Paskirti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą

Kovo 12 d., Mokslų akademijos mažojoje salėje, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvos mokslų akademijos rengiamame Lietuvių kalbos dienų renginyje, vyks šių metų apdovanojimų už lietuvių kalbos puoselėjimą laimėtojų pagerbimas.

Skelbiami Kalbos komisijos apdovanojimų už lietuvių kalbos puoselėjimą laimėtojai. Šiemet – jau dvyliktieji apdovanojimai. Skulptūrėlė „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą teikiama nuo 2016 m.

Šių metų laimėtojai

Lietuvių kalbos instituto Bendrųjų reikalų ir sklaidos skyriaus vyresnioji redaktorė Irutė Raišutienė, Lietuvių kalbos draugijos garbės narys. Taip pat Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkas Algirdas Malakauskas, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Inga Daugirdė.

Skulptūrėlė „Sraigė“ ir diplomas teikiami už reikšmingą lituanistinę veiklą:

Irutei Raišutienei – už lietuvių kalbos puoselėjimą, terminų žodynų, mokslinių ir mokomųjų leidinių redagavimą.

Algirdui Malakauskui – už lietuvių kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.

Dr. Ingai Daugirdei – už lietuvių kalbos puoselėjimą, kultūrinės veiklos rengimą ir sklaidą visuomenėje.

Irutė Raišutienė

Lietuvių kalbos instituto Bendrųjų reikalų ir sklaidos skyriaus vyresnioji redaktorė. Jos profesinė patirtis lituanistikos srityje – tai dvidešimt aštuoneri metai nuoseklaus darbo.

Nuo 1997 m. I. Raišutienė dirbo mokslinės ir mokomosios literatūros redaktore Lietuvos edukologijos universiteto (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) leidykloje. O nuo 2019 m. iki dabar eina lietuvių kalbos vyresniosios redaktorės pareigas Lietuvių kalbos institute.

Per savo darbo metus ji užsirekomendavo kaip itin profesionali, atsakinga, atidi ir įžvalgi redaktorė, gebanti redaguoti sudėtingus mokslinius tekstus ir išmananti įvairių sričių terminiją.

Ypač svarbus jos indėlis redaguojant fundamentinius ir taikomuosius mokslo darbus, derinant ir tikslinant terminus, užtikrinant aukštą mokslinių leidinių kalbos kokybę. Ilgametė patirtis rodo puikų redaktorės kalbos jausmą, gilų lietuvių kalbos norminimo principų išmanymą. Taip pat ir gebėjimą tiksliai perteikti mokslinių tekstų stiliaus ir terminijos ypatumus.

Irutės Raišutienės suredaguotų leidinių – daugiau kaip 140 (per ilgą profesinę veiklą ne visi leidiniai yra suregistruoti). Tarp jų – mokslo monografijos, mokslo studijos, aukštųjų mokyklų vadovėliai, metodinės priemonės. Taip pat bibliografijos, straipsnių rinkiniai, elektroniniai leidiniai ir kiti darbai. Ji taip pat redaguoja tarptautinių mokslo žurnalų straipsnius, žodynus.

Nuolat keliama kvalifikacija, atidumas kalbos norminimo naujienoms ir sukaupta ilgametė patirtis leidžia teigti, kad Irutė Raišutienė yra viena stipriausių savo srities žinovių. Kolegos ir autoriai Irutę vertina už profesionalumą, patikimumą, konstruktyvų bendravimą ir nuoširdžius, žmogiškus patarimus, kurie yra itin svarbūs redaguojant mokslo leidinius.

Algirdas Malakauskas

Lietuvių kalbos draugijos garbės narys, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkas. 1991–1993 m. dirbo Šiaulių švietimo instituto savaitraščio redaktoriumi, 1994–2020 m. Šiaulių universiteto kalbos tvarkytoju, 2000–2014 m. Šiaulių universiteto ir Lietuvių kalbos draugijos leidinio „Kalbos aktualijos“ sudarytoju ir atsakinguoju redaktoriumi.

1993–2025 m. suredagavo daugiau kaip 250 knygų ir žurnalų (daugiausia mokslinių ir metodinių leidinių). Bendradarbiavo su Šiaulių universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto, „Literos“ ir kt. leidyklomis.

Savo sumanymu skaitė, taisė ir tobulino „Dabartinio lietuvių kalbos žodyno“ 7-ojo pataisyto ir papildyto leidimo tekstą. Tai aktyvus periodinių leidinių, žiniasklaidos bendradarbis. Jis yra paskelbęs apie 100 metodinių ir mokslinių straipsnių svarbiais kalbos kultūros, akcentologijos ir kt. klausimais.

