Europos paveldo dienos – tai kiekvieną rugsėjį vykstantys nemokami kultūros paveldo pažinimui skirti renginiai, kurie kasmet kviečia tyrinėti ir atrasti mūsų kasdienėje aplinkoje esantį kultūros paveldą.
Šių metų tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ priminė, kad paveldas – tai ne tik išsaugotos istorinės vertybės, bet ir gyvos istorijos, kurios gali įkvėpti šiandieną ir kurti rytojaus pasaulį.
Ne vieną įkvepiančią istoriją atskleidė 2025-09-20 dieną Europos paveldo dienų proga duris atvėręs Alvito dvaras.
Spirito varyklos pastate buvo prisiminta dar XVII a. menanti dvaro istorija bei Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, Valstybės Tarybos nario, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojo Donato Malinausko (1869–1942) tragiškas likimas. Signataras nuo 1937 metų gyveno Alvito dvare, iš čia buvo ištremtas į Sibirą.
Dabartinis dvaro valdytojas Viktoras Jencius pristatė dailininko Mindaugo Skudučio sukurtą portretą, kuris ateityje atras garbingą vietą atsikuriančiame dvare.
Renginyje taip pat buvo pristatytas neseniai aptikta, Čekijoje paskelbta, D. Malinausko rašyta telegrama Čekoslovakijos Prezidentui Tomašui Garikui Masarikui, atskleidžianti draugišką asmeninį ryšį tarp signataro ir Čekoslovakijos Prezidento su kuriuo D. Malinauskui teko susitikti jam studijuojant Čekoslovakijoje.
Signataro užrašas telegramoje
Nors aš dar jaunystėje tvirtai tikėjau pavergtų tautų, ypač tų, kurios turėjo didingą praeitį, išsivadavimu, bet anuomet, prieš trisdešimt metų, kai turėjau garbės matyti jauną mano bendramokslių mylimą profesorių, kurį pažangiosios studentijos suvažiavime, vykusiame per sukakties parodą Prahoje, mes ant rankų įnešėme į Žofino salę, negalėjau net nujausti, kad turėsiu galimybę pasveikinti Jo Ekscelenciją kaip Čekoslovakijos Respublikai visais atžvilgiais draugiškos Lietuvos Respublikos pasiuntinys jo sugrįžimo į tėvynę, tęsiant nuolatinį darbą savo tautos labui, keturiasdešimtųjų metinių proga.
Šiandien lietuvių tautos, kurios didžioji dalis vėl laisva, ir jos vyriausybės vardu sveikinu išsilaisvinusių Čekoslovakijos tautų suverenų vadovą, gėriuosi tikriausiai greit pamatysimais nuostabiais jau dabar visiems matomų žygių, galinčių kilti tik iš didžiulės meilės ir atkaklaus darbo, kuris tetampa ryškiu pavyzdžiu mūsų būsimoms kartoms, rezultatais.
Tegul dar daug metų gyvena ir Čekoslovakijos bei žmonijos labui dirba tautos vadas ir gražiausias perlas, karštai mylimas tėtušis Masarykas! Pagarba!
Vytauto didžiojo karsto gamybos istorija
Renginyje taip pat buvo prisiminta Vytauto didžiojo karsto gamybos istorija D. Malinauskas tikėjo, kad yra Gediminaičių palikuonis, todėl jo pareiga tinkamai pagerbti ir įamžinti savo protėvio – Vytauto Didžiojo – atminimą. Tam tikslui jis paaukojo 1000 litų, toliau rinkliavos reikalus patikėjęs Šaulių sąjungai.
Vinco Grybo sukurtas didingas sarkofago projektas sulaukė ir prezidento Antano Smetonos palankumo. Tačiau dėl nepalankių aplinkybių buvo įgyvendintas paprastesnis stačiakampio formos plieninis karsto su nukeliamu Vyčio kryžiumi puoštu dangčiu, reljefine raižytų ąžuolo lapų juosta bei lietomis kaukolėmis puoštais šonais, projektas, kurį 1933 m. sukūrė Petras Rimša. Šiuo metu karstas yra rodomas Vilniaus Arkikatedroje.
Dabartiniai Alvito dvaro valdytojai nori atgaivinti ne tik išlikusį, kultūros vertybe paskelbtą, spirito varyklos pastatą, tačiau ir puoselėja iškilaus Lietuvos valstybės kūrėjo atminimą, kurio pėdsakas buvo paliktas ir šiame dvare – V. Jencius parašė monografiją apie D. Malinauską, sako turintis medžiagos dar vienai knygai… o Alvito dvarą planuojama paversti jaukia, kultūrą ir istoriją puoselėjančia vieta.