Vilniaus knygų mugėje Valdovų rūmų muziejus šiemet kvies išplėsti istorines žinias apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir pažinimo geografines ribas: naujausiuose leidiniuose pristatoma Ukrainos, Baltarusios, Latvijos, Lenkijos žemių kultūros istorija, vienaip ar kitaip siejama su Lietuva, jos istorinėmis asmenybėmis.
Visas šias teritorijas prieš kelis šimtmečius į vieną valstybę sujungė Abiejų Tautų Respublika, o po jos sunaikinimo dar ilgai buvo galima atpažinti buvusios europietiškos katalikiškos civilizacijos ženklus.
Nors carinė Rusija jau buvo pradėjusi naikinti pilis, rūmus, bažnyčias, vienuolynus, Vidurio Europos regionui būdingus miestovaizdžius, grobstyti ar niokoti istorinius rinkinius.
Vasario 27 d. 12 val. „Litexpo“ LLA renginių erdvėje skaitytojams bus pristatomi du tarptautines parodas „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“ ir „Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos“ lydintys katalogai, taip pat naujasis muziejaus parodų vadovas bei rūmų kronika, išsamiai supažindinanti su muziejaus 2017–2020 m. veikla.
Leidinius pristatys ir įžvalgomis dalysis jų rengėjai: dr. Vydas Dolinskas, dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, dr. Živilė Mikailienė, Ignas Račickas.
Knygoje „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“ pasakojama apie Napoleono Ordos (1807–1883), vieno įvairiapusiškiausių XIX a. Lietuvos kūrėjų ir visuomenininkų, gyvenimą, kūrybą.
Taip pat joje atskleidžiamas Rusijos imperijos naikinamas architektūrinis XIX a. Lietuvos peizažas. Tai religinės paskirties pastatai, miestų vaizdai, pilys, rūmai ir dvarai, giminių, kovojusių už Lietuvos valstybingumą, palikimas, dailininko kruopščiai užfiksuotas akvarelėse. Leidinio tekstai paskelbti lietuvių ir anglų kalbomis.
Šioje knygoje skaitytojai ras gerokai daugiau Napoleono Ordos akvarelių, nei buvo rodyta parodoje. Įdomu tai, kad Krokuvos nacionaliniame muziejuje (Lenkija) saugomame dailininko palikimo rinkinyje net 70 procentų vaizdų skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniam paveldui.
Rengiant leidinį nuspręsta jį papildyti parodoje nerodytais kūriniais, leidžiančiais susidaryti visapusiškesnį vaizdą apie naikinamą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą. N. Ordos sukurtos akvarelės dažnai yra vieninteliai vaizdiniai daugelio nebeegzistuojančių paveldo vertybių atvaizdai.
Europinis paveldas, turintis ryškias lituanistines sąsajas ir saugomas Lvivo (Ukraina) atminties institucijose, nugulė į knygą „Pidhircių rūmai. Istorija ir meno rinkiniai“.
Skaitytojams atveriami turtingi garsios ir su Lietuvos istorija susijusios Pidhircių rezidencijos, tapusios vienu pirmųjų viešai prieinamų muziejų regione, rinkiniai.
Tai žymių Europos dailininkų bei Lietuvoje dirbusių autorių tapybos darbai ir taikomosios dailės objektai, istorinės relikvijos, atskleidžiantys XVIII–XIX a. aristokrato rezidencijoje kauptų rinkinių formavimo principus bei jų turinį. Pagerbiant jau penktus metus prieš Maskvos agresiją kovojančią Ukrainą, leidinio tekstai skelbiami ukrainiečių, lietuvių ir anglų kalbomis.
Nuolat naujais eksponatais pildomas Valdovų rūmų muziejus atnaujino ir savo parodų vadovą. Visiškai naujas leidinys „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje. Trumpai apie istoriją, atkūrimą, parodas“ – tai ne tik vedlys, padedantis keliauti muziejaus salėmis, bet ir gidas, leidžiantis pažinti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istoriją bei šios vietos kismą Lietuvos valstybės raidos ir europinių ryšių kontekste. Leidinys prieinamas lietuvių ir anglų kalbomis.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronikos penktame tome išsamiai pristatoma muziejaus 2017–2020 m. veikla ir skelbiami naujausi Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimų duomenys. Tai muziejaus ataskaita apie įvairiapusę ir itin aktyvią veiklą.
„Litexpo“ Jaunųjų skaitytojų salėje paskutinę Vilniaus knygų mugės dieną, sekmadienį, 15 val. vyks dar vienas naujo formato leidinio pristatymas. Visoms amžiaus grupėms skirta edukacinė dėlionė „Sostas ir sostinė. Didelės ir mažos Vilniaus istorijos“.
Kartu su atgijusiais senojo Vilniaus veikėjais bus atverti sostinės istorijos sluoksniai ir dalyviai patys galės tapti šių istorijų veikėjais.
Netradiciškai parengtas pažintinis žaidimas kvies pažinti, žaisti, kurti ir atrasti tuos laikus, kai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose buvo sprendžiamas valstybės likimas, viešėdavo garbingi svečiai, skambėdavo muzika, vykdavo puotos ir linksmybės, o miestas alsuodavo švente.
Naujausius leidinius bus galima apžiūrėti ir už specialią kainą įsigyti 5 salėje, Valdovų rūmų muziejaus stende Nr. 5.C07.
Gražu būtų, jei, tarpe nerodytų kūrinių pasirodytų ir knyga “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023), kurios 76 p. yra įdėti LDK MIndaugo, LDK Gedimino, LDK Kęstučio, 1236 m. Saulės mūšio laimėtojo žemaičių kunigaikščio Vykinto, LDK ALgirdo bei LDK Vytauto paveikslai. Šią 2 – jų dalių 283 p. (ofsetas + e – formatas su atlenkiamu USB raktu) 283 p. knygą galima įsigyti internetu, kur ji kartu su pristatymu į artimiausią paštomatą kainuotų 25 Eu.
Jei toje tamstos minimoje knygoje Mindaugas, Gediminas, Kęstutis, Algirdas, Vytautas minimi,kaip LDK, o ne Lietuvos karaliai ( rex Letvinorum, koningh van Lettowen) ar imperatoriai ( Algirdas-Algirdos Basileos), tai, kažin, ar verta tą knygą pirkti?
Karalystę, kaip matau, lyg tai Jungtinės Karalystės Pajėgos žada atkurti, tai ta proga Pajėgos leidinyje savo invariaciją Valdovų Rūmų muziejaus patalpose galės įvesti. O iki to laiko, norint LDK kunigaikščių esmę ir ne tik pažinti, knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” ne tik kad įsigijus, bet ir suskaitmenintą per ir e-bonentą M. Mažvydo bibliotekoje galima pasiskaityt ne tik Lietuvoje, bet ir visame lietuviškai ką nors skaitančių trimilijoninių mūsų tautiečių tarpe. Dėkoju.