Trečiadienis, 8 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Kada valstybės archyvai perims saugoti svetainių, socialinių tinklų turinį ir įmonių elektroninių paštų laiškus? (video)

2021-07-01 10:03:47
2
Kada valstybės archyvai perims saugoti svetainių, socialinių tinklų turinį ir įmonių elektroninių paštų laiškus? (video)

Kada valstybės archyvai perims saugoti svetainių, socialinių tinklų turinį ir įmonių elektroninių paštų laiškus? | archyvai.lt nuotr.

Žinių amžiuje keičiasi žinių pateikimo būdai. Archyvų užduotis – atrinkti ir išsaugoti šiandien sukuriamas žinias ateities kartoms, todėl projektuodami valstybės archyvų ateities gaires birželio 18 d. Prezidentūroje vykusio Archyvų forumo dalyviai išskyrė tris pagrindines sritis, nulemsiančias, koks turinys ir kokiomis priemonėmis bus pasiekiamas vartotojams.

Pirmoji sritis – skaitmeninimas, antroji – platesnio pobūdžio žinių saugojimas (socialinių tinklų, interneto svetainių turinys, el. pašto žinios) ir galiausiai trečioji – sukauptų žinių prieinamumas.

Turinio viršenybė prieš formą

Archyvų forumo metu kultūros ministras Simonas Kairys pabrėžė kultūros prieinamumą. „Vis dažniau matau, kaip savo namuose, su kaimynais, žmonės diskutuoja ir tiria savo gyvenvietės ar rajono istoriją, o šie tyrimai panaudojami bendruomenės kultūriniam vyksmui. <…>

Kultūros ministras Simonas Kairys | lrv.lt nuotr.

Archyvai leidžia kitomis akimis pasižiūrėti į praeitį. Neretai laiko tėkmė mus suklaidina. Kartais pamatai, kad faktai tampa pramanais, o tai, kas buvo pramanas, tampa faktu. Linkiu, kad susidūrę su abejone, netikrumu, atsigręžtume į archyvus, ieškodami žinojimo“, – kalbėjo ministras.

Vilniaus universiteto Senovės ir viduramžių istorijos katedros padėjėja dr. Neringa Dambrauskaitė diskusijoje pasiūlė aptarti pasikeitusius tyrėjų lūkesčius, kuriuos ypač išryškino užsitęsęs karantinas.

Jos nuomone, būtina siekti, kad kuo daugiau valstybės archyvuose saugomų dokumentų taptų pasiekiami nuotoliniu būdu, kad suskaitmenintų dokumentų vaizdai būtų kokybiški, o mikrofilmai būtų perkelti į geresnės kokybės formatus. Apyrašai taip pat turėtų būti pateikiami lietuvių kalba, nes dalis apyrašų vis dar prieinami su ranka rašytais įrašais.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys pritarė, kad archyvai siekia užtikrinti, jog svarbiausi liudijimai neišnyktų nebūtyje su senaisiais kompiuteriais, ir išreiškė viltį, kad archyvai ateis į kiekvieno namus, o šiemet minimi Archyvų metai taps svarbiu atskaitos tašku pritraukiant visuomenės dėmesį, ieškant naujų švietimo, bendravimo ir įtraukos būdų.

Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė kalbėjo apie tai, kad archyvai mus lydi kiekviename žingsnyje. „Tai, ką dabar kalbame, jau yra istorija – ir tik nuo archyvarų priklauso, kas nuguls į saugyklą. Tačiau nereikėtų apsigauti – archyvai nėra tik saugyklos. Socialiniai tinklai – mūsų ateitis, todėl archyvų specialistai ieško būdų, kaip šiandieninį formatą išsaugoti ateičiai.

Mes žinome, kaip išsaugoti popierių ir pergamentą, žinome, kaip išsaugoti elektroninį dokumentą 50 metų, tačiau kaip atrodys elektroninių dokumentų saugojimas ilgesnėje perspektyvoje, tarkim, po 500 metų? Valstybės archyvuose intensyviai vykdomas ir dokumentų skaitmeninimas – jau turime apie milijoną suskaitmenintų vaizdų.

Ilgainiui visų dokumentų skaitmeninės kopijos bus pasiekiamos internetu, tad namuose gurkšnodami kavą ar arbatą galėsime vartyti archyvų dokumentus“, – neabejojo Lietuvos vyriausioji archyvarė.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos duomenų apsaugos pareigūnas Kęstas Remeika pridūrė, kad dokumentai skaitmeninami ir tampa vis prieinamesni interneto vartotojams, tačiau vartotojai vis mažiau dėmesio skiria formai ir kruopščiau atsirenka dokumentus savo tyrimams.

