Antradienis, 24 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Egzotiniai vaisiai – jau nebe retenybė: kuo jie vertingi?

www.alkas.lt
2025-10-26 10:35:00
29
PERŽIŪROS
0
Figos

Kaip atpažinti tinkamai prinokusį avokadą ar mangą, jau įgudę daugelis tautiečių. Bet kaip atskirti prisirpusį, kokybišką kertuotį, pasiflorą ar rambutaną, greičiausiai pasakys ne kiekvienas vaisių mėgėjas. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pataria, į ką atkreipti dėmesį renkantis egzotinius vaisius ir kuo jie vertingi sveikatai – juk daugelis šių vaisių pasižymi vitaminų, mineralų, antioksidantų ir kitų kūnui naudingų medžiagų gausa.

„Iš tolimų kraštų atgabenti egzotiniai vaisiai jau nebėra retenybė ant mūsų pirkėjų stalo – „Maximos“ parduotuvėse jų galima rasti ištisus metus, o asortimentas priklauso nuo sezono. Statistika rodo, kad vis daugiau pirkėjų juos įtraukia į savo valgiaraštį – per devynis šių metų mėnesius egzotinių vaisių pardavimai mūsų tinklo parduotuvėse, palyginti su tuo pačiu praėjusiųjų metų laikotarpiu, išaugo 15 procentų“, – sako Titas Atraškevičius, „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida.

Šiemet „Maximos“ parduotuvėse net kelis kartus padidėjo raudonųjų kertuočių bei dumplūnių pardavimai, pirkėjų krepšeliuose taip pat atsidūrė kur kas daugiau ličių, datulių, persikinių pasiflorų.

„Egzotinius vaisius renkasi vis daugiau pirkėjų, o daliai jų jie tapo kone kasdienės mitybos dalimi. Atsižvelgdami į pirkėjų poreikius, plečiame šių vaisių asortimentą, tuo pačiu maksimalų dėmesį skirdami jų kokybės ir šviežumo užtikrinimui. Šiuo metu mūsų tinklo parduotuvėse vykstanti egzotinių vaisių savaitė yra puiki galimybė atrasti išskirtinių skonių bei sustiprinti imunitetą kūnui naudingomis medžiagomis“, – sako T. Atraškevičius.

Spalva, kvapas, tekstūra – trys svarbiausi kriterijai

Pasak „Maximos“ Vaisių ir daržovių pirkimų skyriaus vadovės Julijos Butkevič, renkantis daugelį egzotinių vaisių galioja panašūs kriterijai: reikia atkreipti dėmesį į spalvą, kvapą ir tekstūrą. Jei vaisius turi būti raudonas ar geltonas, derėtų įvertinti, ar ant jo nėra neaiškios kilmės dėmių, taip pat žalsvų odelės zonų, rodančių, kad vaisius dar nesunokęs.

Paimtas į rankas bet kuris vaisius turi būti atitinkamo kietumo, mat per kietas gali būti nepakankamai prinokęs, o per minkštas – jau pradėjęs gesti. Vis dėlto bene geriausiai vaisiaus kokybę nusako uoslė – egzotiniai vaisiai neretai turi specifinį kvapą, tačiau daugelis jų kvepia saldžiai ir maloniai. Jei užuodžiate rūgštumą, o vaisius rūgštele nepasižymi, verčiau jo nevalgykite.  Vis tik J. Butkevič pabrėžia, kad yra ir specifinių bruožų, būdingų kiekvienam vaisiui, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

„Drakono vaisiumi vadinamas raudonasis kertuotis, kaip nusako pats pavadinimas, turėtų būti ryškiai raudonos ar rožinės spalvos, su žalsvais žvyneliais. Jo aromatas švelnus, salstelėjęs. Atpažinti gerą raudonąjį kertuotį galima pagal kvapą – jei juntamas rūgštumas, vaisius gali būti pradėjęs gesti“, – sako J. Butkevič.

