijos būtų iš anksto įvertinusios didžiausias grėsmes, aiškiai žinotų savo atsakomybę ir būtų pasirengusios veikti kartu.
2022 m. auditas „Institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas“ parodė, kad trūko tarpinstitucinio koordinavimo ir kokybiškesnio galimų pavojų bei ekstremaliųjų situacijų vertinimo.
Įgyvendinus audito rekomendacijas, aiškiau apibrėžtos institucijų atsakomybės, įtvirtintas Nacionalinio krizių valdymo centro vaidmuo koordinuojant pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, nustatyta krizių valdymo planų rengimo ir atnaujinimo tvarka. Tačiau vėluojama parengti Nacionalinės rizikos analizės metodiką, kuri užtikrintų nuoseklų didelės ir labai didelės rizikos pavojų nustatymą ir vertinimą
Ekstremalios padėties metu svarbu žinoti, kam ir kokios pagalbos reikia
Sutrikus ryšiui ar kitoms būtinoms paslaugoms, daliai gyventojų gali prireikti pagalbos. Kad ji pasiektų tuos, kam jos reikia, svarbu laiku išsiaiškinti, kam reikalinga pagalba, ir į šį procesą įtraukti NVO bei savanorius, kurie galėtų padėti ją suteikti.
2025 m. Valstybės kontrolės auditas „Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui“ parodė, kad tam dar nepakankamai pasirengta. Valstybės mastu trūksta NVO ir savanorių pasitelkimo koordinavimo, o savivaldybėse – konkrečių pagalbos veiksmų planų ir duomenų apie gyventojus, kuriems krizės, ekstremaliosios situacijos ar mobilizacijos atveju reikėtų pagalbos.
Vyriausybės kanceliarijai rekomenduota valstybės mastu suplanuoti, kokioms užduotims, kokiais būdais ir kada būtų pasitelkiamos NVO bei savanoriai, kad gyventojams būtų užtikrinta būtinoji pagalba. Ar audito nulemti pokyčiai atnešė laukiamą rezultatą, bus vertinama 2028 m.
Valstybės rezervas turi būti kaupiamas įvertinus realias grėsmes, o krizėms turi būti pasirengusios ir savivaldybės, ir žmonės
Tinkamai įvertinti galimas grėsmes svarbu ir sprendžiant, kokių atsargų valstybei reikia sukaupti.
Šiais metais baigtas auditas „Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas“ parodė, kad valstybės rezervas sudaromas nepakankamai atsižvelgiant į didžiausią riziką keliančius pavojus. Rezervo poreikis nepagrįstas konkrečiais jų valdymo scenarijais. Todėl kritiniu atveju dalies sukauptų atsargų gali nepakakti arba jos gali neatitikti konkretaus poreikio. Be to, auditas parodė, kad sistema neužtikrina, jog prireikus atsargos būtų operatyviai pristatytos ten, kur jų labiausiai reikia.
Valstybės kontrolė rekomendavo rezervo poreikį susieti su didžiausią riziką keliančiais pavojais ir jų scenarijais. Turi būti aišku, kokių atsargų, kiek ir kokiai situacijai reikia, kas už jas atsakingas ir kaip bus užtikrinta jų logistika. Pagrindinių pokyčių laukiama iki 2026 m. pabaigos.
Auditas taip pat parodė, kad krizės atveju svarbus vaidmuo tenka savivaldybėms, kurios yra arčiausiai gyventojų. Pagal numatytą modelį pirmąsias 3 dienas būtiniausiais ištekliais turėtų pasirūpinti patys gyventojai, 4–6 dienomis gyventojų aprūpinimu turėtų rūpintis savivaldybės, o vėliau būtų pasitelkiamas valstybės rezervas. Tačiau ne visos savivaldybės yra įvertinusios, kiek atsargų tam reikėtų. Svarbu, kad gyventojai žinotų, kuo turi pasirūpinti patys, o savivaldybės būtų pasirengusios užtikrinti gyventojų aprūpinimą.
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtis vis dar nepakankama
Daugelio ekstremaliųjų įvykių metu prireikia priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pagalbos. Pavyzdžiui, ugniagesių gelbėtojų pagalbos gali prireikti gelbėjant žmones ir jų turtą nuo audros sukeltų padarinių, tokių kaip dėl nuvirtusių medžių įvykusių avarijų, žaibo iškrovų sukeltų gaisrų ir kitų pavojingų situacijų. Todėl svarbu, kad jų pakaktų, jos būtų tinkamai pasirengusios ir aprūpintos technika. Tačiau Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena rodo, kad šioje srityje išlieka iššūkių.
2020–2025 m. reikalavimus atitinkančių Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių budinčių pamainų dalis padidėjo nuo 19 iki 25 proc. Visus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus galinčių atlikti ugniagesių dalis per tą patį laikotarpį išaugo nuo 52 iki 57 proc. Reikalavimus atitinkančios gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos dalis nepadidėjo – 2020 m. ji siekė 62 proc., o 2025 m. – 60 proc.
Valstybės kontrolė Vidaus reikalų ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui rekomendavo stiprinti pajėgų žmogiškuosius išteklius ir veiklos organizavimą, gerinti jų aprūpinimą, kad būtų užtikrinta nuolatinė parengtis atlikti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus. Šių rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja.
Vertinama ir kritiškai svarbių objektų apsauga
Energetikos, ryšių ir kitos kritinės infrastruktūros veiklos tęstinumas yra viena svarbiausių valstybės atsparumo sąlygų. Jos pažeidimai gali sutrikdyti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas.
Todėl itin svarbu iš anksto žinoti, ką būtina saugoti, nuo kokių grėsmių ir kokios apsaugos tam reikia. Būtent tai šiuo metu vertina Valstybės kontrolė, atlikdama auditą „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinės apsaugos organizavimas“. Taip pat vertinama, kas yra atsakingas už šių objektų apsaugą ir ar taikomos apsaugos priemonės atitinka nustatytas grėsmes. Audito rezultatus planuojama paskelbti 2027 m. pradžioje.
Parengta pagal Valstybės kontrolės pranešimą