Todėl išauga skaitmeninio turinio apyvarta. „Senų dokumentų skaitymas kuria ryšį (tyrėjas jaučia spalvą, kvapą, faktūrą). Su skaitmeniniu dokumentu ryšio nėra. Tyrėjas gauna žinias, kurias apdoroja. Be to, suskaitmenintų dokumentų saugojimo savikaina yra gerokai didesnė, todėl archyvarai vadovaujasi labai griežtais dokumentų atrankos bruožais.

Kita vertus, jau dabar saugomi elektroniniai dokumentai, bet jie nesuteikia jokių žinių apie to dokumento gimimo istoriją. Viskas sprendžiama elektroniniu paštu, kuris ištrinamas. Todėl archyvai jau dabar mato būtinybę saugoti elektroninius laiškus, socialinių tinklų žinutes ir interneto svetainių turinį“, – pasakojo K. Remeika.

Informatikos ir ryšių departamento direktorius Tomas Stankevičius pastebėjo, kad jau yra pasiekta tokia technologinė pažanga, kai 1 gigabaitas saugo 1,5 m. lentynų bylų.

Tad jau galima saugoti daugiau duomenų, negu šiuo metu yra valstybės archyvuose (150 km). Jo manymu, dokumentų politikos formavime svarbu neprisirišti prie formos, o eiti į turinį. Siekiamybė yra išsaugoti visą informaciją, suteikiant ateities kartoms galimybę atsirinkti.

„Kultūra be sienų“

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis atkreipė dėmesį į tai, kad kalbant apie žinių perdavimą neretai pasigendama kiek aiškesnių gairių. Tai ypač aktualu užsienio lietuvių bendruomenėms.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriaus pavaduotoja Inga Vizgirdienė papasakojo, kad su lietuvių bendruomenėmis valstybės archyvai glaudžiai bendradarbiauja nuo nepriklausomybės paskelbimo 1990 m., o kai kurie kontaktai užsimezgę netgi gerokai anksčiau. Iš viso valstybės archyvai yra perėmę 125 išeivijos fondus.

„Šiuo metu asmenų archyvus kartais perima bibliotekos ir muziejai. Vis dėlto būtų tikslinga paveldą perduoti pagal profilį: į bibliotekas keliautų knygos, o į archyvus – dokumentai“, – yra įsitikinusi I. Vizgirdienė.

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto prof. Juozas Skirius pabrėžė, kad išeivijos archyvai yra bendras tautos turtas. „Valstybės archyvai negali apimti visų sričių. Juk reikia ne tik registruoti žinomus, bet ir ieškoti dar nežinomų archyvų.

Neretai sukaupti asmeniniai archyvai – ištisi rinkiniai – sunaikinami. Valstybės archyvai nori išsaugoti šiuos archyvus, tačiau jiems reikalinga talka. <…> Tokia padėtis susidarė, nes paveldas suprantamas per siaurai“, – teigė prof. J. Skirius.

Asmens duomenys skaitmeninėje erdvėje | Shutterstock nuotr.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento Diasporos politikos koordinavimo skyriaus vedėja Virginija Umbrasienė ir Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė dr. Vaidutė Ščiglienė Archyvų forumo dalyvius ir žiūrovus kvietė diskutuoti apie vieningos žinių ir saugojimo sistemos sukūrimą.

„Mes esame diasporinė tauta – kone milijonas lietuvių gyvena užsienyje. Vyriausybės institucijoms, universitetams, muziejams reikia sukurti vieningą sistemą ir su ja ateiti į diasporą“, – siūlė V. Umbrasienė.

Dr. V. Ščiglienė pasidžiaugė, kad visos atminties institucijos dirba puikiai, tačiau skiriasi jų tikslai. „Viešinimas, tyrimai ir kaupimas – privalo veikti ši trinarė sistema. Ir čia noriu atkreipti dėmesį į sklaidą, nes atmintis yra tai, ką mes pasakojame“, – kalbėjo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė.

Atmintis – ne tik žinios, bet ir žinutė

Paveldo sklaidą pabrėžė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vadovė dr. Rūta Pileckaitė-Vasilienė.

