Rugpjūčio 9 d., 19 val., sostinės senamiesčio „AP galerijoje“ vyks tapybos parodos „Klosniai“ atidarymo renginys. Susitikimas ir pokalbis su menininke Aušra Bartkute Deviatnikova bei kuratore Vilma Jankiene bus transliuojamos tiesiogiai galerijos FB paskyroje. Ekspozicija veiks iki rugpjūčio 29 d.
Jeigu ramybės būsena turėtų spalvas ir formas, ji neabejotinai panašėtų į dailininkės Aušros Bartkutės Deviatnikovos paveikslus.
Mistiška šviesa ir paslapties šydu pridengtos gamtos abstrakcijos. Mirgančių lapų šešėliuose prašmėžuojantys mitinių būtybių fragmentai. Plona riba tarp rytmečio sapno ir tikrovės…
Būsenų sluoksniai gamtos linijose
Vilniuje atidaromoje parodoje „Klosniai“ neįprastu pavadinimu perteikiamas žmogaus ir tapybos daugiasluoksniškumas. Romantizuotas, simbolistine-fantastine pasaulėjauta persmelktas žvilgsnis į dailininkę supantį pasaulį.
„Klosniai“, nes klostosi kūryba sluoksniais, kurie perdengia visą gyvenimą. Žmogus yra daugialypis, niekada nebūna vienoje būsenoje.
Viskas – mintys, jausmai, prisiminimai – yra persipynę. Net ir žmonių tarpusavio ryšiai, gyvenimo pajauta perpinta nematomais atpažįstamais sluoksniais.
Kartais tai noriu perteikti abstrakčiais vaizdiniais, spalvomis ir linijomis. Kitomis dienomis pajaučiu, kad sumanymui sustiprinti trūksta žvilgsnio, mimikos, rankos fragmento. Tuomet įpinu į kompoziciją gamtos būtybių fragmentus, papildančius paveikslo nuotaiką“, – pasakojo menininkė.
Aušros Bartkutės Deviatnikovos tapyboje atpažįstamų žmogiškų patirčių atgarsiai tampa ryškūs ir veiksmingi. Nuo gimimo apsupta gamtos, autorė suformavo abstrakčią poetinę tapybos kalbą, linijomis ir spalvomis „cituojančią“ miškų, pievų, pelkių, gelmių fragmentus.
„AP galerijos“ ekspozicijoje pristatomoje akrilinėje tapyboje gamta abstrakti ir mįslinga. Ji persunkta paslėptos, prigesintos saulės švytėjimo, miško dvasių ir būtybių fragmentų, pirmapradžio grožio nuojautų.
Didingos, o kartais ir grėsmingos paslapties, kurią žmonės jau tūkstančius metų įformina pasakojimais, sakmėmis, kūryba. Tačiau dailininkės Aušros Bartkutės Deviatnikovos paveiksluose pertraukų ir nutylėjimų daugiau nei aiškumo.
Žmogaus gyvenimo būsenų sluoksniai pinasi tarsi likimo gijos į abstraktų, vos perregimo atpažįstamo pasaulio raštą.
Tapyba, kviečianti taikiam bendrumui
Ukmergėje gyvenanti ir kurianti Aušra Bartkutė Deviatnikova – profesionali jaunosios kartos tapytoja, Lietuvos ir užsienio parodose dalyvaujanti nuo 2004 m. Pabaigusi tapybos magistro studijas Šiaulių universitete, menininkė pasuko kūrybinių bandymų keliu, ieškodama sau svarbių temų, stilistinio identiteto.
Naujoje parodoje „Klosniai“, „AP galerijoje“ pristatomi daugiausiai 2021 m. kurti tapybos darbai. Įvairių formatų akrilinės drobės pasižymi dažų sluoksnių gausa, kartais net senų paveikslų užtapymu sukuriant naujas kompozicijas.
Svarbiu stilistiniu bruožu tampa šiltų atspalvių, beveik monochrominė, tarsi pro medžių lapus mistiškai žaižaruojanti šviesokaita. Neapibrėžto, tačiau nujaučiamo paros laiko pojūtis. Taip pat linijos, kurias menininkė kuria tarsi austų iš gamtos nusižiūrėtą ornamentiką.
„Buvo laikas, kai siekiau per tapybą išreikšti konkretų požiūrį visuomeninėmis temomis, kalbėti apie skausmingesnes gyvenimo būsenas, socialines problemas. Tačiau gimus dukroms pajutau, kad noriu aplinką padabinti lengvumu ir ramybe. Atsiriboti nuo kovojimo su pasauliu“, – pasakojo autorė.
Menininkės įsitikinimu, kartais opių temų perteikimas tapyboje gali būti šiek tiek spekuliatyvus, siekiant pačiam autoriui tapti daugiau svarbiam visuomenėje.
„Šaukimas apie tai, kas visiems skauda, tartum suteikia progą būti labiau pastebėtu, nes mes visi daugiausiai atkreipiam dėmesį ir viduje atsišaukiam į tai, kas mums patiems jautru. Tame nėra nieko blogo, tačiau dabar pati gyvenu kitame laike“, – pasakojo Aušra Bartkutė Deviatnikova.
Nuoširdumas bei atvirumas sau, ypač kuriant, pasak autorės, yra labai svarbus. „AP galerijoje“ eksponuojamoje rugpjūčio parodoje „Klosniai“ kūriniai atspindi šiandieninį gyvenimą, dvelkia ramia gyvenimo būsenų bendrumu, siekiu atspindėti laiko tėkmės grožį.
„Visada prisimenu motinos Teresės žodžius: Norite taikos – kalbėkite apie taiką. Nemanau, kad frazę reikia absoliutinti, tačiau tikiu, kad jei daugiau kalbi apie taiką ir ieškai jos savyje bei aplinkoje, tai – jau žingsnelis link taikos. Pastaraisiais metais tai atsiliepia ir mano tapyboje.
Leidžiu jai tiesiog klostytis, perteikiant daugiasluoksnišką gyvenimą. Lengvai, tarsi krintantys lapai. Be įsipareigojimo nukristi į konkrečią vietą griežta trajektorija“, – apie naują parodą mintimis dalinosi Aušra Bartkutė Deviatnikova.