Laimėtojas yra LKD narys nuo pat jos atkūrimo (1989 m.), ne vieną kadenciją buvo renkamas LKD tarybos nariu, o nuo 1999 m. iki šiol yra Šiaulių skyriaus pirmininkas. Jo vadovaujamo skyriaus veikla išsiskiria originalių veiklos formų paieškomis.

Šiauliečiai pirmieji Lietuvoje pradėjo rengti diktanto varžytuves savo miesto gyventojams, Algirdas Malakauskas net 17 kartų buvo šių varžytuvių organizacinio komiteto pirmininkas.

Nuo 2010 m. Šiaulių skyrius pradėjo skleisti visuomenei skirtų viktorinų sumanymą. 2025 m. skyriaus su partneriais surengta 7-oji viktorina „Kalba gimtoji – kasdieninė, tu duona mums esi“ sulaukė net 402 dalyvių.

Jis yra ne tik Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus veiklos rengėjas, bet ir jo metraštininkas, pagarbiai ir dėmesingai fiksuojantis skyriaus narių darbus.

Minėtinos jo reguliariai skelbtos skyriaus veiklos apžvalgos „Kalbos aktualijų“ leidinyje, o ypač Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus veiklos 35-mečiui skirtas žinių leidinys „Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Šiaulių skyrius (1989–2024): žmonės ir jų veikla“.

Inga Daugirdė

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja. Mokytojai ir mokslininkei dr. Ingai Daugirdei kalbos, kraštotyros, istorijos tyrimai yra ne tik pareiga, bet ir gyvenimo būdas, tapatybės dalykas.

Ji kaip asmeninę misiją priima pareigą kaupti, saugoti kalbos, kultūros paveldą, ugdyti visuomenės kalbinį, kultūrinį sąmoningumą.

Inga Daugirdė daug laiko skyrė kultūriniams istoriniams Pakaunės regiono tyrimams. Ji išvažinėjusi ir išvaikščiojusi Garliavos apylinkes, viena surinko ir užrašė milžinišką kiekį kalbinės, etnografinės ir istorinės medžiagos, ją susistemino ir parengė straipsnius apie Garliavos, Veiverių, Skriaudžių apylinkėse gyvenusius senuosius jotvingius, jų asmenvardžius, vietovės raidą XVI–XVII a.

Ypač vertingi jos atradimai siejami su XIX a. antrosios pusės tautinio atgimimo istorija. Inga Daugirdė surinko ir pateikė gausią faktografinę medžiagą apie šiuo laikotarpiu Garliavoje įkurtą pirmąjį lietuvių literatūros profesionalų sambūrį – Garliavos literatūros mylėtojų būrelį. Jis buvo suburtas Jono Basanavičiaus bičiulio, „Aušros“ finansinio rėmėjo, Garliavos vaistininko ir knygnešio Kazimiero Aglinsko.

Daktaro Jono Basanavičiaus ir Kazimiero Aglinsko draugystę Inga Daugirdė nušvietė net keliuose išsamiuose straipsniuose, Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos archyvuose surinko medžiagą ir pristatė autentiškus jų bendravimo liudininkus – 92 laiškus ir išskirtines to laiko fotografijas.

Itin daug Ingos Daugirdės tyrimų skirta knygnešiams („Knygnešiai ir knygnešystė Pakaunės krašte“, 2020 m.), ji yra atkūrusi dešimčių Pakaunės ir Lietuvos knygnešių biografijas ir žygius platinant draudžiamąją lietuvišką spaudą. Daug naujų vertingų duomenų pateikė apie draudžiamosios spaudos kūrimą ir platinimą Zapyškio ir Lekėčių apylinkėse.

Šias temas I. Daugirdė plačiai aptarė įvairiuose Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešosios bibliotekos renginiuose, skirtuose mokiniams, mokytojams ir plačiajai visuomenei, rengė knygnešių atminimo vakarus.

Knygnešystės vertę ir prasmę lietuvių kalbai, tautai pristatė ir kitur Lietuvoje (minėtinas renginys „Knygnešių dvasia gyva“ Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje).

Laimėtoja glaudžiai bendradarbiauja su leidiniais „Gimtasai kraštas“, „Žiemgala“, „Suvalkija“, „XXI amžius“, „Lituanistica“, taip pat užsienio mokslinių leidiniais. Ji nuolat skelbia savo tyrimus, sukauptą kalbinę, kraštotyrinę ir literatūrologinę medžiagą, skaito paskaitas, rengia knygų pristatymus, rengia konferencijas ir seminarus Kauno ir kitų rajonų mokytojams, mokiniams ir plačiajai visuomenei.