„Atmintis yra ne tik žinios, bei ir žinutė, kurią dėlioja archyvarai ar mokslininkai. Ministerija nuolat pabrėžia žinių atrankos svarbos momentą. Tad žinant, kokius žinių mastus reikės suvaldyti, tampa akivaizdu, kokie iššūkiai laukia perimant elektroninių paštų ir svetainių, socialinių tinklų turinį.

Kiekvienas vartotojas taps archyvaru, nuo kurio priklausys pirminė žinių atranka. Tad dabar tampa gyvybiškai svarbu nunešti žinutę jaunam žmogui, kodėl archyviniai dokumentai kiekvienam įdomūs. Ir lygiai taip pat svarbu Trečiojo amžiaus universitete pasakoti, kaip atrinkti dokumentus, nes nedidelė visuomenės dalis tai žino“, – sakė dr. Rūta Pileckaitė-Vasilienė.

Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė Danutė Kontrimavičienė išsakė lūkestį, kad jau po 10 metų valstybės archyvai saugos socialinių tinklų, interneto svetainių, elektroninių paštų žinias.

„Šiuo metu yra keičiamas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas, kad valstybės archyvai galėtų saugoti dokumentiniam paveldui reikšmingus registrų, informacinių sistemų duomenis. Kai valstybės archyvai pradės kaupti šias žinias, visuomenė bus rami, kad jos nepraras.

Skaitmeninis turinys turi poreikį plėstis. Tad reikia išmokti vertinti daug naujo pobūdžio turinio“, – pastebėjo D. Kontrimavičienė ir pridūrė, kad valstybės archyvai perėjo keturias stadijas. „Pirmoji buvo tarnauti valstybės poreikiams. Antroji – nacionalinė, archyvai atverti tyrinėtojams.

Trečioji arba viešoji – kai gali ateiti visi. Beliko ketvirtoji – globalioji, kai prie žinių prieiname iš namų. Ateityje galbūt dirbtinio proto pagalba galėtų dokumentai būti verčiami tyrinėtojams iš užsienio“.

Ministro pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žėruolis pritaria, kad valstybės archyvams nepaprastai svarbu tapti kuo labiau prieinamiems, juo labiau kad informacijos saugojimo sąnaudos tampa vis mažesnės.

„Šiuo metu į valstybės archyvus ateina apie 10 proc. gyventojų. Jau dabar matome, kad galimybės prisiliesti prie istorijos yra daug didesnės, nei dabar realizuojame. Tad ateitis šviesi. Gal mūsų proanūkiai virtualios realybės pagalba galės pasivaikščioti po mūsų kasdienybę“.

Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis pasidžiaugė, kad šiemet baigsis Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos valdomos Elektroninio archyvo informacinės sistemos ir portalo e-kinas.lt modernizavimo darbai. Tai prisidės prie valstybės archyvų teikiamų paslaugų spektro ir prieinamumo didinimo.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja dr. Daiva Lukšaitė kalbėjo apie tai, kad žmogui svarbu atsiminti, – todėl atsirado archyvai, – ir kad archyvai keičiasi kartu su žmogumi.

„Šiandien neįsivaizduojame gyvenimo be elektroninio pašto, socialinių tinklų, tad archyvai turėtų suvaldyti šį žinių srautą, jį išsaugoti ir perduoti ateities kartoms. Juk archyvaras – ne praeities saugotojas, o ateities konstruotojas. Juolab, kad keliai jau praminti – Jungtinės karalystės nacionalinis archyvas jau nuo 2004 metų saugo interneto svetainių duomenis.

Gitanas Nausėda | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kodėl imta kalbėti apie kitokiių žinių saugojimą? Nes įstaigose mažėja popierinių dokumentų, jos linkusios vis plačiau naudoti informacines sistemas. Be to, kai kurių žmonių arba įstaigų veiklą labiau iliustruoja žinios socialiniuose tinkluose nei raštai ar dokumentai. <..>

Mes norime būti ateities kūrėjais, saugoti ir skleisti. Jau ir dabar tai darome, vykdydami ekskursijas, siūlydami įvairias edukacines veiklas, rengdami parodas“, – apibendrindama diskusiją kalbėjo D. Lukšaitė.

Archyvų forumo dalyvius ir žiūrovus pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir kultūros ministras Simonas Kairys.

