Prisimenant 1636 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje pastatytą operą „Elenos pagrobimas“ ir taip švenčiant operos gimtadienį Lietuvoje, Valdovų rūmų muziejus jau dešimtą kartą miestiečius bei sostinės svečius kviečia rudens kultūros renginių vaiklos laikotarpį pradėti su operos žanru.
Jauniausiems lankytojams rengiami mokomieji užsiėmimai, o senosios muzikos klausytojams tarptautinė senosios muzikos atlikėjų komanda pristatys Stefano Landžio operą „Orfėjo mirtis“.
Pažintis su istorine opera – jauniausiems muziejaus lankytojams
Šeštadienį 5–10 metų vaikai su tėvais ar globėjais buvo kviečiami dalyvauti mokomuosiuose užsiėmimuose „Senųjų muzikos instrumentų karalystėje“ ir Istorinės operos dieną – sekmadienį – pasivaikščioti po atkurtas Valdovų rūmų menes, o per pasivaikščiojimą sužinoti, kokie muzikos instrumentai skambėjo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose ir kokios muzikos klausėsi mūsų valdovai.
Mokomojo užsiėmimo pabaigoje dalyvių laukia staigmena – animacinis filmukas „Senosios muzikos kelias“. Į 12.00 ir 14.00 val. rengiamus užsiėmimus būtina užsiregistruoti iš anksto (čia).
Opera „Orfėjo mirtis“ – šmaikštus, XVII a. pradžios muzika ir judesiu prabilsiantis pastatymas
Tarptautinė senosios muzikos atlikėjų komanda rugsėjo 3 ir 4 d. 18.00 val. rengia istorinės operos vakarus. „Orfėjo mirtis“ sukurta 1619 metais.
Dviejų veiksmų, su pertrauka teatralizuotą pastatymą atliks orkestras „Collegium musicum Riga“, choras „Collegium choro musici Riga“, meno vadovas ir dirigentas Maris Kupčis (Māris Kupčs), solistai:
Monta Martinsone (sopranas), Rūta Vosyliūtė (sopranas), Ieva Sumeja (sopranas), Nora Kalniņa (sopranas), Anete Viļuma (sopranas), Simona Jocevičiūtė (sopranas), Karolina Parmas (sopranas), Ignas Ščesnulevičius (tenoras), Krišs Pozemkovskis (bosas), Daniils Kuzmins (bosas), Arūnas Maliukas (bosas).
Spektaklio kostiumų dizainerė – Jeļena Forste. „Orfėjo mirties“ atlikėjai Valdovų rūmų scenoje atkurs ir prieš 400 metų naudotą scenos judesių kalbą. Istorinių gestų subtilybių kūrėjus mokė Katerina Antonenko.
Italų kompozitoriaus Stefano Landžio (Stefano Landi, 1587–1639) opera-pastoralinė tragedija „Orfėjo mirtis“ pirmą kartą buvo atlikta 1619 m. Romoje ir skirta Alesandrui Matėjui (Alessandro Mattei), kuris buvo artimas popiežiui Pauliui V. Libretą, tikriausiai parašytą paties kompozitoriaus, iš dalies įkvėpė Andželo Policjano (Angelo Poliziano, 1454–1494) „La Favola d’Orfeo“ (1484).
Skirtingai nei Klaudijaus Monteverdžio (Claudio Monteverdi, 1567–1643) operoje „Orfėjas“ ir ankstyviausiose Florencijos operose ta pačia tema (J. Perio (J. Perri) ir Dž. Kačinio (G. Caccini) „Euridikė“), S. Landžio operoje gausu ryškių komiškų epizodų, veikėjų, ir ji yra tarsi Orfėjo istorijos tęsinys, kai šiam nepavyksta išgelbėti žmonos Euridikės iš požemių pasaulio.
Orfėjas S. Landžio operoje atsisako vyno ir meilės moterims. Tai įžeidžia dievą Bakchą ir jis paragina savo pasekėjas nužudyti Orfėją. Įsiutusios Bakcho palydovės menadės Orfėją sudrasko.
Dievai nori, kad miręs jis patektų į Olimpą, bet Orfėjas toliau ieško Euridikės Hade. Tik po to, kai dievas Merkurijus jam parodo, kad Euridikė, išgėrusi Letės upės vandens, nebeprisimena savo vyro, Orfėjas sutinka pakilti į Olimpą.
Lietuvos kultūros tarybos remiamas projektas rengėjams suteikė galimybę surinkti talentingiausius jaunus ir žinomus Lietuvos ir Latvijos senosios muzikos atlikėjus.
Kaimyninės šalies atlikėjai operą „Orfėjo mirtis“ šiemet pristatė Bauskės senosios muzikos šventėje „Vivat Curlandia!“.
Vilniuje ji bus atliekama tik dvi dienas. Bilietus galima įsigyti www.bilietai.lt ir Valdovų rūmų kasoje likus valandai iki renginio.
Parengta pagal Valdovų rūmų muziejaus pranešimą
