Gegužės 28 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Radvilų rūmų dailės muziejuje atveriama šiuolaikinio meno paroda „(Ne)saugumo ribos“.
Joje tyrinėjamos šiandien vis labiau išsitrinančios geografinių, meteorologinių ir nacionalinių ribų sampratos, jų santykis su skaitmenine tikrove ir biologiniu pasauliu.
„Kurį laiką man nedavė ramybės grobuoniškumo tema, pasaulinių megastruktūrų kompleksiškumas. Deja, vyksta penktieji karo metai. Ukrainos žemę toliau niokoja rusija, o karo frontas driekiasi ne tik per teritorijas ir dangų – jis įsiterpia į televiziją, radijo stotis, socialinius tinklus ar kitas skaitmenizuotas tikroves.
Kasdienybėje spėliojame orų prognozes, tačiau žmonijai vis dar sunku suvokti globalesnį klimato krizės mastą. Kažkur nuolat vyksta kataklizmai, bet „blogų orų“ poveikį nelengva tinkamai įvertinti, nes mus kasdien pasiekiantis žinių srautas yra fragmentiškas, trūkinėjantis“, – apie parodos sumanymo atsiradimą pasakoja jos kuratorė Skaidra Trilupaitytė.
„Lietuvos šiuolaikinių menininkų darbus pristatanti paroda nedidelė, bet labai talpi, įvairiais aspektais nušviečianti saugumo sampratos poslinkius dabarties pasaulyje.
Kartu ji susisieja su kitomis šiuo metu Radvilų rūmuose veikiančiomis parodomis – Mindaugo Navako skulptūrų paroda ir Charkivo fotografijos mokyklos retrospektyva, kuriose taip pat išryškėja karo ženklai, galios struktūrų kontrolės ir geopolitinių lūžių temos, ir pasiūlo dar kitokį žvilgsnį į neramų mūsų laiką, kviečia jį apmąstyti“, – sako Radvilų rūmų dailės muziejaus direktorė Justina Augustytė.
Reflektuos geopolitinių konfliktų pasekmes
Parodoje pristatomi naujųjų medijų menininko Mindaugo Gapševičiaus, videofilmų, kūrinių, pasirodymų menininkės Kristinos Inčiūraitės, skulptoriaus, tarpdisciplininio meno kūrėjo Mato Janušonio, animacijos režisierės Margaritos Valionytės kūriniai ir bendras menotyrininkės, kultūros politikos tyrėjos Skaidros Trilupaitytės ir videomenininko Tomo Andrijausko darbas – vaizdo pašnekesiai su lakūne, tarptautinių santykių žinove, klimato tyrėjais.
Šie kūriniai tampa nuorodomis į šiandien svarbias vidinio ir išorinio saugumo bei grėsmės temas. Parodos dalyviai savaip permąsto valstybių sienų ribas, oro erdvę, klimato reiškinius, suniokotas stebėjimo ir sekimo infrastruktūras, elektros energijos tiekimą.
Kūriniai kviečia pamąstyti, kaip šiandien suvokiame teritoriją, ryšį ir saugumą, kai ribos egzistuoja ne tik žemėlapiuose, bet ir informacijos srautuose, atmosferoje ir pačiame žmogaus kūne.
Paroda „(Ne)saugumo ribos“ jungia karo istorijos, medijų kultūros, mokslo ir politinės vaizduotės laukus. Čia nagrinėjamos teritorijos, kontrolės ir nematomų ribų temos, atsiskleidžiančios per karo, technologijų ir žmogaus santykį su aplinka, reflektuojamos geopolitinių konfliktų pasekmės, žinių pertekliaus keliamas psichinis nuovargis ir ribota galimybė reaguoti į nuolat besikeičiančius smurto vaizdinius.
Menininkų reakcijos į agresiją – asmeninės elektros gamyba ir kova su priešo įtaka
Dalis parodoje rodomų darbų sukurti reaguojant į 2022 m. rusijos agresiją, o ankstesni kūriniai tapo vėl naujai svarbūs pasikeitus geopolitiniam kontekstui. Prasidėjus plataus masto invazijai Lietuvos menininkai jautriai reagavo į geopolitinę tikrovę, kūryboje reflektuodami savo patirtis.
Nors tiesiogiai su fronto naujienomis nesusidūrė, šiandien jie apmąsto pirmąsias reakcijas – šoką, įsiūtį, sielvartą. Pavyzdžiui, M. Valionytės animacija kalba apie sukrėtimą ir apmaudą, kylantį suvokus, kad socialiniuose tinkluose matomos siaubingos realybės negalime paveikti.
Viename iš S. Trilupaitytės ir T. Andrijausko vaizdo įrašų tarptautinių santykių ekspertė samprotauja, kiek dabartiniame dronų kare vis dar svarbi „NATO skydo“ metafora. O skirtingose šalyse vykstantys išpuoliai prieš elektros infrastruktūrą skatina galvoti, kaip pasigaminti „asmeninės elektros“ – vieną iš galimų atsakymų siūlo menininko Mindaugo Gapševičiaus kūrinys.
Pasak kuratorės S. Trilupaitytės, šiandien vis svarbesnės tampa ir diskusijos apie rusijos švelniosios galios priemones, veikiančias per kultūrą Europos Sąjungos šalyse, apie tai daug kalbėta remiantis nesenu Venecijos bienalės pavyzdžiu.
Švelnų agresorės poveikį ir toksiškas emocijas, sklindančias iš nuomonės formuotojų ar net kuratorių lūpų, primena prieš dešimtmetį sukurtas ir atnaujintas K. Inčiūraitės kūrinys apie buvusią šnipę, vadovaujančią saugumo muziejui, kosminės žvalgybos stotį ir dangaus fantomus.
Birželio 4 d., ketvirtadienį, 18 val. parodą lydės renginys – diskusija su parodos dalyviais ir žinovais. Paroda LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje veiks iki rugsėjo 20 d.
Kuratorė Skaidra Trilupaitytė
Menininkai: Mindaugas Gapševičius, Kristina Inčiūraitė, Matas Janušonis, Skaidra Trilupaitytė ir Tomas Andrijauskas, Margarita Valionytė
Architektė Sigita Simona Paplauskaitė
Grafikos dizaineris Marek Voida
Koordinatorius Nojus Kiznis
Prodiusuojantis architektas Aleksandras Kavaliauskas
Rengėjas LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Dėkojame Vilniaus dailės akademijai
Žinias teikia LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus komunikacijos koordinatorė Kornelija Anelauskaitė, tel. +370 641 06291, el. p. kornelija.anelauskaite@lndm.lt.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – vienas didžiausių nacionalinių meno muziejų Lietuvoje, kaupiantis, saugantis, tiriantis, konservuojantis, restauruojantis ir garsinantis nacionalinės svarbos dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes. LNDM rinkinys rodomas devyniuose padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje.