Renginio įrašas:

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prezidentas: nuo valstybės archyvų darbo priklauso, kaip ateities kartos matys mūsų dabartį (video)
  2. Archyvų forume – bus aptarta valstybės archyvų ateitis
  3. Valstybės archyvų parodos keliasi į viešąsias erdves
  4. Per karantiną valstybės archyvų parodos išsikėlė į virtualią erdvę
  5. Kultūrinę vertę galintiems turėti pastatams – griežtesnė valstybės apsauga
  6. Atverta Lietuvos centrinio valstybės archyvo virtuali paroda „Tarpukario Lietuvos uniformos“
  7. Lukašenkos užgrobtas lėktuvas grįžo į Lietuvą (video)
  8. Ar išsaugosime žinias apie Lietuvai reikšmingą paveldą užsienyje? (video)
  9. „Aktualioji istorija“: Okupuotos Lietuvos valstybės garbės konsulas
  10. Prezidentas domėjosi archyvams svarbiais klausimais
  11. Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  12. Prezidentas: Atveriamas kultūros sektorius – galimybė greičiau atsigauti visai visuomenei
  13. Centro partija – Tautininkai: Sieksime priešlaikinių Seimo rinkimų jei nebus paisoma šeimų maršo reikalavimų
  14. Išlaidos gynybai šiais metais bus 20,5 mln. eurų didesnės
  15. Kviečia virtuali paroda „Lietuvos totoriai archyvų dokumentuose“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. O praeities dokumentai? says:
    2 metai ago

    Kiek dar praeities dokumentų kelio į namus neranda? Kiek jų ir Vakaruose, ir Rytuose užrakinta –

    Skelbia apie reikšmingą atradimą: į Lietuvos archyvą grįžo ypatingos svarbos istoriniai dokumentai
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/skelbia-apie-reiksminga-atradima-i-lietuvos-archyva-grizo-ypatingos-svarbos-istoriniai-dokumentai.d?id=87602451

    Atsakyti
  2. Saulė imasi interneto? says:
    1 metai ago

    Perspėja: kita Saulės superaudra gali sukelti mėnesius trunkančią „interneto apokalipsę“ –
    − lrytas.lt/it/visata/2021/09/07/news/perspeja-kita-saules-superaudra-gali-sukelti-menesius-trunkancia-interneto-apokalipse–20667533

    ,,Trumpai tariant, stipri Saulės audra gali pasaulį panardinti į „interneto apokalipsę“, kuri ištisas savaites ar net mėnesius priverstų daugelį žmonių gyventi be interneto, naujame moksliniame darbe rašo Kalifornijos universiteto docentė Sangeetha Abdu Jyothi ”
    Ar tai reiškia, jog visi tam laikotarpiui turi iš anksto pasirūpinti grynaisiais bent kelių mėnesių išlaidoms? Nes, išnykus i-netui iš kur bankas žinos, kiek ,,milijonų” man grynais išduoti, kai mūsų sąskaitos tik i-nete kabo, jokių registracijos knygų, indėlininkų knygelių neliko, todėl neaišku, kiek sąskaitose turėjome?
    Ar tai reiškia, jog visos įstaigos, įmonės, kurių visos funkcijos internetu paremtos, negalės veikti? Juk net parduotuvių kasos i-nete veikia? O gydytojai ką darys – juk pacientų popierinių ligos istorijų, reguliariai vartojamų vaistų popierinių receptų nėra, o mintinai visų neprisimena? Kaip pratęs recepto galiojimą? O kokie nors tyrimo institutai? Visas įdirbis kažkur i-nete supleškės?
    Kad nebūtume lyg Kovido užklupti, reikia iš anksto ruoštis?
    Vadinasi, visus tuos mėnesius negalėsiu niekam komentaruose parašyti, ką aš apie ką galvoju? Turėsiu tiek laiko visa tai nutylėti? AŠ???
    O kaip radijas ir TV – jų visos laidos debesų saugyklose laikomos?
    Kaip tam pasirengti, kokių duomenų i-saugyklų kopijas pasidaryti, įstaigoje arba namuose laikyti? (Ir ne vieną, o po kelias kopijas dėl viso pikto – ar maža kas gali po audros jungiantis atsitikti…) –
    Ar tai nepakenks mūsų banko sąskaitoms? Ar neatsitiks, kad po viskam atsidarau sąskaitą, o ten viskas persimaišę, mano sąskaitoje Geico milijonai/-jardai pasiklydę guli? Taigi VMI mane be kaltės užpurtys.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Knygų startas“ | rengėjų nuotr.

