Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) bendradarbiavimas su Amerikos lietuvių kultūros archyvu (ALKA) prasidėjo 2013 metais, pasirašius LCVA ir Tautos fondo bendradarbiavimo sutartį.
Ši sutartis tapo teisiniu pagrindu LCVA nuolatiniam saugojimui perimti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ir Tautos fondo dokumentus.
Prieš daugiau nei dvylika metų prasidėjęs bendradarbiavimas tęsiasi iki šiol. ALKA pirmininkės dr. Mirgos Girniuvienės kvietimu LCVA darbuotojai vyksta į Putnamą ir padeda tvarkyti ALKA saugomą archyvą. Šiemet buvo surengta aštuntoji Lietuvos archyvistų ekspedicija.
Amerikos lietuvių kultūros archyvą Putnamo mieste, Konektikuto valstijoje, šalia Švenčiausiosios mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo seserų vienuolyno, įkūrė prelatas Pranciškus Mykolas Juras.
1972 m. jis už vieną simbolinį dolerį ALKA pardavė Lietuvių katalikų mokslo akademijai. Vėliau buvo sudaryti du komitetai, kurie rūpinosi ALKA. Tai Komitetas ALKA išlaikymui ir plėtrai bei Komitetas ALKA tvarkymui. 1978 m. ALKA patalpos buvo praplėstos – pastatytas priestatas.
Dabar ALKA sudaro muziejus, biblioteka ir archyvas
Darbuotis ALKA bibliotekoje ir muziejuje dr. M. Girniuvienei padeda savanoriai, o archyve saugomų fondų tvarkymui ji kviečia žinovus iš Lietuvos. Šiemet dr. M. Girniuvienės prašymu LCVA archyvarės tvarkė ALKA įkūrėjo prelato Pranciškaus M. Juro fondą.
Tvarkant dokumentus buvo išskirtos kelios pagrindinės temos
Prelato P. Juro pamokslai, kalbos, paskaitos, užrašai, susirašinėjimo su JAV lietuvių katalikiškomis, visuomeninėmis ir kitomis organizacijomis, įstaigomis dokumentai, lietuvių kunigų bei asmenų laiškai, sveikinimo atvirukai prel. P. Jurui kunigystės sukaktį ir kitomis progomis, bažnytiniai paveikslėliai ir kiti dokumentai religine tematika, prel. P. Jurui atsiųsti įvairių asmenų (prof. J. Ereto, dr. A. M. Rackaus ir kt.) darbai istorijos ir religijos temomis, finansų dokumentai.
Dokumentai grupuoti bei atskirti ir pagal jų sukūrimo būdus (rankraščiai, fotografijos, leidiniai, spaudos iškarpos). Dalis rašytinių dokumentų aplankų buvo palikti tokie, kaip juos suformavo prelatas.
Tvarkant dokumentus, pastebėta, kad iškarpų albumuose yra sukaupta labai daug vienodų kopijų egzempliorių, todėl šios perteklinės kopijos buvo atrinktos naikinimui. Dalis surinktų spaudos iškarpų – blogos būklės, itin trapios.
Vaizdišką prelato P. Juro fondo dalį sudaro fotografijų albumai bei pavienės fotografijos. Išskirtini ypatingas šventes bei sukaktis atspindintys albumai.
Tai fotografijų albumai iš prelato P. Juro sidabrinio kunigystės jubiliejaus iškilmių 1947 m. birželio 22 d., vykusių Šv. Pranciškaus bažnyčioje Lorence (Lawrence, Mass, JAV), iš prelato P. Juro Investitūros iškilmių 1966 m. birželio 5 d. Šv. Pranciškaus bažnyčioje Lorence, kurių metu prelatui P. Jurui buvo suteiktas Apaštališkojo Protonotaro vardas.
Prelato P. Juro nuotraukos su pranciškoniškuoju abitu 1975 m., kuomet jam buvo suteiktas Pranciškonų ordino garbės nario titulas. Atskiras albumas skirtas ALKA statybai, eksponatams, svečiams įamžinti.
Nemažai pavienių fotografijų iš įvairių renginių, lietuvių bendruomenės narių fotografijos, įvairių religinių organizacijų narių nuotraukos (Sodalietės, Tretininkės, Šv. Vardo vyrų draugija, ir kt.), prelato P. Juro portretai.
Nuotraukos iš jaunimo stovyklos [Marianapolyje] ir „Dainavos“ stovyklos. Taip pat asmeninės, šeimos fotografijos, giminių iš Lietuvos bei draugų siųstos fotografijos.
Atskirą prel. P. Juro archyvo grupę sudaro asmeniniai daiktai, įrėminti portretai, didelio formato sveikinimai, suvenyrai, iš Lietuvos bei išeivijos lietuvių gautos dovanos.
Sutvarkyti dokumentai buvo sudėti į archyvavimui tinkamas dėžes, į kiekvieną dėžę įdėtas jos turinio sąrašas, taip pat sudarytas bendras viso fondo dėžių ir aplankų (bylų, albumų) sąrašas.
Sąrašas viešinamas Lietuvių katalikų mokslų akademijos išeivijoje tinklapyje, vėliau žinios apie prelato Pranciškaus Juro fondą bus paviešinta interneto puslapyje čia. Komandiruotė vyko vykdant Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių ,,Globali Lietuva“ 2022–2030 m. priemonę.
Dėkojame dr. M. Girniuvienei už lietuvybės puoselėjimą ir istorijos išsaugojimą bei galimybę prisidėti prie ALKA saugomų dokumentų atvėrimo visuomenei.
Taip pat sakome ačiū Švenčiausiosios mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo seserų vienuolyno seserims už svetingumą.
