Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai skyrus finansavimą, Lietuvos nacionalinis muziejus 2025 metais įsigijo naujų eksponatų, kurie aprėpia įvairius mūsų istorijos ir kultūros laikotarpius.
Tai laikotarpiai nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatikos ir Pirmojo pasaulinio karo atminimo dokumentų iki i6skirtinių XX amžiaus fotografijos archyvų ir šiuolaikinio meno kūrinių. Jie ne tik praplečia muziejaus fondus, bet ir praturtina visos Lietuvos kultūros paveldą.

Pirmasis pasaulinis karas
Muziejus šiemet įsigijo devynis fotografijų albumus (iš viso 1031 nuotrauka) su Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kariuomenės fotografijomis iš fronto okupuotoje Lietuvoje.
Fotografijų albumuose užfiksuoti labai įvairūs siužetai
kariuomenės kasdienybė, kareivių buitis, laisvalaikis, karinė technika, bunkerių ir kitų pastatų statyba, laikini kariniai štabai.
Svarbi šių rinkinių dalis – Lietuvos vietovių, per kurias ėjo frontas, dokumentacija. Tai sugriuvę tiltai, geležinkelio stotys, architektūros paminklai, karo padariniai miestams ir miesteliams.
Fotografijų chronologinės ribos – 1915–1918 metai, o fotografai – Vokietijos 10-osios armijos karininkai. Jiems Lietuva atrodė nežinomas, bet kartu egzotiškas kraštas. Todėl jie fiksavo ir vietinių žmonių buitį, gyvenamąją aplinką, darbus laukuose. Taip albumuose atsirado ir nemažai vertingų etnografinių vaizdų.
Fotografijos pasižymi ryškiu reportažiniu stiliumi. Dalis jų paskelbtos okupuotoje Lietuvoje leistuose vokiškuose laikraščiuose, įvairiuose leidiniuose. Į albumus įklijuotos nuotraukos buvo ne tik vaizdinis karo dokumentas, bet ir korespondencijos forma – kareiviai jas siųsdavo namiškiams į Vokietiją; vaizdai buvo panaudoti pašto atvirukams.
Svarbu tai, kad vokiečių karo fotografai dažnai patys suklijuodavo nuotraukas į albumus, todėl kiekvienas jų šiandien yra išskirtinis ir įtaigus Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje liudijimas.
Tarp įsigytų rinkinių išsiskiria albumas Kriegs Erinnerungen („Karo atsiminimai“). Jo autorius ir sudarytojas buvo leitenantas Otas Voigtas (Otto Voigtas). Ne mažiau vertingas jo albumas su Alytaus ir jo apylinkių vaizdais, vietinių gyventojų gyvenimo scenomis.
Kituose albumuose užfiksuoti Adutiškio, Ignalinos, Joniškėlio (dvaro), Kauno, Rokiškio, Šiaulių, Tauragės ir jų apylinkių vaizdai. Viename albume yra ir Rygos miesto bei jo apylinkių fotografijų. Kai kurių šiose nuotraukose užfiksuotų architektūros paminklų šiandien jau nebėra, todėl albumai suteikia galimybę juos atkurti atmintyje ir tyrimuose.
Pirmojo pasaulinio karo fotografijas muziejus kaupia nuo 2000 metų. Tais metais gautas Vokiečių X armijos lakūnų vado fotografo Augusto Hyro (Heer) palikimas.
Vėliau rinkinys ne kartą papildytas. Naujieji devyni albumai dar labiau praplečia lituanistinę ikonografinę medžiagą, susijusią su pasauliniu istoriniu įvykiu, turėjusiu lemiamos reikšmės lietuvių tautos kovoje už valstybės atkūrimą ir nepriklausomybę.

Fotografijos paveldas
Fotodokumentikos skyrius papildytas ir kitais itin reikšmingais rinkiniais.
Pirmoji – 130 Vytauto Stanionio fotografijų iš ciklų: „Žuvinto kolūkyje“ (1980–1985), „Ligoninė“ (1981–1990), „Luko vaikystė“ (2001), „Fotografuota Lietuvoje“ (2000–2002).
Jos atspindi sovietinės Lietuvos kasdienybę, miestų ir miestelių kaitą, žmonių gyvenimo tikrovę bei virsmą iš okupacijos į posovietinę tikrovę. Stanionio fotografijose slypi stiprus jausmų krūvis – nuo nepagražintos darbininkų kasdienybės iki lėto, kartais skausmingo, išsilaisvinimo proceso.
Antrasis rinkinys – net 10 000 Antano Sutkaus negatyvų iš ciklo „Nomenklatūra“ (1958–1989). Šioje išskirtinėje vaizdinėje medžiagoje atsiskleidžia Lietuvos komunistų partijos gyvenimas, žemesniųjų grandžių darbuotojų kasdienybė bei aukščiausiojo partinio elito užkulisiai. Sutkaus archyvas leidžia rekonstruoti platesnį ir autentiškesnį XX a. antros pusės Lietuvos vaizdą.

Numizmatikos rinkiniai
Numizmatikos rinkiniai šiemet pasipildė 7 naujais XVI–XVII a. pradžios Vilniaus monetų kalyklos skaičiavimo žetonais.
Tai: 1559 m. Vilniaus pilininko Jobo Praitfuso, 1565 m. Tikocino monetų kalyklos nuomotojo Stanislovo Myškovskio, 1581 m. LDK žemės iždininko Jono Glebavičiaus, 1584 m. Vilniaus kalyklos nuomotojų brolių Vielkovičių, 1586 m. LDK žemės iždininko Teodoro Skumino-Tiškevičiaus, 1595 m. Andriaus Zavišos, 1615 m. LDK žemės iždininko Jeronimo Valavičiaus žetonai.
Muziejuje saugomus 22 žetonus Vilniaus monetų kalykloje kaldino 8 skirtingi asmenys. Žinoma, kad iš viso XVI–XVII a. pradžioje Vilniaus kalykloje žetonus kaldino 19 asmenų, o pagal jų išvaizdos ir datų įvairovę žinomi net 42 variantai; šiemet įsigytieji egzemplioriai papildė rinkinį 6 naujų asmenų žetonais.
Šių vertybių išskirtinumą rodo tai, kad panašūs žetonai saugomi vos keliuose Lietuvos muziejuose. Tai Alytaus kraštotyros, Vytauto Didžiojo karo, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio ir Lietuvos banko Pinigų muziejuje.
Nė vienas jų neturi Jobo Praitfuso, Teodoro Skumino-Tiškevičiaus, brolių Vielkovičių ir Andriaus Zavišos žetonų. Jie itin reti ir tarptautiniuose rinkiniuose – žinoma tik 2–10 egzempliorių.
Todėl naujai įsigytasis rinkinys yra vertingas ne tik numizmatikos, bet ir viso Lietuvos kultūros paveldo plėtrai. Kiekvienas žetonas pasakoja apie konkrečią istorinę asmenybę, glaudžiai susijusią su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo, pinigų gamybos ir administravimo istorija.

Karybos istorija
Faleristikos rinkinį papildė išskirtinis 1910 m. Vilniaus karo mokyklos kadeto ženklas. Jis pagamintas iš sidabro, papuoštas emaliu. Averse raudoname emalio fone pavaizduotas reljefinis sidabrinis Vytis, reverse mėlyname fone – spinduliai, septynios žvaigždės (Didieji Grįžulo ratai) ir užrašas rusų kalba „Į kilnumą ir šviesą žinok teisingą kelią“.
1864–1917 m. veikusi Vilniaus karo mokykla buvo viena seniausių Rusijos imperijos karinių institucijų.
Ją baigė per 10 tūkst. asmenų, tarp jų – būsimi nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrėjai generolai. Tai Vincas Grigaliūnas-Glovackis, Kazys Ladiga, Pranas Liatukas, Stasys Nastopka, Pranas Tamašauskas, Silvestras Žukauskas, taip pat: Petras Kubiliūnas, Pranas Saladžius, Konstantinas Žukas.
Mokykla parengė ir žymius Latvijos bei Estijos karininkus, tarp kurių buvo: Janis Balodis (Jānis Balodis), Krišjanis Berkišas (Krišjānis Berķis), Johanas Laidoneris (Johan Laidoner).
Šie ženklai itin reti, todėl jie svariai papildo muziejaus faleristikos rinkinį.

Šiuolaikinis menas
Etnografijos ir antropologijos rinkiniai šiais metais praturtėjo dviem tekstilės menininkės Linos Jonikės kūriniais. Jos Autoportretas (2016) ir Prašymas (2017) yra didelio formato darbai (125 × 188 cm), kuriuose fotografija (Rymanto Penkausko nuotraukos) derinama su siuvinėjimu ant skaidraus plastiko.
Juodai baltos nuotraukos, vaizduojančios moterį prie senos pirties ir Zervynų etnografinio kaimo kryžių su apeiginėmis prijuostėmis, primena praeities gyvenimą, o rankų darbo siuvinėjimas suteikia asmeninį prisilietimą prie senųjų tradicijų. Šiuose darbuose autorė kalba apie žmogaus ryšį su savo kultūra ir tapatybės paieškas šiandieniniame globaliame pasaulyje.

Lietuvos pinigų istorija
Muziejus įsigijo Vilniaus dailės akademijos absolventės Gitanos Matonytės (Vaskelienės) 1994 m. diplominį darbą – Lietuvos Respublikos banknotų projektus. Tai septynių nominalų litų banknotų aversai ir reversai bei aiškinamasis raštas.
Atsižvelgdama į tai, jog 1993 m. birželio 25 d. sugrąžinti į apyvartą litai buvo žemos meninės ir gamybinės kokybės, autorė pasiūlė panaudoti banknotuose archeologinių radinių – papuošalų, koklių, Jogailos, Vytauto, Kazimiero ir Zigmanto III Vazos monetų bei kitų ikonografijos ir raštijos artefaktų – vaizdus.
Konsultuodamasi su Lietuvos banko žinovais, sukūrė ir estetiškas bei veiksmingas apsaugos priemones – sutapimo ženklus, mikroteksto juossteles, giljošą.
Projektai sukurti kompiuterine technika ant specialaus popieriaus, atspausdinti „Canon“ centre Vilniuje. Identiškų kopijų šiandien atkurti nebeįmanoma. 2022–2023 m. banknotai rodyti tarptautinėje parodoje „100 metų: litas, latas, krona“ Vilniuje, Rygoje, Taline.
Šis darbas yra vienintelis tokio pobūdžio kūrinys Lietuvos dailėje ir pinigų istorijoje, kuriame susilieja taikomoji dailė ir muziejuose saugomas kilnojamasis paveldas.




