„Knygų starto“ lauknešėliai bus dalijami ir šeimoms, susilaukusioms naujagimių užsienyje

2023 02 08
Psichologinė pagalba | sam.lrv.lt nuotr.

Nuolat nerimaujate? Psichologė siūlo džiaugsmingas akimirkas kurti patiems

2023 02 08
Ar gerai pažįstate kiškį? | lrv.lt nuotr.

Ar gerai pažįstate kiškį?

2023 02 08
Archyvarai kviečia į žingsnių iššūkį „Praeitis – ateičiai“ | archyvai.lt nuotr.

Archyvarai kviečia į žygį „Praeitis – ateičiai“

2023 02 08
Aldona Vaicekauskienė – Palenkės vaivadijos stipendininkė | punskas.pl nuotr.

Aldona Vaicekauskienė – Palenkės vaivadijos stipendininkė

2023 02 08
Pristatytas matematikos mokymo gerinimo planas | smsm.lrv.lt nuotr.

Pristatytas matematikos mokymo gerinimo planas

2023 02 08
LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Ulfas Kristersonas ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.

Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas

2023 02 07
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

2023 02 07
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

2023 02 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijoje – nerimo ženklai

2023 02 08
Kleboniškių kaimo buities muziejuje – Užgavėnių linksmybės ir šėlionės | L. Prascevičiūtės nuotr.
Etninė kultūra

Kleboniškių kaimo buities muziejuje – Užgavėnių linksmybės ir šėlionės

2023 02 08
Archyvarai kviečia į žingsnių iššūkį „Praeitis – ateičiai“ | archyvai.lt nuotr.
Istorija

Archyvarai kviečia į žygį „Praeitis – ateičiai“

2023 02 08
Aldona Vaicekauskienė – Palenkės vaivadijos stipendininkė | punskas.pl nuotr.
Etninė kultūra

Aldona Vaicekauskienė – Palenkės vaivadijos stipendininkė

2023 02 08
Pristatytas matematikos mokymo gerinimo planas | smsm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pristatytas matematikos mokymo gerinimo planas

2023 02 08
LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.
Istorija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Ulfas Kristersonas ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas

2023 02 07
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius

2023 02 07
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • stuoka apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • Nejaugi tai tiesa? apie Archyvarai kviečia į žygį „Praeitis – ateičiai“
  • Nuorodos apie I. Vėgėlė. Kontroliuojama demokratija įsibėgėja
  • Rimgaudas apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijoje – nerimo ženklai
  • „Knygų starto“ lauknešėliai bus dalijami ir šeimoms, susilaukusioms naujagimių užsienyje
  • Nuolat nerimaujate? Psichologė siūlo džiaugsmingas akimirkas kurti patiems
  • Ar gerai pažįstate kiškį?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Knygų starto“ lauknešėliai bus dalijami ir šeimoms, susilaukusioms naujagimių užsienyje

by daiva
2023 02 08
0
„Knygų startas“ | rengėjų nuotr.

Plečiamos projekto „Knygų startas“ veiklos – nuo šiol pirmosios knygos lauknešėlius gaus ne tik kiekviena naujagimio susilaukusi šeima Lietuvoje, bet...

Skaityti toliau

Nuolat nerimaujate? Psichologė siūlo džiaugsmingas akimirkas kurti patiems

by Kristina Aleknaitė
2023 02 08
0
Psichologinė pagalba | sam.lrv.lt nuotr.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, itin stiprų nerimą visame pasaulyje jaučia 37 proc. vyrų ir net 63 proc. moterų. Įtempta geopolitinė...

Skaityti toliau

Ar gerai pažįstate kiškį?

by Kristina Aleknaitė
2023 02 08
0
Ar gerai pažįstate kiškį? | lrv.lt nuotr.

Pagal Rytų kalendorių 2023 metai įvardijami kaip Vandens kiškio metai. O ką žinote apie kiškius, kaip gyvūnijos atstovus? Lietuvoje dažniau...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • stuoka apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • Nejaugi tai tiesa? apie Archyvarai kviečia į žygį „Praeitis – ateičiai“
  • Nuorodos apie I. Vėgėlė. Kontroliuojama demokratija įsibėgėja
  • Rimgaudas apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
  • Yamahapfo apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
Kitas straipsnis
Žiūrovai | lrkm.lt nuotr.

Keičiasi galimybių paso naudojimo vietos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai