Ašvaganda nuo streso, kordicepsas energijai, liūto karčiai koncentracijai, maca šaknis hormonų pusiausvyrai – socialiniuose tinkluose šie papildai dažnai pristatomi kaip natūralus būdas geriau jaustis. Tačiau vaistininkai primena: natūralu nebūtinai reiškia saugu. Kai kurie augalinės ar grybinės kilmės papildai gali sąveikauti su vaistais, paveikti kraujospūdį, kraujo krešėjimą ar skydliaukės veiklą.
„Natūralus papildas nebūtinai reiškia visiškai saugus. Maisto papildai priskiriami maisto produktams, tačiau kai kurios jų sudedamosios dalys gali turėti biologinį poveikį, sąveikauti su vaistais ar sukelti nepageidaujamų reakcijų. Todėl prieš pradedant vartoti adaptogenus ar funkcinius grybus svarbu įvertinti savo sveikatos būklę, vartojamus vaistus ir tai, kokio poveikio tikimasi“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Agnė Mačiulskaitė.
Svarbi ne tik sudėtis, bet ir kokybė
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad renkantis maisto papildus svarbus ne tik sudedamųjų dalių pavadinimai ant pakuotės. Reikšmės turi žaliavos kokybė, sudedamųjų dalių standartizavimas, dozė, biologinis prieinamumas ir gamintojo patikimumas.
„Renkantis gaminį verta atkreipti dėmesį į kokybės žymenis, aiškiai nurodytą sudėtį ir žaliavos standartizavimą. Taip pat svarbu nepamiršti, kad didesnė dozė nebūtinai reiškia geresnį poveikį. Perteklinis vartojimas gali padidinti šalutinių reakcijų riziką“, – pažymi ji.
Su kokiais vaistais nedera?
Viena svarbiausių rizikų – maisto papildų ir vaistų sąveika. Ji gali pakeisti vaisto poveikį, sustiprinti šalutinius reiškinius arba paveikti vaisto koncentraciją kraujyje. Ypatingai atsargūs turėtų būti žmonės, vartojantys kraują skystinančius, kraujospūdį mažinančius, raminamuosius, imunosupresinius ar vaistus nuo diabeto.
„Pavyzdžiui, kordicepsas gali sąveikauti su antikoaguliantais, imunosupresantais ar vaistais nuo diabeto. Ašvaganda gali būti nesuderinama su kraujospūdį mažinančiais, kraują skystinančiais ar raminamaisiais vaistais. Tikrinis blizgutis (reishi grybai) gali veikti kraujo krešėjimą, todėl vartojant kraują skystinančius vaistus gali padidėti kraujavimo ar mėlynių atsiradimo rizika. Dėl šios priežasties labai svarbu vaistininkui ar gydytojui pasakyti ne tik apie vartojamus vaistus, bet ir apie visus maisto papildus“, – pataria A. Mačiulskaitė.
Vaistininkė prisimena atvejį, kai į vaistinę kreipėsi moteris, pradėjusi vartoti ašvagandą dėl streso ir miego problemų. Papildą jai pasiūlė draugė, kuriai jis esą labai padėjo. Pokalbio metu paaiškėjo, kad moteris vartoja vaistus skydliaukei.
„Ašvaganda kai kuriais atvejais gali veikti skydliaukės hormonų aktyvumą. Todėl žmonėms, vartojantiems vaistus skydliaukei ar turintiems skydliaukės veiklos sutrikimų, prieš pradedant vartoti šį papildą verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku ir stebėti skydliaukės rodiklius. Tai, kad papildas padėjo draugui ar artimajam, dar nereiškia, kad jis bus tinkamas ir jums“, – įspėja ji.
Kaip vartoti saugiai?
Nors adaptogenai dažnai laikomi saugiais suaugusiesiems, kai vartojami rekomenduojamomis dozėmis, tam tikroms žmonių grupėms atsargumas ypač svarbus. Tai nėščiosios, žindančios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ar autoimuninėmis ligomis, taip pat vartojantys receptinius vaistus.
„Jei žmogus serga lėtine liga, vartoja receptinius vaistus, laukiasi, žindo ar turi autoimuninių sutrikimų, prieš renkantis papildus būtina pasitarti su sveikatos specialistu. Tai nereiškia, kad visi papildai tokiais atvejais negalimi, tačiau sprendimas turi būti priimamas individualiai“, – sako A. Mačiulskaitė.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pataria nepradėti kelių naujų papildų vienu metu. Jei žmogus nori išbandyti adaptogeną ar funkcinį grybą, geriausia pradėti nuo vieno produkto, mažesnės dozės ir stebėti organizmo reakciją.
Svarbu įvertinti ne tik tai, ar atsirado pageidaujamas poveikis, bet ir tai, ar nepasireiškė nepageidaujamų simptomų – virškinimo sutrikimų, alerginių reakcijų, mieguistumo, širdies ritmo pokyčių, neįprasto kraujavimo ar kitų savijautos pakitimų.
„Kai kurie adaptogenai dažniau vartojami ryte, nes siejami su energizuojančiu poveikiu, pavyzdžiui, kordicepsas, rodiolė, ženšenis ar maca šaknis. Kiti, tokie kaip tikrinis blizgutis ar ašvaganda, dažniau pasirenkami vakare dėl ramesnės savijautos palaikymo. Vis dėlto tai nėra universali taisyklė, nes žmonių reakcijos skiriasi“, – teigia A. Mačiulskaitė.
Nesikliauti vien papildais
Vaistininkė pabrėžia, kad papildai gali būti naudingi tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, kai nustatomas konkretus trūkumas ar kai organizmui reikia papildomos pagalbos po intensyvaus fizinio krūvio, gausesnio prakaitavimo ar skysčių netekimo. Tačiau jei simptomai užsitęsia, vien papildais kliautis nereikėtų.
„Ilgalaikis nuovargis, energijos stoka, plaukų slinkimas, širdies permušimai, miego sutrikimai ar prasta nuotaika gali signalizuoti apie sveikatos problemas, kurių papildas neišspręs. Tokiais atvejais verta pasitarti su gydytoju, atlikti tyrimus ir išsiaiškinti tikrąją priežastį. Kartais žmogui reikia ne dar vieno papildo, o tikslios diagnozės ir tinkamo gydymo“, – pažymi A. Mačiulskaitė.
Parengta pagal „Gintarinės vaistinės“ pranešimą
