A. Medalinskas. Spogstanti 2026 m. pradžia… Ką ji sako?

Vieni kitiems linkime gražių 2026 metų, bet šių metų pradžia tikrai yra sprogstanti …

Kodėl JAV speciali operacija Venesueloje tai ne juoda-balta, žvelgiant Lietuvos ir bendrai visos Europos saugumo požiūriu?

Per šventes norėjau pailsėti nuo feisbuko ir bendrai nuo socialinių tinklų. Tiesiog pasinerti į malonumą būti savo šalyje, savo namuose, kur neskraido rusų dronai ir raketos, nors dangus irgi griaudėjo. Bet tik nuo fejerverkų. Tačiau Ukrainoje dangus griaudėjo net ir Naujų Metų naktį nuo rusų oro atakų, o po to sugriaudėjo dangus virš Venesuelos. Ir čia ne iki poilsio.

Šiandien ryte pažvelgęs į kai kurių kolegų fb puslapiuose apmąstymus, kai vieni džiaugiasi, kad dabar Putinui bus blogai, o kiti pergyvena, jog trinasi ribos tarp valstybių suvereniteto ir pasaulis tampa vis labiau nesaugesnis, noriu pasakyti, kad ši situacija nėra juoda-balta.

Ar tai yra smūgis Putino Rusijai?

Taip. Ir Kinijai taip pat. Taigi, pasakytų kai kurie mano kolegos, labai gerai, kad Trampas pagaliau smogė autokratiniams režimams.

Kodėl tai yra smūgis Rusijai ir Kinijai?

Pirma, visiems yra aišku. Venesuela turi didžiausius pasaulyje naftos išteklius ir neatsitiktinai, kad Rusija ir Kinija tiesė į juos rankas. O dabar griebė ir JAV.

Nors oficialiai skelbiama, kad JAV nori teisti ir nubausti Venesuelos prezidentą Maduro už narkotikų siuntimą į JAV, visi supranta (ir Trumpas to neslepia), kad Venesueloje esminis interesas yra tie naftos resursai.

Vašingtonas pabrėžia: prieš kelis dešimtmečius JAV kompanijos sukūrė naftos gavybos industriją Venesueloje, o po to atėjęs kairysis Čaveso (Chavez) režimas (Maduro yra įpėdinis) tai nacionalizavo. Ir JAV atėjo dabar atsiimti.

Pažvelgus į schemą, matosi JAV, Rusijos ir Kinijos geopolitiniai interesai naftos kontrolės atžvilgiu. JAV ir Rusija turi panašaus dydžio naftos resursus. Kinijos šiame 11-uke naftos gavėjų net nėra. Vadinasi, jei JAV pasiims naftą Venesueloje, tai kartu su Saudo Arabija galės kontroliuoti naftos gavybą pasaulyje. O, jeigu dar įvykdys ir karinę operaciją Irane?..

Visa tai supranta Rusija ir jos politikai, analitikai jau kelia pavojaus signalus. Visi prisimena, kad lemiamas smūgis Sovietų Sąjungai buvo smogtas, kai JAV su Saudo Arabija sutarė numušti naftos kainas, o būtent ant aukštų naftos kainų laikėsi Kremliaus režimas tada. Laikosi ir dabar. Beje, ant dujų kainų taip pat. O čia Putino Rusijai ir Gazprom irgi ne pyragai.

Antra, smogta Putino Rusijai per einamus ekonominius interesus. Pasak Rusijos analitikų, Maskva, siekdama įtakoti Venesuelos režimą ir paimti į savo rankas dalį naftos gavybos Venesueloje, suteikė ekonominių kreditų, dėl kurių grąžinimo Maduras prašė atidėjimo. Maskva sutiko.

Pasak Rusijos analitikų, ta kreditų suma siekia apie 20 mlrd. dolerių. Sirijai suteikė Kremlius kreditų už 40 mlrd. dolerių. Ir viena, ir kita dabar atrodo yra prarasta.

Trečia, smogta buvo Rusijos ir Kinijos prestižui bei tarptautiniam autoritetui. JAV ataka prieš Maduro režimą buvo surengta po to, kai Rusija sudarė strateginę sutartį bendradarbiavimo su Venesuela, kur buvo fiksuotas ir karinės pagalbos klausimas.

Be to, JAV smūgis Venesuelai buvo surengtas praėjus tik 5 valandoms po specialaus Kinijos lyderio atstovo vizito ir susitikimo su Maduro režimo atstovais. Ten irgi sakoma, kad buvo kalba ne tik apie naftos interesus, bet ir galimą karinę pagalbą.

Prieš kurį laiką Kremlius bejėgiškai stebėjo, kaip krenta Sirijos diktatoriaus Asado režimas kartu su visais įsipareigojimais Rusijai dėl kreditų grąžinimo ar karinių Rusijos bazių Sirijos teritorijoje.

Visas pasaulis matė Putino režimo bejėgiškumą, taip ir nesugebėjusio padėti Asadui išlaikyti valdžią. Dabar atėjo eilė Maduro režimui. Ir vėl Putino bejėgiškumas.

Bejėgiška ir Kinijos padėtis. Grėsmė kyla ir Iranui. Dar vienai valstybei iš diktatorių sąjungos ir blogio ašies: Kinija – Rusija – Iranas – Š. Korėja. Venesuela buvo, matyt, galim sakyti penktoji šios blogio ašies šalis.

Ką dabar darys Kinija, Rusija, Iranas? Ar nusileis JAV, ar priešingai pakils į karą su JAV ir bendrai Vakarų pasauliu?

Naftos resursai milžiniški Venesueloje ir kaina jų praradimo vienai ar kitai pusei yra didelė. Gali būti, kad 2026 m., anksčiau negu kas nors tikėjosi, mes priėjome prie lemiamos priešpriešos tarp Kinijos – Rusijos – Irano – Š. Korėjos, iš vienos pusės, ir JAV bei likusio Vakarų pasaulio, iš kitos.

O Vakarų pasaulis, deja, dėl paskutinių kelių JAV prezidentų valdymo ir dėl pačių įtakingiausių Europos valstybių vadovų rodyto tiek ilgai bejėgiškumo Putino karo prieš Ukrainą atžvilgiu yra nusilpęs.

Dėl Trampo veiksmų, kurie dar susidūrė ir su Baideno politikos valdymo pasekmėmis, labai stipriai susiskaldžiusi ir ant socialinio didelio konflikto ribos yra ir pati JAV.

O kokios blogos JAV veiksmų pasekmės?

Kai pasaulis yra taip įkaitęs, atgijo didžiųjų valstybių interesas dalytis pasaulį pagal įtakos sferas. Putino įvykdyta Krymo ir užgrobtų Donbaso teritorijų aneksija Ukrainoje buvo pasmerkta pasaulio, nes pakerta tarptautinės teisės principus ir valstybių suverenitetą. Rusija nuolat baksnoja į JAV karą Irake.

JAV karo veiksmai Irake buvo aiškinama, kad vyksta dėl cheminio ginklo, kurį turi Sadamo Huseino režimas ir dėl masinių represijų prieš Irako gyventojus, o karą Afganistane buvo bandoma pateisinti, kaip kovą prieš islamistus ir šalį, kur kariauti prieš Vakarų šalis, rengti diversines operacijas buvo jie mokomi.

Tačiau visi suvokia, kad tai buvo tų šalių suvereniteto pažeidimas. Tik tiek, kad ieškota labai svarių argumentų visa tai pateisinti.

Dabar, siekiant pateisinti karinę operaciją prieš Venesuelos režimą, bandoma įtikinti pasaulį, kad tai yra narkotikų prekybą organizavęs režimas. Tačiau ir patys JAV politikai supranta, kad tie argumentai nelabai ką įtikins. Be to, Maduras demokratinio pasaulio buvo laikomas, kaip neteisėtai išrinktas. Ir tai yra tikrai taip.

Bet visi supranta, kad čia lemia dar ir nafta bei vienos galingiausių pasaulio valstybės geopolitiniai interesai, norint vėl nubrėžti JAV savo įtakos zoną Vakarų hemisferoje (Amerikos pusrutulyje) pagal atnaujintą Monro doktriną.

Tik dėl geopolitikos bei liguisto suvokimo, kas yra Ukraina ir kas yra Rusija santykyje su Europa jau ne demokratinis, o diktatoriškas Putino režimas sukėlė karą prieš Ukrainą. Putinui buvo reikalinga Juodosios ir Azovo jūros kontrolė, visų Ukrainos resursų, pradedanr nuo Donbaso ir baigiant kitais regionais kontrolė, o kalbos apie norą išmušti iš valdžios kažkokius nacistus, visiems aišku buvo iš piršto laužta.

Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad karui dėl teritorijų ir resursų gali ir labai nereikėti daug argumentų. Toje situacijoje Putinas buvo aiškus blogietis pasaulio akyse.

Dabar dėl resursų karinę operaciją surengė Trumpas. Taip trinasi blogio ribos dėl to, ką daro Putinas, o kas dar blogiau trinasi ribos dėl to, kas gali tapti pagrindu užpulti kitą valstybę, kurios valdžia kažkam nepatinka ar norisi tos šalies teritorijų.

Neatsitiktinai todėl dabar Kinijoje prabilta, kad nereikia laukti ir čia pat pasiimti Taivaną, o Rusijoje, dar nepabaigus karo prieš Ukrainą ir klaidingai tikint, kad Putinas yra jo laimėtojas, yra prabilta apie tai, kad gal laikas jau pabaigti su atseit rusofobiniais režimais Baltijos valstybėse, o kai kurie rusų nacionalistai rašo dar ir atseit fašistiniais režimais ir pasielgti su jais taip, kaip tai padarė Trqmpas Venesueloje.

Žiniasklaida taip pat mirga marga tekstais, kaip labai efektyviai iš karinio taško Trampas padarė tą specialią karinę operaciją, netyla susižavėjimo emocijos, o visuomenėje, kuriai dabar karas vis labiau tampa panašus į kompjuterinius žaidimus, jau priima, kaip kažką visai normalaus tai, kas įvyko Venesueloje.

Ir karas tampa kažkuo visai nieko tokio. Tik vaizdeliu ekrane.

Todėl kyla grėsmė, kad gali kilti noras vėl dalintis pasaulį tiems, kas laiko save didžiais ir svarbiais, į įtakos sferas. Nesvarbu tu esti galingiausios Vakarų demokratinės šalies vadovas ar diktatorius.

O tai ir yra įžanga į sproginėjantį pasaulį. Juo labiau, kad Trampas po karinės operacijos prieš Venesuelą dabar baksnoja ne tik į Iraną bei Kubą, bet į Meksiką, Kolumbiją ir net į Danijos salą: Grenlandiją…

Autorius yra Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, politologas