Vaisių ir daržovių pirkimų skyriaus vadovė dalinasi, kad į mažus pomidorus panašios dumplūnės jau yra įprastos mėgstantiems netradicinius skonius: geltonas vaisius su gaubteliu naudojamas desertams ar net kokteiliams papuošti. Anot dietistų, saldi, lengvu rūgštumu pasižyminti dumplūnė turi nemažai citrinos rūgšties, fosforo, geležies, vitaminų B ir C. „Renkantis svarbu atkreipti dėmesį, kad ji būtų be dėmių ar pelėsio, be žalių plotelių ant žievelės, ne pernelyg minkšta“, – priduria J. Butkevič.

Dietistų teigimu, aistros vaisiumi vadinama pasiflora taip pat yra tikras vitaminų ir mineralų šaltinis: joje gausu vitamino C bei A, magnio, kalcio, geležies. Daugeliui vaisių galiojanti taisyklė, kad išorė turi atitikti vidų,  pasiflorai netinka – raukšlėta, bet ne suglebusi ar patižusi žievelė rodo, kad vaisius yra gerai prisirpęs.

„Vienas mėgstamiausių „Maximos“ pirkėjų sezoninių vaisių, kurie mūsų regione neauga, yra figos. Teigiama, kad jos turi daug vitaminų B ir C, antioksidantų, fosforo, natrio, kalio, aminorūgščių. Prinokusios figos būna minkštos, tačiau ne suglebusios, o jų kvapas švelniai saldus. Gerą kokybę rodo ir tvirtas kotelis – jei jis yra sudžiūvęs ar nulūžęs, tokia figa gali būti senstelėjusi“, – apie figų išskirtines ypatybes pasakoja „Maximos“ atstovė.

Tuo tarpu rambutaną, kuris išvaizda panašus į litį, tik išsiskiria žalsvais plaukeliais, nesunku įvertinti vos žvilgtelėjus. Atskirti kokybišką vaisių galima pagal jo elastingus plaukelius. Pajuodavę, padžiūvę bei nulūžinėję plaukeliai – blogas ženklas.

Salotos su figomis

Egzotiniai vaisiai yra puikus pasirinkimas norintiems vėsų rudenišką vakarą prisiminti vasaros džiaugsmus. „Maximos“ kulinarijos meistrai siūlo pasigaminti mocarelos ir šviežių figų salotų. Joms reikės:

·         4 šviežių figų;

·         2 vnt. mocarelos (didesnių rutuliukų);

·         2 šviežių pomidorų;

·         pusės citrinos;

·         šviežio baziliko arba čiobrelio;

·         itin gryno alyvuogių aliejaus;

·         druskos ir pipirų (pagal skonį).

Gaminimas. Figas supjaustykite ketvirčiais, pradėdami nuo kotelio. Pomidorus supjaustykite griežinėliais. Mocarelą suplėšykite. Figas, pomidorus bei sūrį išdėliokite lėkštėje, ant viršaus galite užbarstyti šviežio baziliko arba čiobrelio lapelių – rinkitės pagal mėgstamą skonį. Viską apšlakstykite citrinos sultimis, alyvuogių aliejumi, įberkite norimą kiekį druskos bei pipirų. Patiekti geriausia su itališka duonele – čiabata

Parengta pagal „Maximos“ pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Egzotiniai vaisiai – vitaminai kūnui ar nematoma grėsmė lėkštėje?
  2. Kad daržovės ir vaisiai kuo ilgiau išlilktų švieži
  3. Vaisiai ir uogos padės labiau nei kremai ar papildai
  4. Vasaros vaisiai: lupti ar nelupti?
  5. Kai kurie vaisiai ir daržovės naudingi ir šunims
  6. Odai, širdžiai ir energijai palankiausi vaisiai: kuriuos rinktis?
  7. Desertui – ant grotelių kepti vaisiai su ledais
  8. Apvytę vaisiai, daržovės vitaminų ir mineralų nėra praradę, o nitratų turi mažiau nei švieži
  9. Kaip vaisiai ir daržovės veikia mūsų kūną?
  10. Vaisiai ir sūris puikiai dera kartu
  11. Ugdymo įstaigas vėl pasieks vaisiai, daržovės ir pieno gaminiai
  12. Pavasario valgiaraštyje – kuo daugiau žalumynų
  13. Minint tuno dieną. Kuo ypatinga ši žuvis?
  14. Kuo praturtinti kūną kovo mėnesį?
  15. Kad pavasario derlius šviežumą išlaikytų kuo ilgiau

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Valentinas Juraitis fotografavimo išvykų metu 2017 m.
Kultūra

Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje – V. Juraičio fotografijų paroda „Kaimo žmonės“

2026 02 24
Lietuvos nacionalinis kultūros centras pristato naują tapatybę ir šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“
Kultūra

85-metį švenčiantis Lietuvos nacionalinis kultūros centras atsinaujina: pristato naują tapatybę ir šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“

2026 02 24
I. Ruginienė lankosi Vilniaus rajone
Lietuvoje

I. Ruginienė lankėsi Vilniaus rajone

2026 02 23
Kompiuteris
Lietuvoje

SADM įspėja dėl sukčių laiškų

2026 02 23
Kelio darbai
Lietuvoje

Bus atnaujintas kelio ruožas už sostinės Pilaitės mikrorajono

2026 02 23
Skydinė renovacija
Lietuvoje

Lietuvoje pradėta taikyti nauja pastatų atnaujinimo technologija

2026 02 23
„Lietuvos korupcijos žemėlapis 2025“
Lietuvoje

Pristatytas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2025“

2026 02 23
Saulės elektrinė
Energetika

Gaminančių vartotojų skaičius jau perkopė 170 tūkstančių

2026 02 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vincas Kalava apie 85-metį švenčiantis Lietuvos nacionalinis kultūros centras atsinaujina: pristato naują tapatybę ir šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“
  • Marija apie R. Dilius. Olimpinėms žaidynėms pasibaigus
  • AAA apie R. Dilius. Olimpinėms žaidynėms pasibaigus
  • Beje, apie E. Adukonis. Ar žinojote, kad Kaune, Nemuno saloje, 1939–1940 m. buvo hipodromas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Antanaitis. Šalis ta Lietuva vadinas…
  • R. Dilius. Olimpinėms žaidynėms pasibaigus
  • Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje – V. Juraičio fotografijų paroda „Kaimo žmonės“
  • 85-metį švenčiantis Lietuvos nacionalinis kultūros centras atsinaujina: pristato naują tapatybę ir šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“

Kiti Straipsniai

Mėsa, kiaulienos kepsnys

Kiaulienos kumpis – ir pietums, ir vakarienei

2026 02 22
Bulvės

Tautiečių mylima bulvė: ką naujo pasigaminti ir kaip laikyti, kad negestų?

2026 02 21
Spurgos

Per Užgavėnes – ne tik blynai, tai gera proga prisiminti tradicijas

2026 02 17
Sveika mityba | pixabay.com nuotr.

Kai sveika mityba tampa manija

2026 02 16
Vaisių kokteiliai

Trispalve nuspalvinkite ir šventinį stalą

2026 02 16
Šaldytuvas

Sumanus maisto laikymas gali sumažinti švaistymą namuose

2026 02 15
Daržovės, bulvės

Bulvių patiekalai sušildys žvarbią žiemą

2026 02 15
Sultinys, maistas

Kada vaikui prireikia papildų?

2026 02 14
Pietų dėžutė

Į pietų dėžutę: sotūs ir nebrangūs baltymingi patiekalai

2026 02 14
Rauginti kopūstai

Kūną sustiprinkite raugintomis daržovėmis

2026 02 08

Skaitytojų nuomonės:

  • Vincas Kalava apie 85-metį švenčiantis Lietuvos nacionalinis kultūros centras atsinaujina: pristato naują tapatybę ir šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“
  • Marija apie R. Dilius. Olimpinėms žaidynėms pasibaigus
  • AAA apie R. Dilius. Olimpinėms žaidynėms pasibaigus
  • Beje, apie E. Adukonis. Ar žinojote, kad Kaune, Nemuno saloje, 1939–1940 m. buvo hipodromas?
  • John Kiriakou, Julian Dorey apie „Epšteino failai“: pasaulinės bylos šešėlis krinta ir Lietuvon
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Knyga ant Kuršos upės kranto

Gudijoje išleista knyga apie senuosius baltų vardus rytuose

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai